Netektis. Profesorius Aleksas Girdenis (1937 10 19 – 2011 09 16)

2011 m. rugsėjo 16-osios naktį, eidamas 74-uosius metus, mirė iškilus kalbininkas, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius emeritus, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys Aleksas Girdenis.
A.G
Velionis pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas sekmadienį (rugsėjo nuo 18 d.) nuo 10 iki 19 val., karstas išnešamas pirmadienį 15 val.

Aleksas Stanislovas Girdenis gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių rajono Tryškių miestelyje. 1962 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos katedros dėstytoju,  1973-1994 m. ir nuo 2001 m. dirbo Eksperimentinės fonetikos (1993-1994 m. Eksperimentinės kalbotyros) laboratorijos moksliniu vadovau 1994-2001 m. Bendrosios kalbotyros katedros (iki 1996 m. – Eksperimentinės kalbotyros katedra, reorganizuota iš laboratorijos) vedėju, 1984-1989 m. Filologijos fakulteto dekanu. Nuo 1986 m. jam buvos suteiktas profesorius vardas. Nuo 1990 m. ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas. 1991-1993 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. Nuo 1971 m. tęstinio leidinio „Kalbotyra“ lietuvių kalbos sąsiuvinių redaktorius.

Moderniosios eksperimentinės fonetikos, statistinės kalbotyros specialistas. Tyrė fonologijos, dialektologijos, eksperimentinės fonetikos, lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų istorijos, bendrinės kalbos teorijos problemas. Pirmasis iš lietuvių kalbininkų apibendrino lietuvių kalbos fonologijos tyrimus, susistemino ir sunormino terminus, sukūrė originalią klasikinės bendrosios fonologijos teoriją. 1964-1966 m. su Z. Zinkevičiumi parengė dabartinės lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Įrodė, kad K. Donelaičio hegzametras remiasi ne tik toniniu, bet ir izochroniškumo principu (str. rinkinys „Darbai apie Kristijoną Donelaitį“ 1993 m.) Lietuvių kalbos enciklopedijos (1999 m.) vienas autorių. Sukaupė daugiau kaip 33 tomus tarmių tekstų.

1980 m. kartu su bendraautoriais A. Girdenis buvo apdovanotas respublikine premija už vadovėlius mokyklai, 1986 m. išrinktas Milano kalbotyros draugijos (Sodalizio Glottologico Milanese) nariu korespondentu. 1988 m. jam suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1996 m. tapo antruoju (po prof. A. Rosino) įžymiojo lietuvių kalbininko profesoriaus Jono Kazlausko premijos laureatu. 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, 2000 m. Šiaulių universiteto garbės daktaras. 1999 m. (kartu su bendraautoriais) apdovanotas Lietuvos mokslo premija už toliau minimus kapitalinius gramatikos veikalus „Grammatika litovskogo jazyka“ (1985), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (1994-1997), „Lithuanian Grammar“ (1997).

2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
Šaltinis čia

Grasilda Blažienė, Išrautas kalbotyros ąžuolas. Gimtoji kalba, 2011/11
A.Girdeniui atminti

 Bonifacas Stundžia. In memoriam. Aleksas Girdenis

Kalba ir tarmė – tai savotiškas pasaulio modelis, lyg nepakartojami langai, pro kuriuos mes žvelgiame į pasaulį. Kuo daugiau tokių langų, tuo daugiau nepakartojamų žvilgsnių…

                                                           Aleksas Girdenis