Motiejus Valančius: okupantams – Makiavelis, Lietuvai – tautos kūrėjas

Mūsų istorinėje atmintyje Valančius visų pirma – blaivybės sąjūdžio Lietuvoje įkūrėjas. Bet tikrasis jo istorinis matmuo kur kas didesnis. XIX a. carų okupuotai Lietuvai netekus politinės vadovybės vyskupas M.Valančius buvo pagrindinis vienintelis visuomenės autoritetas ir vadovas. Mažiausiai ketvirtį XIX amžiaus Žemaičių vyskupas buvo faktiškasis Lietuvos vadovas ir politinės lietuvių tautos kūrėjas.

Caro agentas Meščerskis, aplankęs M.Valančių, savo pranešime pvz. įvardijo, kad caro valdininkai Lietuvoje yra pigmėjai prieš šitą “makiavelių makiavelį”. Dėl nepalankių Lietuvia aplinkybių Valančiaus asmenyje tuo metu buvo susikoncentravusios ir dvasinės, ir politinės ir ekonominės tautos galios. Ekonominę galią Valančius nukreipė ne tiek į bažnyčių statybą ar remontą, ne į savo ar aplinkos prabangą, bet į žemaičių švietimą. Nors šis veiksmas M.Valančiui turėjo visų pirma religinę prasmę, bet istoriškai matyti, kad jis turėjo ir milžinišką poveikį tautine bei politine prasme. Istorikas, prof. Paulius Subačius sako, kad Žemaičių vyskupo tikslas nebuvo sukurti tautinę lietuvių valstybę: “Valančius rūpinosi knygomis, leidiniais ir valstiečių auklėjimu lietuvių kalba ne dėl to, kad lietuvių kalba jam buvo savaiminė vertybė kaip romantikams, o dėl to, kad jam tai buvo pastoracijos būdas. /…/ Taip jis suprato savo ganytojo užduotį – valstiečių švietimui išugdyti lietuviškąją inteligentiją. /…/ Iš viso to visiškai natūraliu būdu išaugo tokia visuomenė, kurioje mes tam tikru mastu ir šiandien gyvename.”

Vaizdo įrašas čia