Minime Motiejų Valančių

Motiejus Valančius – lietuvių grožinės prozos pradininkas – gimė 1801m. vasario 16 (28) d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų (Kretingos raj.) turtingo valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje. 1828m. M.Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas pareigas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, o nuo 1850m. – Žemaičių vyskupas. Jis parašė vertingą dviejų tomų istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“ (1848), sudarė smulkiosios tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“ (1867), išleido keliolika religinės paskirties knygų.
Minime 215-ąsias Motiejaus Valančiaus gimimo metines. Jis priklauso tiems retiems lietuvių tautos švyturiams, kurių šviesa neblėsta. Netgi stiprėja. Stiprėja jau vien dėl to, kad pats gyvenimas, jo tirštėjantis dramatizmas mus verste verčia gauti papildomus gaivinančios šviesos pliūpsnius.

Daugiau apie Motiejų Valančių:

Vanda Zaborskaitė. Motiejus Valančius tarp modernėjančios visuomenės alternatyvų

Vytautas Merkys. Motiejus Valančius – tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo.

Straipsniai apie Motiejų Valančių

Tomas Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius

Kuo aktualus Motiejus Valančius?

Virtuali paroda „Keletas Motiejaus Valančiaus knygų, išleistų lietuviškos spaudos draudimo metais“