LRT KULTŪRA: naujas pavadinimas – impulsas keistis ir nestovėti vietoje?

Diskusijos dėl LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimo – ne televizijos, o visuomenės problema, nes kultūra gimsta ne televizijoje, o namuose ar kieme, specialioje diskusijų laidoje „Kultūra ir žiniasklaida“ sako žurnalistas Rytis Zemkauskas. Muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas teigia, kad LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimas būtų nauja pradžia ir impulsas pokyčiams, tačiau visuomenės veikėjas Darius Kuolys prieštarauja ir tvirtina, kad noras keisti kanalo pavadinimą rodo siaurą pačios kultūros suvokimą.

Naujoji LRT administracija siekia gerinti antrojo LRT kanalo turinį, gryninti jo veidą ir formuoti kokybišką laisvalaikio kanalą, kuriame didžiausias dėmesys būtų skiriamas kultūrai. Dabartinį kanalo pavadinimą norima pakeisti į LRT PLIUS.

LRT PLIUS pasiūlytų daugiau kultūros laidų, daugiau dokumentikos, išskirtinio kino, skirtų daugiau dėmesio jaunimui ir vaikams. Daugiau dėmesio tektų ir sportui, socialinėms grupėms, jų integracijai. Iniciatyva keisti LRT KULTŪROS kanalo pavadinimą nesiekiama mažinti kultūros programų apimčių.

Svarbiausia – ne pavadinimas

Menas yra kultūros dalis, bet tik labai maža, sako Rytis Zemkauskas. Pasak jo, kartais menas net nėra tokia svarbi kultūros dalis, kaip jo atstovams norisi galvoti: „Be abejonės, kultūra apima viską. Mano supratimu, kultūra yra būdas dorotis su tikrove. Dorotis – ne neigiama prasme, o veikti ir suvokti tikrovę. Taip žvelgiant, į kultūros sritį patenka viskas – ir politika, ir ekonomika, ir visuomeninis gyvenimas.“

Valentinas Masalskis pritaria, kad į žodį „kultūra“ įeina viskas. „Pažodžiui, tai žemės apdirbimas, kultivavimas, garbinimas. Visa, ką sukūrė žmogus, – kultūra. Visa, ką sukūrė Dievas, – natūra. Taigi kultūra yra ir sportas, ir politika, ir nešvankūs žodžiai, elgesys, nemokėjimas bendrauti, nes mes tai sukūrėme“, – tvirtina režisierius.


BNS nuotr.

Todėl, kalbant apie LRT KULTŪROS kanalo pavadinimą, V. Masalskis pabrėžia, kad ne pavadinimas čia svarbiausia: „Galbūt reikia kalbėti apie kanalo turinį, apie jo problemas. Kokias problemas mes įžvelgiame, kokius trūkumus ir gerąsias puses. O dėl pavadinimo – nematau prasmės jį keisti…“

Siauras kultūros suvokimas – sovietinis palikimas

Dariaus Kuolio teigimu, piktina nuskambėjęs argumentas, kad kultūra yra žodis, atstumiantis visuomenės dalį nuo LRT televizijos. „Jei mes ir laikome visuomenę gana infantilia bendruomene, nereikia iš jos tyčiotis. Verčiau kalbėti rimtai, kaip su dialogo partneriu. O kultūra apima daug dalykų. Kultūra yra ženklų sistema, kurioje egzistuojame. Šiuo atveju svarbu netęsti sovietinės tradicijos, kurią gražiai įvardijo Thomas Stearnsas Eliotas. Jis teigė, kad sovietai kultūrą atskyrė nuo politikos ir socialinio gyvenimo, pavertė ją tuo, kas tik gražu ir nekalta“, – tikina diskusijos dalyvis.


BNS nuotr.

Saulius Urbonavičius-Samas tvirtina, kad dauguma žmonių kultūrą suvokia siauriai – kaip meną. „Toks jau tas sovietinio mąstymo palikimas. Ir tokie žmonės galvoja, kad per LRT KULTŪRĄ rodys klasiką, jie negalės to įsijungti, nes bus nuobodu, liūdna ir pan. Manau, kad turime išsivalyti nuo tokių palikimų, net jei tai reiškia, kad reikia pakeisti žodį“, – aiškina muzikantas.

Pasak S. Urbonavičiaus-Samo, kanalo pavadinimas svarbus, bet apie tai reikia daug ir protingai diskutuoti: „Svarbu, kad pavadinimas visiškai atspindėtų turinį. Galbūt kada nors, per daug metų, žmonėms pavyks įrodyti, kad kultūra – ir sportas, ir bendravimas, ir politika. Tačiau šiuo metu turime kitokį supratimą ir palikimą.“

Ar kultūra turi būti populiari?

