Mano tėviškė. Jonas Biliūnas

Anykščių rajonas, Niūronių kaimas. Vienkiemis, kuriame gimė vienas pirmųjų lietuvių rašytojų psichologų, jautrusis klasikas Jonas Biliūnas. Pagrandukas Joniukas gimė silpnas, aksti mirė abu tėvai. Atsisakęs tapti kunigu, neteko brolių paramos. Jono Biliūno gyvenimas turi panašumo su Povilo Višinskio, abu siekė mokslų, buvo valstiečių vaikai, kad užsidirbtų – daraktoriavo. Buvo draugai, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Tiesa, priklausė skirtingoms partijoms, bet tas netrukdė. Povilas – demokratas, Jonas – socialdemokratas. Tačiau vėliau Biliūnas nusisuka nuo politikos, panyra kūrybon. Įvardijamas kaip psichologinės prozos pradininkas.

Grįžęs į Lietuvą, sutinka ir savo „baltąjį angelą“ – Juliją, draugo Augustino Janulaičio seserį. Julija Janulaitytė buvo viena pirmųjų išsilavinusių lietuvių moterų inteligenčių. Julijos broliai, kunigai, santuokai priešinosi, nes J. Biliūnas buvo „cicilikas“. Bendros laimės buvo skirta nedaug. Dvidešimt aštuoneri metai – tiek buvo lemta gyventi jautriajam humanistui Jonui Biliūnui. Paskutiniojo kūrinio „Liūdna pasaka“ kai kurie puslapiai buvo rašyti jau Julijos ranka, Jonui diktuojant. Liko nebaigtas „Kūdikystės sapnų“ ciklas. Išsaugoti Jono Biliūno gimtinę ir čia įkurti memorialinį muziejų susirūpino rašytojas Antanas Vienuolis. Turbūt tai vienintelis memorialinis muziejus, kuriame vaikai…verkia.

Laida „Mano tėviškė. Jonas Biliūnas“

LRT