LRT Kultūros laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“, į kurį kviečia nuo spalio 6-osios naują sezoną pradedantis LRT Kultūros kanalas. Iki naujųjų metų eterį išvys net dvylika naujų, unikalių jau antrąjį sezoną rodomo ciklo laidų.

Į daugelį kūrėjams kylančių klausimų padės atsakyti baltų ir slavų dievų panteono tyrinėjimai. Televizijos žiūrovai ras unikalių panašumų tarp dzūkiškojo Dzievs ir graikiškojo – Dzeus. Sužinos, kodėl baltų dievą Perkūną slavai vadino identiškai – Perūnu.
Išskirtinio dėmesio dokumentiniame cikle sulauks lietuvių kilmės Prūsijos valdovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sesers sūnus Albrechtas Brandenburgietis. Kunigaikščio dėka lietuvių kalba pirmą kartą pasaulio istorijoje išėjo į viešą gyvenimą. Paaiškės, kodėl Prūsijoje, o ne Didžiojoje Lietuvoje gimė lietuviškoji raštija.

LRT Kultūros žiūrovai sužinos, kaip kalbėjo Lietuvos valdovas Vytautas Didysis – lenkiškai, gudiškai, rusiškai ar lietuviškai. Kokį vaidmenį Maskvos kunigaikštystėje – būsimojoje Rusijos imperijoje – atliko Vytauto dukra Sofija?

Tarpukario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona nušvis naujoje šviesoje: kaip kalbos, lietuvybės puoselėtojas ir naujų žodžių sudarytojas. „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ žiūrovai sužinos, kodėl Smetona manė, kad lietuviais turėtume laikyti ne tris milijonus, o keletu milijonų daugiau.

Kokia lietuvių kalbos žodyno istorija? Ir kaip mūsų žodynas vystysis toliau? Šiandieninės Lietuvos kalbininkai pratęsė ir įprasmino Kazimiero Būgos pradėtus lietuvių kalbos mokslo tyrinėjimo darbus.

Laidų „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ ciklas startuoja pasakojimu apie Chotyno mūšį, kurio metu lietuvių, lenkų ir ukrainiečių pastangomis buvo sustabdyta osmanų ordų invazija į Vidurio Europą. Kodėl lietuviai jautė pareigą žygiuoti šimtus kilometrų į tolimosios Ukrainos pietus ir ten guldė galvas už savo šalies laisvę?

Pirmoji laida – spalio 10 d. Scenarijaus autoriai Mindaugas Sėjūnas, Jolanta Zabarskaitė, Algis Kuzmickas. Prodiuserė Teresa Rožanovska.

Laidų įrašų nuorodos:
I laida
II laida
III laida
IV laida
Ar mes, lietuviai žinome, iš kur mes atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės? Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai. Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Ar ukrainiečiai ir lietuviai girdėjo, jog prieš daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Ukraina, Dniepro aukštupys kalbėjo baltiškai? Rusų mokslininkai surinko neginčijamų įrodymų, šimtus lietuviškų upių, ežerų ir upelių pavadinimų, kuriuos ten paliko mūsų protėviai. Ar girdėjome apie naujas hipotezes, jog Vakarų baltai galėjo dalyvauti gotų žygyje prieš Romą ir nugalėti nenugalima laikytą imperiją? Iš kur šios naujos, daugeliui Lietuvos žiūrovų netikėtos žinios? Tai naujausi mokslininkų – genetikų, archeologų, lingvistų tyrimų rezultatai. Jei istorikai šiandien nesutaria dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų ar miestų priklausomybės – tai lietuvių kalbos tyrinėjimai mums piešia labai aiškias ribas, kur gyveno žmonės kalbantys baltiškai. Nuo Uralo kalnų iki Berlyno. Nuo Baltijos iki Pietų Ukrainos. Kokios aplinkybės leido išlikti mūsų kalbai? Kodėl slavai vadinami periferiniais baltais? Kodėl lietuvių tauta, išsaugojo ryškiausią ir archaiškiausią indoeuropiečių kalbinį pavidalą? Kodėl lietuvių kalbą siūloma įtraukti į Unesco pasaulio paveldą? Laidos vedėjas – Rimantas Bagdzevičius

LRT_Kultūra