Anot LRT tarybos nario K. Platelio, Europoje labai mažai transliuotojų iš savo kanalų pavadinimų dar neišbraukė žodžio „kultūra“, o neseniai tai padarę olandų transliuotojai savo reitingus pagerino: „Šiuo metu LRT KULTŪROS kanalo auditorijos dalis – 1,1 proc. Panašią auditorijos dalį (1,2 proc.) turėjusio kanalo reitingai pakeitus pavadinimą išaugo iki 4,5–5 proc. Tokia patirtis rodo, kad bandyti verta. Žinoma, kuriant kokybiškesnį turinį.“ Kitų žiniasklaidos grupių antrieji kanalai gali pasigirti mažiausiai dvigubai didesniais reitingais nei LRT KULTŪROS kanalas.


BNS nuotr.

D. Kuolys įsitikinęs, kad kokybiškos, gyvos, inovatyvios ir kūrybiškos laidos visuomet įdomios ir nereikia manyti, kad norėdami populiariai papasakoti apie kultūrą, būtinai turime viską suprimityvinti. „Taip laidos pasidaro neįdomios žiūrovams. Nereikia manyti, kad visuomenė yra kvaila, primityvi ir informaciją jai turime paruošti „sukramtytą“. Geras menas domina, tačiau šis kanalas nėra tik mūsų kultūros veidrodis, jis yra kultūros dalis. Jame turi būti nuomonių įvairovė, kalbama aštresnėmis temomis ir pan. Gyvi dalykai – visada įdomūs,“ – sako jis.

Nesvarbu apie kurį pasaulio miestą kalbame, statistika rodo, kad teatrus, vaikų spektaklius, muziejus ir pan. lanko tik 2 proc. miesto gyventojų. Klaipėdoje, pasak V. Masalskio, tai yra apie 3 tūkst. žmonių. Uostamiestyje yra tiek teatrų ir kitokių kultūros renginių, kad nežinia, kokias pajamas turėtų gauti tie 2 proc. žmonių, kad visus spektaklius ar renginius galėtų aplankyti, svarsto žinomas režisierius.  „Tai nereiškia, kad mes turime kurti kitokius spektaklius, kitaip vaidinti, tačiau ieškau kito kelio surasti tuos 2 proc., pavyzdžiui, vykstame į gastroles kituose miestuose, miesteliuose,“ – teigia jis.

Aktoriaus ir režisieriaus nuomone, jo kartos žmonės labai idealizavo televiziją, buvo įsitikinę, kad ji turi auklėti ir mokyti, tačiau dabar svarbiausia aiškiai suvokti, ko mes norime iš televizijos.

„Prieš šią diskusiją kalbėjausi su labai skirtingais žmonėmis, įvairių profesijų atstovais. Jie sakė, kad iš televizijos nori kokybiškos žiniasklaidos, žinių, informacijos sklaidos apie Lietuvos aktualijas, užsienio politiką, o taip pat žmonėms reikia pramogos. Dauguma kanalų konkuruoja siūlydami pramogas ir turi didelę auditorijos dalį, – sako V. Masalskis. – Man neliūdna, kad kultūrą žiūri kiek daugiau nei procentas žmonių. Tokia reali statistika. Reikia išlaikyti bent tokią auditoriją, žinoma, keliant turinio kokybę. Nereikia norėti, kad televizija patenkintų ir žemdirbį, ir mokslininką, ir menininką. Taip nebus. Pasak A. Šveicerio, pataikauti visiems yra blogai. Todėl apie reitingus kalbėti nereikėtų.“

L. Kreivytė sako, kad svarbiau kalbėti ne apie populiarumą, o politiškumą. Didžiausi poezijos knygų tiražai ir sausakimšos teatrų salės būdavo laikais, kai spektakliuose ir knygose žmonės surasdavo tai, ko negalėdavo rasti žiniasklaidoje.


BNS nuotr.

„Kultūra dabar yra depolitizuota, nors ir kasdienis gyvenimas, ir kultūra – svarbūs politinio lauko veikėjai. Manau, kad kalbant apie sudėtingas, konfliktines situacijas, visuomenininkams, kurie ne visada yra išgirstami, turėtų būti leidžiama kalbėti, pavyzdžiui, apie visuomenei aktualias tema, tam tikro pastato ar skvero likimo ir pan.,“ – sako L. Kreivytė.

Skatina peržengti ribas ir rizikuoti

Paklaustas, ar atnaujinamame LRT kanale svarbus temų populiarumas, Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga prisiminė Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“, sulaukusio didžiulio žiūrovų susidomėjimo, sėkmę.

