Netektis. Vitas Areška (1927 01 06–2019 11 05)

Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu pranešė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Vitas Areška.

Vitas Areška 2011.05.12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Regimanto Tamošaičio nuotrauka (2011 05 12)

V.Areška gimė 1927 m. sausio 6 d. Zyboliuose, Rokiškio rajone. Baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, beveik du dešimtmečius (1952–1971 m.) jame dėstė, buvo Lietuvių ir užsienio literatūrų katedros vedėjas (1959–1963 m.), Filologijos fakulteto dekanas (1968–1971 m.). Nuo 1971 m. iki 1991 m. (su pertraukomis) – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas, nuo 1987 m. – profesorius, habilituotas daktaras. 1971–1993 m. dėstė Vilniaus universitete. 1981–1992 m. – tęstinio leidinio „Literatūra“ atsakingasis redaktorius, vienas sudarytojų.

Pirmieji V.Areškos kritiniai straipsniai periodikoje pasirodė jau 1960 metais. Iš viso kultūrinėje spaudoje paskelbė net kelis šimtus straipsnių ir recenzijų apie amžininkų kūrybą. Išleido šias literatūros kritikos knygas: „Tradicija ir ieškojimai“ (1973 m.), „Lietuvių tarybinė lyrika“ (1983 m.); monografijas: apie Salomėją Nėrį (1974 m.), Teofilį Tilvytį (1977 m.), Eduardą Mieželaitį (1984 m.); prisiminimų knygą – „Kumelė vardu Emilija“ (2007 m.). Sudarė knygas: „Knygų amžininkas literatūroje“ (1988 m.), „XX amžiaus lietuvių literatūra“ (1994 m.).

Nuo 1971 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. V.Areška buvo LRS valdybos narys, Literatūros mokslo ir kritikos komisijos narys, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros, mokslo ir švietimo centro tarybos narys, leidyklų „Vaga“ ir „Šviesa“ redakcinių komisijų narys.

E.Matuzevičius, rekomenduodamas V.Arešką priimti į Rašytojų sąjungą, pabrėžė, kad „jis rašydavo probleminius straipsnius, recenzijas, keldavo aktualius šių dienų mūsų literatūros klausimus. Jo straipsniai visados pasižymi aktyviu požiūriu į literatūrinius reiškinius, nuoširdžiu noru šių dienų akimis matyti ir suvokti literatūrinį procesą, atskirų rašytojų individualybes“. Toks V.Areška išliko iki gyvenimo pabaigos.

lrytoLogoFb

 

 

 

 

 

Viktorija Daujotytė. Kitoks – žodis profesoriaus Vito Areškos atminimui