„Nesišnekėti“ su kompiuteriu lietuviškai – pasmerkti lietuvių kalbą myriop?

Viešoje erdvėje nerimsta diskusijos: yra grėsmė išnykti lietuvių kalbai ar ne? Klausimas tam tikra prasme išties hamletiškas, ypač remiantis bauginančia Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) prognoze, jog beveik pusei iš visų šiuo metu pasaulyje vartojamų kalbų gresia išnykimas.

UNESCO prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos turėtų išnykti pusė pasaulio kalbų. Yra net sudarytas nykstančių kalbų atlasas, kuris kas savaitę atnaujinamas. Atlase šiuo metu yra išvardintos 2474 kalbos, nurodyta, jog per pastaruosius 60 metų išnyko 230 kalbų.

Apie pagrindines kalbos išnykimo priežastis ir būdus, kaip ją išsaugoti šnekamės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene ir kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktore Renata Špukiene.

– Kodėl kalbos nyksta, ir taip sparčiai? Ar tai gresia ir lietuvių kalbai?

I.S. Pasakyti, kur yra riba, kurią peržengus kalba išnyksta – sunku. Pagrindiniais kalbos nykimo požymiais reikėtų laikyti žmonių, kuriems ta kalba yra gimtoji, skaičiaus mažėjimą, jaunosios kartos pasirinkimą kalbėti ne gimtąja, o kita kalba.

Šiaip jau kalbų nykimas ir atsiradimas – natūralus nuolat vykstantis procesas, kurį daugiausia lemia tautų migracija, prievartinis kitos kalbos diegimas, visiškas kalbos uždraudimas, tradicinės kultūros sunaikinimas. Taip pat tokie per pastaruosius kelis dešimtmečius atsiradę dalykai kaip interneto „padovanota“ visuotinė globalizacija, visame pasaulyje stiprėjanti anglų kalbos įtaka.

Visa tai skatina kalbų maišymąsi. Žmonės patys nepajunta, kaip kalbėdami sava kalba ją papildo įvairiomis svetimybėmis pridėdami tik lietuviškas galūnes.

Ar yra grėsmė išnykti ir lietuvių kalbai? Šioje situacijoje turėtume būti optimistai ir tikėti, kad grėsmė kol kas yra valdoma. Į nykstančių kalbų atlasą įrašyti nesame. Prieš kelerius metus elektroninėje terpėje, pavyzdžiui, rašant elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes, vartoti lietuviškus rašmenis daugumai atrodė keista, neįprasta, nepatogu, o pastaruoju metu vis daugėja tokių, kurie mano priešingai.

Nors emigracijos bangos ir neslūgsta, smagu girdėti, skaityti spaudoje, kad dauguma į kitas šalis išvykusių žmonių stengiasi puoselėti ir saugoti savo gimtąją kalbą, pavyzdžiui, su vaikais šneka lietuviškai, moko juos taisyklingos lietuviškos tarties, rašybos. Manau, svarbiausias veiksnys kalbai sustiprinti yra pozityvus požiūris į savo gimtąją kalbą.

– Lietuvių kalba pastaruoju metu vis labiau liberalėja, ypač skyryba, kai kurių žodžių rašyba. Ar tai nėra pirmasis kalbos nykimo ženklas?

I.S. Kalba, kaip jau ir minėjau, yra gyva, nuolat kintanti. Daug didesnė grėsmė jai išnykti kiltų tuomet, jei ji visiškai nesiderintų prie kintančių aplinkos reiškinių, sąlygų, būtų statiška. Juk nuolat atsiranda kažkokių naujų dalykų, kuriuos reikia pavadinti, įvardinti. Lietuvių kalboje vykstantys pokyčiai – natūralus reiškinys. Žinoma, visur reikalinga pusiausvyra. Taip pat būtina pagarba, meilė gimtajai kalbai.

Šie jausmai, požiūris į kalbą, tinkami kalbiniai įgūdžiai formuojasi vaikystėje. Pastaruosius stiprinti, be jokios abejonės, padeda ir nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“ – „Prakalbink kompiuterį lietuviškai“. Šiemet jis rengiamas jau penktą kartą.