„Jo kūrėjai rizikavo ir peržengė ribas to, kaip mes suprantame teatrą, kaip suprantame kultūrą plačiąja prasme. Tai tam tikras rizikos laipsnis, kai kuriantis žmogus prisiima savo kūrybą. Mes negalime kurdami kultūros laidas likti ties kanonais, kuriuos suprantame. Turime peržengti ribas ir rizikuoti. Turime keisti mąstymą.

Taigi pagrindinis klausimas nėra, kaip pataikauti publikai, o atkreipti dėmesį į dalykus, kurie yra ore – tai nuojautos, kurias kuriantis žmogus gaudo ir bando panaudoti. Jeigu mes egzistuosime tik ties tam tikrais savo sentimentais, stereotipais, tai ir liksime ties tuo, ką mes vadiname nuobodžiąją kultūra“, – įsitikinęs A. Liuga.

Jam antrino ir V. Masalskis, kurio nuomone, pagaliau imame vienas kitą geriau suprasti. „Dabar jau išlipame iš asmeniškų savo rėmų, einame į visuomeniškumą. Atsirado kažkoks socialumas, mes išmokstame organizuotis, gerbti kito nuomonę. Man patiko tai, ką sakė Audronis – perženkime ribas. Esame mažytis kaimas ir dėl to mums reikia pradėti girdėti vienas kitą, išsiklausyti, pradėti bendrauti“, – sakė V. Masalskis.

Iš televizijos daroma šventa karvė

Filosofės Nerijos Putinaitės teigimu, kultūrinės laidos būtų žiūrimos tada, jeigu jas ruoštų specialiai tam mokymo įstaigose parengti žmonės, tačiau tokių – mažuma. N. Putinaitė taip pat patarė atkreipti dėmesį į didelių pasaulio valstybių pavyzdžius: „Tai svarbu tam, kad iš kaimiško kultūros mentaliteto pasijaustumėme, kad esame ir pasaulio piliečiai. Juk tai, kas vyksta pas mus, yra pasaulio dalis. Man to dabartinėje koncepcijoje be galo trūksta. Manau, kad jei neturėsime aukščiausio lygio profesionalumo, žiūrimumas smuks.“


BNS nuotr.

Pasak LRT Tarybos nario Kornelijaus Platelio, dabartinis kanalas nevysto teisingo dialogo: „Sutinku, kad čia reitingų vaikytis nereikia, tačiau mums skauda, jeigu jie sumažėja. Reikia, kad televizija būtų įdomi ir tada reitingai kils savaime. Kaip ją padaryti įdomią? Taip, kad ji taptų gyva, kad diskusijos apie kultūrą būtų gyvos.

Kokios yra problemos, kodėl taip yra? Tai ir per daug išplėtota prodiuserinė sistema, ir viešieji pirkimai, ir visa kita. Bet televizija iš paukščio skrydžio nemato Lietuvos, nemato Lietuvos kultūros ir tada nevyksta diskusija apie svarbiausius dalykus. Nevyksta todėl, kad žmogiškieji resursai, mano manymu, yra nepakankami.“

S. Urbonavičius-Samas pabrėžė, kad televizijos darbas ne visuomet yra atlikti švietėjišką veiklą: „Mes iš televizijos padarome šventą karvę, atrodo, kad ji mus turi pamaitinti visokeriopai, išmokyti gerai, teisingai gyventi ir būti kultūringiems ir nuostabiems. Bet televizija yra tik veidrodis.“


BNS nuotr.

Jo manymu, mes labai daug reikalaujame, norime aukščiausio rezultato, bet neįsivaizduojame, koks sudėtingas ir brangus mechanizmas yra televizija. „Tos šalys, kurios turi milžiniškus biudžetus, gali sau leisti daryti kokybę. JAV laida, kad patektų į eterį, turi būti pradėta gaminti prieš dvejus metus ir žmonės už kūrybą ir tobulinimus gauna atlyginimus, kol išdirba geriausią variantą, kurį galima atiduoti į eterį. Pas mus viskas vyksta ne taip. Mes Lietuvoje neturime daug dalykų – nei televizinės režisūros mokyklos, nei apskritai kažkokio paruošimo. Čia reikia labai daug darbo ir supratimo, profesionalumo ir matymo“, – kalbėjo S. Urbonavičius-Samas.

Geriau kelios geros laidos nei dešimt vidutiniškų

Pasak R. Zemkausko, ilgą laiką kūrusio kultūrines laidas komerciniuose kanaluose, televizija ir visuomenė neturėtų manyti, kad kultūros laidoms reikia mažiau išlaidų: „Turime suprasti, kad visos televizijos laidos kainuoja. Visuomenė turėtų priprasti, kad kultūrinės – taip pat.“


BNS nuotr.

