Netektis. Andrius Konickis (1956 03 14–2021 06 03)

Vakar mirė filosofas, žurnalistas, vertėjas Andrius Konickis.
Baigęs filosofijos studijas Maskvos universitete, jis dirbo tuometiniame Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1996 m. VDU apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją „Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos“. Tais pačiais metais šios idėjos išleistos atskiru leidiniu „…vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj“, kurioje šalia rašytojo filosofinės kūrybos analizuojama jo poezija, grožinė proza, dramos veikalai, korespondencija.
Nuo 2000 m. Andrius Konickis – kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Tų pačių leidėjų 2009 m. pradėtas leisti ir naujas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė“.
Iš lenkų kalbos išvertė J. A. Herbačiausko  „Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu“ (2001), R. Legutko  „Tolerancija: mintys apie griežtą valstybę, prigimtinę teisę, meilę ir sąžinę“ (2006), Y. Plasseraud „Mažumos: tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas“ (2006). Jis vertė grožinės bei mokslinės literatūros  iš anglų, prancūzų bei rusų kalbų.

2006 m. išleido filosofinių etiudų knygą „Pirmiausia nubusti…“. Kultūrologinių, filosofinių, literatūrinių darbų paskelbė žurnaluose „Metai“, „Naujoji Romuva“, „Kultūros barai“, „Vilnius“, „Literatūra ir menas“ ir kitur.

Liūdime drauge su gedinčiais.

Lituanistų sambūris

 

 

Andrius Konickis: Nebeskaityti? Negaliu įsivaizduoti tokio žmonijos žygio „atgal į mišką“

Tadas Žvirinskis. Iš meilės išminčiai ir humanizmui

Andrius Konickis. © Kęstučio Svėrio nuotr.

Andrius Konickis. © Kęstučio Svėrio nuotr.

IN MEMORIAM

Kultūrininkui, filosofui dr. Andriui Konickiui (1956–2021)
2021 m. birželio 3 d. po klastingos ligos mirė filosofas, kultūrininkas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis. Andrių prisimename kaip aktyvų, kultūrai atsidavusį teminių susitikimų, aktualių diskusijų rengėją ir vedėją, nuoširdų kolegą, kurio motto –„Kurkime bendruomenę, kuri gebėtų kurti“.

Filosofijoje jį labiausiai domino filosofijos paraštės, tokios jos formos, kuriose filosofija priartėja prie literatūros, tokie autoriai, kuriuos galima pavadinti filosofais neprofesionalais, jos mėgėjais, besimėgaujančiais ja. Būtent šioje „meilėje išminties meilei“ jis užčiuopė autentišką santykį su filosofija. Tad Andriaus Konickio tekstuose susitinkame ne Aristotelį ir Kantą, o Oskarą Milašių, Juozą Tumą-Vaižgantą, Levą Karsaviną, Juozą Keliuotį, Vaidotą Daunį ir kitus.

Andrius Konickis gimė Vilniuje 1956 m. kovo 14 d. 1984–1989 m. studijavo filosofiją Maskvos valstybiniame universitete, 1989 m. pradėjo dirbti Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1996 m. – jame apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos“, nuo 1997 m. dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute (nuo 2010 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose. Nuo 2000 m. buvo kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius.

Publikavo tris monografijas: Vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj: Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos (1996), Pirmiausia nubusti… Filosofiniai etiudai (2006), Iš meilės išminties meilei: filosofai neprofesionalai Lietuvos filosofijos kontekste (2017). Sudarė keletą leidinių Poezijos signalai / Sinais de poesia (su Nuno Guimarãesu) (2012), Žinija kaip vertybė ir vertybės žinijoje (2017). Andrius Konickis yra daugybės mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, vertė tekstus iš lenkų, rusų ir prancūzų kalbų. Rūpinosi jaunųjų poetų ugdymu: nuo 2000 m. organizavo moksleivių poetinės kūrybos konkursą „Poezijos pavasarėlis“, nuo 2009 m. prisidėjo leidžiant kultūros gyvenimo žurnalą jaunimui „Pašvaistė“. Organizavo ne tik diskusijas, susitikimus su poetais, bet ir meno parodas, užsiėmė knygų leidyba.

Nuoširdžiai užjaučiame Andriaus šeimą ir kolegas dėl skaudžios netekties.

Su velioniu galima atsisveikinti birželio 5 d., šeštadienį, Vilniaus laidotuvių namuose LAKRIMA (Kalvarijų g. 67) 2 salėje nuo 16 iki 22 val., sekmadienį – nuo 9 iki 15 val.
Laidotuvės Rokantiškių kapinėse
LTkultūrosinst