„Šią pavakarę, spalio 26-ąją, eidamas 87-uosius, mus paliko poetas, prozininkas, redaktorius, VDU Garbės daktaras Robertas Keturakis. Daugybė literatų jautė nuoširdžią kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Jis Įžvelgdavo talento blyksnius, jais džiaugėsi“, – rašo savo svetainėje Kauno rašytojų sąjunga.
Kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo. Lenkiamės Jo šviesiam atminimui. Nuoširdi užuojauta šeimai ir artimiesiems.
Robertas Keturakis:
MES ŠVIESAI PAŠAUKTI
…Šviesa tikiu – mes šviesai pašaukti
įžvelgiantys viliones laikinumo
tikiu aš žmogumi – jei net kiti
bus prakeikti be sielos ir be kūno
Informaciją pildysime.
Poetas gimė 1935 metais Jonučiuose. 1963 Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967–1991 dirbo žurnalo „Nemunas“, 1991–1997 – žurnalo „Santara“ redakcijose. Vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos ir laikraščio „Kauno žinios“ redaktorius.
Poetas yra išleidęs keliolika eilėraščių rinkinių, tarp jų – 1988-ųjų Poezijos pavasaryje apdovanotą „Amžinai laikinai“ (1987 m.), taip pat apybraižų, esė rinkinius, poemas „Žemės vardas“ (1981 m.), „Septyni kalavijai“ (1989 m.), „Jotvingiai“ (2011 m.), istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) I ir II tomus (2011 m.) ir t. t.
Poetas yra išleidęs keliolika eilėraščių rinkinių, tarp jų – 1988-ųjų Poezijos pavasaryje apdovanotą „Amžinai laikinai“ (1987 m.), taip pat apybraižų, esė rinkinius, poemas „Žemės vardas“ (1981 m.), „Septyni kalavijai“ (1989 m.), „Jotvingiai“ (2011 m.), istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) I ir II tomus (2011 m.) ir t. t.
Kaip skelbia VDU, R. Keturakio kūryba versta į latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų, kirgizų kalbas. Pastaruoju metu jo eilėraščiai buvo išversti į italų kalbą. Rašytojas taip pat į lietuvių kalbą vertė kitų šalių autorių kūrinius.
Poetas 1998 metais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu. 2005 metais buvo įvertinas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
2012 metais jam buvo skirta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
—-
Atsisveikinimas su rašytoju Robertu Keturakiu – Kauno laidojimo rūmuose „Tylos namai“ (Jonavos g. 220), Nemuno salėje nuo spalio 29 d., penktadienio, 17 val.
Šv. Mišios bus aukojamos spalio 30 d., šeštadienį, 10 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkitatedroje bazilikoje.
Spalio 30 d., šeštadienį, 13 val. urna išlydima į Kauno Petrašiūnų kapines.
Robertas Keturakis – pamirštas Lietuvos poezijos riteris
„Mes šviesai pašaukti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos nekrologas)
TIESIASI TIESA
Aš vėlei čia: kalbėsimės, kiek liko
kartos žymių tuščiuos namų languos,
eilėrašty, kur seikėta po lygiai
pradžios ir pabaigos.
Ateiname iš dūlančių patamsių,
kur pasalos, kur tuščia ir kurtu,
kur niekas nežymėjo šito amžiaus
nei Kryžiaus ir nei Motinos vardu.
Klaidom ar prisitaikymais išduotas,
atšipo žvilgsnis, atmirė klausa,
ir jau neatskiri, kur tyko nuodas,
kur spindi nesukruvinta rasa.
Aš nežaidžiau. Aš jau nemoku žaisti
pasauly tam, kur upės ir dangus,
kur laukas, kelias, pieva, kryžius, Aistis –
kaip verkiantis žmogus.
Dvasia tylės, kai klūpomis po raidę
dėliosiu tai, ką vakar praradau
galbūt per baimę, o galbūt per klaidą,
jau negirdėdamas, kaip skauda tau.
Bet skausmas tas pasieks mane – atrodys,
kad nuskaidrėju ir atskirt imu,
kur tiesiasi tiesa ir atsimerkia žodis
vidur tuščios širdies, vidur tuščių namų.