Yra žinoma, kad šiais metais LRT KULTŪROS kanalo biudžetas siekia 1,4 mln. eurų, o 2019 m. – 1,6 mln. eurų. Palyginus su 2016 m., jis bus daugiau nei dvigubai didesnis.

Valstybinio jaunimo teatro vadovo A. Liugos nuomone, didžiausią biudžeto dalį reikėtų skirti kelioms pagrindinėms laidoms, nes daug gerų sukurti sunku: „LRT negali turėti dešimties laidų kaip BBC. Ji turi turėti porą prioritetinių laidų, turinčių didžiąją biudžeto dalį ir joms bus taikomi aukščiausi reikalavimai“, – sako A. Liuga.

D. Kuolys vis dėlto nemano, kad su keliomis pagrindinėmis kultūros laidomis pavyks patraukti daugiau auditorijos, o dailėtyrininkė L. Kreivytė įsitikinusi, kad svarbiausia kultūros televizijos užduotis – diskutuoti apie kultūrą, o ne viešinti ją.

„Žiūrovams paveikios tokios laidos, kurio daro įtaką jų gyvenimui. Dabar labai daug kultūros viešinimo, o ne kalbėjimo ar diskutavimo. Pagalvokime apie spaudą pasiekiančius pranešimus, kur viskas pateikiama tomis pačiomis frazėmis, jau sukramtyta informacija“, – sako L. Kreivytė.

Nuo ko pradėti keistis?

Anot A. Katkevičiaus, nereikia bijoti eksperimentuoti ir suklysti, o tam jaunoji karta puikiai pasiruošusi.

„Būtina rūsčiai naikinti mentalitetą, kuris vadinasi „kad tik ko nors neatsitiktų“. Vakar „Labas rytas, Lietuva“ laidoje lankėsi poetas Marius Povilas Elijus Martynenko, ir jis ten buvo tik todėl, nes išleido knygą. O tada, kai Europos poezijos improvizacijų konkurse užėmė pirmąją vietą, niekas apie jį nekalbėjo, tik jaunimas gatvėse. Duokime tokiam žmogui kurti laidą ir pamatysite, kaip gerai bus“, – tvirtina A. Katkevičius.


BNS nuotr.

LRT tarybos narys K. Platelis mano, kad LRT KULTŪROS kanalo pokyčiai turi prasidėti nuo atskirų laidų kokybės gerinimo ir intelektualinės įtampos sukūrimo.

„Privalome įžvelgti problemas, kuriomis gyvena visuomenė ir pradėti daryti geresnes laidas. Žinoma, kelias ilgas, to nepadarysi per vieną sezoną, bet kryptį reikia nusistatyti ir daryti televiziją gyvą, bandant integruoti naujas platformas“, – sako K. Platelis.

Teatrologas A. Liuga įsitikinęs, kad sunkiausia, tačiau svarbiausia LRT  KULTŪRAI atrasti balansą tarp skirtingų televizijos auditorijų ir jos norų: „Viena visuomenės dalis nori matyti klasikinę kultūrą, o jaunimas nori eksperimentinės kultūros. Televizija turėtų atrasti balansą tarp dviejų skirtingų auditorijų poreikio patenkinimo.“

S. Urbonavičius-Samas skatina nesitikėti greito rezultato, tačiau pritaria, kad LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimas yra puiki pradžia ir impulsas tolimesniems pokyčiams.

„Naujai administracijai reikia ištvermės, nes televizija labai sudėtingas organizmas. Negalvokime, kad pinigai viską išgelbės. Net ir vakaruose didieji kanalai nesugeba įdomiai pateikti kultūros, nes yra dalykų, kurie negali būti pateikti kitokie, nei yra. Palaikau LRT siekį pervadinti vieną iš kanalų – tai būtų pirmasis impulsas kažką keisti ir nestovėti vietoje“, – įsitikinęs televizijos prodiuseris.

G. Rinkevičius mano, kad ne pavadinime esmė – svarbu keisti turinį. „Kūrybinės LRT KULTŪROS kanalo pajėgos turi būti ne prastesnės nei pirmajame LRT kanale. Keiskime turinį, nes ne pavadinime esmė. Tik pasikeitus tinkleliui atsiras susidomėjimas“, – tvirtina maestro G. Rinkevičius.


BNS nuotr.

R. Zemkauskas priduria, kad visa ši diskusija nėra tik apie televiziją – didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas  pačiai visuomenei. „Problema, kurią sprendžiame, yra ne televizijos, o visuomenės. Kultūra gimsta ne televizijoje, o namie, kieme. Televizija yra tik dalelė mūsų“, – sako žurnalistas R. Zemkauskas.

Parengė Virginija Sližauskaitė, Eimantė Juršėnaitė, Gertrūda Stripeikytė, Gabija Kavaliauskaitė.

Laidos įrašas čia

LRT_Kultūra