Netektis. Rimantas Marčėnas (1937 04 04–2019 09 07)

Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu praneša, kad po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas.

Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos katedros vedėjas. 2001–2006 m. Kauno technologijos universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas.

Buvęs R. Marčėno studentas, vėliau – kolega, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Alvydas Butkus prisimena: „Rimantas buvo vienas šviesiausių žmonių VU Kauno vakariniame fakultete. Inteligentiškumo etalonas. Turėjo tvirtas pažiūras ir pilietinę drąsą. 1988 m. partorgų surengtoje kampanijoje Vasario 16-osios aktui suniekinti, R. Marčėnas tam tikslui skirtoje paskaitoje ramiai pareiškė, jog šis aktas turėjo ypatingą reikšmę Lietuvos istorijai, tuo priblokšdamas visai ko kito besitikėjusius organizatorius.“ Rašytojas, žurnalistas, pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus apie velionį rašo: „Ypatingai nuoširdus, atviras Kolega, kurį nuolat geru žodžiu prisimindavau nuo studijų metų VU. Jis mums dėstė Lietuvos istoriją, ir tas dėstymas buvo itin įsimenantis, gilus, išjaustas, drąsus, prisodrintas nežinomų ir oficialios sovietinės istoriografijos nutylėtų faktų.“

Pirmosios R. Marčėno publikacijos periodinėje kultūrinėje spaudoje pasirodė 1967 m. Per daugiau kaip penkis kūrybos dešimtmečius R. Marčėnas parašė keliolika recenzijų apie lietuvių prozininkų naujai pasirodžiusiais knygas, kelias dešimtis publicistinių ir mokslinių straipsnių, išleido 9 knygas, svarbiausios jų temos – ir senoji Lietuvos istorija, ir žvilgsnis į dabarties aktualijas. Buvo poros stambių monografijų ir enciklopedinio pobūdžio leidinių bendraautorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1992 m.

1985 m. R. Marčėnas tapo leidyklos „Vaga“ Pirmosios knygos konkurso nugalėtoju (Išrinktoji gentis: apysaka ir apsakymas), 2010 m. pelnė Jono Marcinkevičiaus literatūrinę premiją už istorinį romaną Sosto papėdėje (2009, 2010). R. Marčėno profesionalumas, visuomeniškumas, akademinė ir kūrybinė veikla įvertinta ir rašytojo namais tapusiame Kaune: 2008 m. už istorinį romaną Karūnos spindesio apakinti ( 2007) jam įteikta Kauno rašytojų Vieno lito premija, 2012 m. – Kauno m. savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas, 2017 m. – Kauno m. burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis.

Netekome išmintingo istorijos žinovo, epinių užmojų prozininko, įdomaus pašnekovo, spalvingos asmenybės.

Širdingai užjaučiame velionio žmoną Viktoriją, dukras Nomedą ir Rusnę, gimines ir artimuosius.

Urna su velionio palaikais bus pašarvota  S. Žukausko g. 3B, 2 salėje, Kaune, lankymas rugsėjo 10 d., antradienį, 16.00-21.00 val,  rugsėjo 11 d., trečiadienį, nuo 9.00 val. Urna išnešama 13.30 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.

 

 

Ir apie senovę, ir apie dabartį. Rimantą Marčėną kalbina Vidmantas Kiaušas

LRS_pegas