Netektis. Edvardas Gudavičius (1929 09 06–2020 01 27)

Eidamas 91-uosius metus mirė profesorius, istorikas, Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laureatas Edvardas Gudavičius.
Nuoširdžiausiai užjaučiame artimuosius, kolegas ir visus Profesoriaus knygų, straipsnių bei studijų skaitytojus.

edvardas-gudavicius-83374453

© ELTA

Šia liūdna žinia savo feisbuko paskyroje pasidalino išrinktasis Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.

Pasak išrinktojo rektoriaus, E. Gudavičius buvo išskirtinis istorikas ir mokytojas, savo laikysena ir žodžiu skatinęs kritiškai mąstyti praeitį ir dabartį, atvirai žiūrėti į pasaulį ir siekti naujų tikslų.

R. Petrauskas teigia buvęs profesoriaus mokiniu jau nuo pat pirmų studijų metų.

„Iškart pasirinkau studijas pas jį ir nuo to laiko tris dešimtmečius buvau jo mokiniu. Profesorius ilgą laiką buvo trukdomas ligos, todėl mes turėjome važiuoti į jo butą Viršuliškėse. Tą savo kelią į Viršuliškes ir atgal prisimenu kaip vieną didžiausių mokyklų“, – prisiminimais su LRT RADIJU dalijasi R. Petrauskas.

Anot VU rektoriaus, E. Gudavičius paliko Lietuvai didžiulę dovaną – Liepos 6-ąją.

„Ji nėra paminėta jokiuose šaltiniuose. Ši data atsirado tik dėl to, kad profesorius ją išskaičiavo. […] Čia savotiškas paminklas ir Mindaugui, ir profesoriui Gudavičiui“, – pažymi R. Petrauskas.

„Jau įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, laisvalaikiu nuo gamybinio inžinieriaus darbo baigęs neakivaizdines istoriko studijas, rašė vertingus, tačiau net ir profesionalams sunkiai paskaitomus tekstus iš LDK visuomenės ir teisės istorijos, kad po kelių dešimtmečių sukurtų bene skaidriausią Lietuvos istorijos koncepciją.

Dėl savo biografijos, o vėliau ir dėl ilgalaikės ligos beveik neišvykdamas į užsienį, Lietuvos istoriją mąstė tik europinės istorijos ir istoriografijos kategorijomis. Neužimdamas jokių vadovaujančių pareigų universitete ar institute, palikdamas aiškiai per daug laisvės savo doktorantams, išugdė, ko gero, pirmąją medievistų mokyklą Lietuvoje“, – savo įraše teigia R. Petrauskas.

E. Gudavičius gimė 1929 metais rugsėjo 6 dieną Kaune.

1948–1953 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1962–1968 m. studijavo Vilniaus universitete.

1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą Vilniaus universitete. 1971 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo procesas ir jo atspindys Pirmajame Lietuvos Statute“, 1989-aisiais apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Lietuva Pabaltijo tautų kovoje prieš vokiečių feodalų agresiją XIII amžiuje“, 1991-aisiais jam suteiktas profesoriaus vardas.

1974–1995 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, kartu su VU dėstytojais leido Pirmąjį Lietuvos Statutą.

1975–2012 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.

Nuo 1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Lietuvos piliečių chartijos narys.

Profesorius 1995 m. tapo Nacionalinės mokslo premijos laureatu (premija suteikta už Pirmojo Lietuvos Statuto tyrimus ir publikavimą).

E. Gudavičius buvo vienas iš LRT TELEVIZIJOS laidų ciklų „Lietuvos istorija“ (daugiau kaip 60 laidų) ir „Būtovės slėpiniai“ (apie 130 laidų) kūrėjų, o 1998 m. gavo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premiją (premija suteikta už LRT laidų „Būtovės slėpiniai” kūrimą).

1999 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2003 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.

Profesorius nustatė tikėtiną karaliaus Mindaugo karūnavimo datą – liepos 6-ąją dieną, 1990 m. ši data buvo įteisinta kaip oficiali valstybinė šventė.

Užuojautas reiškia šalies vadovai

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus E. Gudavičiaus mirties.

Pasak prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą.

Profesorius E. Gudavičius, be abejonės, buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą. Kaip niekas kitas jis sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę.

„Prieš maždaug dešimtį metų lankiausi kukliuose, bet svetinguose profesoriaus namuose, norėdamas išsiaiškinti, ar mano turima sena XVI a. graviūra tikrai atspindi Vilnių, ar tėra kompiliacija. Profesorius mandagiai paaiškino, kad tais laikais tos pačios graviūrų klišės knygose buvo taikomos keletui miestų iliustruoti, todėl tai tikrai ne Vilnius. Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose“, – reikšdamas užuojautą sakė šalies vadovas.

Sunkią valandą prezidentas palinkėjo stiprybės profesoriaus E. Gudavičiaus šeimai, draugams, mokslo bendruomenei ir visiems, kam teko pažinoti šią neeilinę asmenybę.

Užuojautą dėl netekties reiškia ir šalies vadovai. Kaip pranešime teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tai didelė netektis visai Lietuvai ir ypač šalies istorijos mokslui.

„Šis talentingas mokslininkas atvėrė mums paslaptingus būtovės slėpinius ir padėjo suprasti valstybės ištakas. Lietuvos istoriją E. Gudavičius rašė tik atsižvelgdamas į europinį kontekstą ir remdamasis istoriografija. Profesoriaus tyrinėjimų akiratyje daugel metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tad būtent jo dėka liepos 6-ąją mes iškilmingai minime Valstybės dieną – švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius ir visą istorikų bendruomenę“, – sakoma premjero užuojautoje.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dėsto, kad E. Gudavičius buvo Lietuvos istorijai didžiąją gyvenimo dalį paskyręs žmogaus, Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjas.

„Į kultūros istoriją jis įėjo dėl akademinių pasiekimų, svarbių visai valstybei atradimų, dėl ilgus metus rengto „Būtovės slėpinių“ laidų ciklo. Profesoriaus istoriniai tyrimai virto savitu kultūros reiškiniu, turėjusiu esmingos įtakos mūsų šalies visuomenės raidai, istorinei savivokai, pilietiškumui ir patriotizmui. Linkiu, kad profesoriaus išugdyti mediavistai tęstų jo darbus“, – teigia ministras M. Kvietkauskas.

LRT————

Istorijos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus palaikai bus pašarvoti trečiadienį Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, o laidotuvės vyks ketvirtadienį Antakalnio kapinėse.

Atsisveikinti su velioniu bus galima nuo trečiadienio 11 valandos. Laidotuvių mišios vyks ketvirtadienį 12 val., išlydėjimas 13 val.

Velionio artimieji prašo profesoriaus atminimą pagerbti gėlės žiedu.

Dalia Kutraitė kalbina… Istorikas Edvardas Gudavičius: nėra elito – nėra tautos

Vienas garsiausių šalies istorikų Edvardas Gudavičius švenčia 90-metį
(LRT, 2019 09 06)

Būtovės slėpiniai. Valstybės kūrimas

E. Gudavičius: „Mano tėvas buvo didmiesčio žmogus“