Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei

Pokalbyje, kur filosofą Naglį Kardelį kalbina Virginijus Gustas, išgirsite apie N. Kardelio intelektualinės biografijos pradžią, Platono studijas, Arvydo Šliogerio įtaką, metafiziką ir metafizinio mąstymo prielaidas lietuvių filosofijoje, įvairius humanistikos klausimus, filosofijos kilmę, kino ir vizualumo įsigalėjimą.

Paklaustas, kokia turėtų būti intelektualo laikysena visuomenėje, filosofas atsakė, jog humanitarai neturi būti revoliucionieriai, tačiau kritiškai nusiteikę daugelio procesų atžvilgiu. „Filosofas būtent tuo ir skiriasi nuo eilinio biurgerio, kad nepasiduoda įvykių tėkmei. Visi kiti tiesiog vykdo savo funkcijas, mato save pačius, savo darbą, kurį atlieka, galbūt dar savo šeimos narius, savo draugus, bet nemato platesnio vaizdo. O filosofas mato visumą, jis mato ne tik save, bet ir kitus žmones, visą visuomenę. Galų gale kaip metafizikas stengiasi pačią tikrovę matyti kaip visumą. Be abejo, turėdamas idealų vaizdą, žiūri, kiek ta vizija atitinka tikrovę. Filosofas turi gerą vaizduotę ta prasme, kad jis gali įsivaizduoti alternatyvas – kokia galėtų būti visuomenė arba koks galėtų būti žmogus. Filosofas linkęs save tobulinti ir tą tobulinimo procesą nori universalizuoti. Jis nori visą žmoniją, jeigu tai įmanoma, atvesti į geresnį būvį, aišku, ne per prievartą. Šiuo požiūriu jo santykis yra kritiškas“, – kalbėjo dr. Naglis Kardelis.

„Pokalbiai su filosofais“ – bendras Aplinkkelių, Meno avilio ir nepriklausomų kūrėjų sumanymas, kuriuo siekiama pristatyti ryškiausius dabarties Lietuvos filosofus bei supažindinti su aktualia, šiuolaikine Lietuvos filosofija. Pasak idėjos autorių, tekstas ilgą laiką buvo bene vienintelis plačiai prieinamas būdas susipažinti su filosofija, tačiau jame sunku įžvelgti gyvą, rašiusį žmogų, suprasti jį rašyti paskatinusius motyvus, juolab tekstas neišsaugo kalbėjimo stiliaus, intonacijų, tembro, ritmo, susimąstymo pauzių, kūno išraiškos ir kitų asmeninių raiškos bei prasmės kūrimo veiksnių. Būtent todėl jie pasirinko audiovizualinę formą, kuri leidžia atskleisti kiekvieno filosofo individualumą, jo interesų sritis, požiūrį į įvairias kultūros aktualijas, kurioms akademiškuose filosofų tekstuose dažnai tiesiog nelieka vietos.

Naglis Kardelis gimė 1970 m. Vilniuje. Lituanistiką bei klasikinę filologiją studijavo Vilniaus universitete, vėliau pasirinko filosofijos studijas ir 2003 m. apgynė disertaciją tema „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje: dialektika, mitas ir jų sąveika“. Šiuo metu dirba VU Filosofijos istorijos ir logikos katedroje, vadovauja Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyriui, yra paskelbęs dvi monografijas bei daugybę mokslo straipsnių. Ypač reikšmingas dr. N. Kardelio indėlis verčiant klasikinius graikų filosofijos tekstus. Jo moksliniai interesai apima Antikos filosofiją ir literatūrą, įvairias šiuolaikinės filosofijos kryptis, religijos filosofiją, civilizacijų istoriją, kalbotyrą, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų santykio problemas.

Šaltinis čia