Mano tėviškė. Simonas Stanevičius ir Simonas Daukantas

Raseinių rajonas, Kanopėnų kaimas. Senų medžių apsuptame vienkiemyje daugiau kaip prieš 200 metų, 18 a. pačiais paskutiniais metais, gimė pirmasis išsilavinęs Lietuvos filologas – Simonas Stanevičius. Prieš mūsų akis – smulkaus bajoro sodyba. Kad būtų išsaugota S. Stanevičiaus gimtinė, dar sovietmečiu susirūpino vietos lietuvių kalbos mokytoja ir svirnelyje įrengė pirmąją ekspoziciją. Šiandien pastatai restauruoti, sodyba skendi gėlynuose. Gimtinę papuošė ir pirmsios skulptūros iš Stanevičiaus pasakėčių. Tyrėjai pripažįsta, kad faktų apie S. Stanevičiaus biografiją turime nedaug. Yra žinoma, kad mokėsi Kražių gimnazijoje, paskui metus dirbo korepetitoriumi, kad užsidirbtų mokslams. Vilniaus universiteto auklėtinis Simonas Stanevičius yra pirmasis išsilavinęs Lietuvos filologas.
Vienas pirmųjų pradėjo skelbti savo darbus lietuvių kalba. Pasirašinėjo „lietuvio“ slapyvardžiu. Prieš 200 metų kūręs S. Stanevičius jau turėjo etninės tautos viziją, sako tyrėjai. Akmenės rajonas, Papilė. Miestelio centrą puošia dar tarpukaryje pastatytas, skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas Simonui Daukantui. Paskutiniuosius gyvenimo metus žymusis istorikas gyveno šalia bažnyčios esančioje žemaitiškoje troboje, altarijoje, pas kleboną Ignotą Vaišvilą. Trumpam užeiname į sodyboje įkurtą memorialinį muziejų. Matome išleistų žymiojo istoriko veikalų. Vienas iš unikalių eksponatų – medinė kėdutė, kurią, sakoma, yra sukonstravęs pats Simonas Daukantas. Vilniaus universitete įgyja teisės magistro laipsnį, dar baigdamas mokslus parašo pirmąją Lietuvos istoriją lietuviškai – „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“. Baigęs universitetą, įsidarbina Rygoje, vėliau Peterburge Senato administraciniame departamente, kad galėtų prieiti prie svarbaus istorijos šaltinio – Lietuvos metrikos. Domisi ne tik istorija, bet ir renka lietuvių tautosaką, leidžia žemaitiškų dainų rinkinius, rengia kalbų žodynus, lietuvių kalbos vadovėlį. Grįžtame į Papilę. Takelis nuo senosios altarijos veda link Ventos pakrančių, kuriomis Simonas Daukantas mėgęs vaikščioti. Abipus Ventos krantų stūkso du piliakalniai. Ant vieno iš jų amžinojo poilsio ir atgulė žemaitis Simonas Daukantas, tarytum koks kalnietis – „ant Aukšto kalno“ – piliakalnio viršūnėje. Į Daukanto kūrybą 19 a. pabaigoje atsigręžė aušrininkai. Įdomu, kad Simonas Daukantas pirmasis pavartojo žodį „valstybė“.

Laida „Mano tėviškė. Simonas Stanevičius ir Simonas Daukantas“