R.Š. Jaunimas – labiausiai pagaulus įvairioms naujovėms. Tad kodėl kalbėti švaria, taisyklinga lietuvių kalba tarp jaunų žmonių negalėtų tapti madinga? Brandindami šią idėją 2008-aisiais nusprendėme paraginti moksleivius prakalbinti kompiuterį lietuviškai. Pagrindinis šio konkurso tikslas – skatinti moksleivius elektroninėje terpėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą.

Konkurso iniciatorė buvo įmonė „Tilde IT“. Sumanymą palaikė Švietimo ir mokslo ministerija bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Manau, kad konkursas „Švari kalba – švari galva“ tikrai pasiteisino. Dauguma moksleivių net iš anksto jam ruošiasi – dar praėjusių metų pabaigoje sulaukėme elektroninių laiškų ir skambučių su klausimais, ar jau galima treniruotis, bandyti spręsti testus. Toks mokinių požiūris rodo, kad jie į savo gimtąją kalba žiūri išties atsakingai. Žinoma, konkursas – tik maža dalis to, ką galima padaryti lietuvių kalbos naudai.

– Ką turite galvoje?

R.Š. Kalbą reikėtų laikyti ne tik esminiu kiekvienos tautos tapatybės bruožu, bet ir preke plačiąja prasme. Ją skaitmenizavus – į virtualią erdvę integravus įvairius dvikalbius žodynus, archyvus, rodykles, mašininio vertimo sistemas ar balso atpažinimo programas, kuriose vartojama lietuvių kalba, būtų sukuriama pridėtinė vertė. Juk šie dalykai reikalingi ir valdžios įstaigoms, ir verslo įmonėms, ir mokslininkams, ir paprastam žmogui.

Dėl minėtų skaitmeninių kalbos priemonių nemažai darbų tiek mokslo, tiek verslo srityje vyksta sparčiau ir sklandžiau.

I.S. Pasaulis vis greičiau modernėja, kuriasi žinių visuomenė, tad lietuvių kalbos skaitmenizacija darosi vis aktualesnė. Naujausios technologijos keičia mūsų gyvenimą. Lietuvių kalba tikrai bus pasmerkta išnykti, jei neįsitvirtins elektroninėje erdvėje.

R.Š. Kalbant apie lietuvių kalbos skaitmenizavimą veiklos šioje srityje dar yra nemažai – būtina tobulinti jau sukurtas sistemas ir įrankius, inicijuoti naujų atsiradimą.

– Tęsiant kalbą apie moksleiviams skirtą konkursą: ar šiemet jis kuo nors skirsis nuo ankstesniųjų? Galbūt užduotys bus sunkesnės?

R.Š. Konkursas „Švari kalba – švari galva“ kaip ir praėjusiais metais vyks dviem etapais. Pirmojo etapo konkursines lietuvių kalbos užduotis moksleiviai atliks kovo 19–23 dienomis. Tai jie darys visi kartu savo mokyklų kompiuterių klasėse, nuo 9 val. ryto iki 17 val. vakaro, specialiai konkursui sukurtoje svetainėje www.lituanika.lt.

Iš anksto neužsiregistravę moksleiviai konkurse dalyvauti negalės. Iš pirmojo etapo į antrąjį pateks po 20 kiekvienos klasės geriausių dalyvių – šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. Antrasis konkurso etapas vyks balandžio 18 dieną Vilniuje.

Pabrėžiu, jog konkurse dalyvauti galės tik užsiregistravę moksleiviai, tad labai kviestume visus mokinius registruotis, o jų mokytojus prašytume, kad paragintų savo auklėtinius būti aktyviais. Registracija vyksta svetainėje www.lituanika.lt

I.S. Ar užduotys moksleiviams buvo sunkios, jų reikės paklausti pasibaigus konkursui. Manau, visada yra sunku tiems, kurie nesimoko.

Kalbino žurnalistė Aistė Tautvydienė

Šaltinis čia