Marijus Šidlauskas. Tu papasakok man Lietuvą

Šių metų rugsėjo 26-27 d. Biržų pilies konferencijų salėje vyko lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?, kuriame svarstyti aktualūs mūsų kultūros istorijos ir istorijos kultūros, Lietuvos įvaizdžio kūrimo bei pateikimo klausimai. Čia siūlomas vieno iš dalyvių, Klaipėdos universiteto docento Marijaus Šidlausko straipsnis, parengtas pagal pasisakymą forume.

Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Tu papasakok man Lietuvą

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Vilniaus universiteto prof. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės pranešimas „Kristijono Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata: antikinės ir protestantiškosios natūrfilosofijos kontekstai“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame?

Tekstas paremtas pranešimu, skaitytu 2014 m. rugsėjo 26 d. Biržuose vykusiame lituanistų ir istorikų forume „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“

Europos Sąjungos biurokratams pradėjus kalbėti apie „naują Europos naratyvą“, lietuvių politikams paskelbus apie Lietuvos įsijungimą į „propagandos karą“, o politologams ir filosofams reikalaujant imtis griežtos „istorijos politikos“, regis, pats metas aptarti Lietuvos pasakojimą mokykloje. Ar jis reikalingas? Kokia galėtų būti jo paskirtis?
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame?

LRT Kultūros laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?
Skaityti toliau: LRT Kultūros laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Liucija Citavičiūtė. Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos

Dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva) pranešimas „Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Regina Koženiauskienė. Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pranešimas „Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai garsiesiems kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

 

„Aš – būsiu…“. Juozui Tumui-Vaižgantui – 145

Juozą Tumą-Vaižgantą gerai žinome kaip Lietuvos rašytoją, žmonių mylimą kunigą, spaudos darbuotoją, literatūros istoriką, kritiką, visuomenės veikėją, pedagogą, muziejininką, bet šįkart, jo jubiliejinio – 145-ojo – gimtadienio proga, prisiminkime Vaižgantą kaip kaunietį. Laikinoji sostinė buvo ne tik jo jaunystės miestas, bet ir paskutinė stotis šioje žemėje. Visas tarpukario Kaunas pažinojo tą jauno veido ir žydinčios vyšnios baltumu pražilusį nedidelio ūgio, bet didelės dvasios žmogų.
Apie kaunietišką Vaižganto gyvenimą ir jo pėdsakus, paliktus šiame mieste, kalbamės su J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys) vedėju Alfu Pakėnu.
Skaityti toliau: „Aš – būsiu…“. Juozui Tumui-Vaižgantui – 145

Jonas Aistis: „Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“

Siūlome prisiminti poeto Jono Aisčio tekstus, publikuotus 1935 metais knygoje „Dievai ir smūtkeliai“. Knygos pratarmėje, straipsniuose apie Maironį ir Vaižgantą Aistis skaudžiai kalba apie valstybę atgavusios tautos dvasinę būklę, primena intelektualų atsakomybę už tautinės bendruomenės likimą.
Skaityti toliau: Jonas Aistis: „Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“

Kas kaltas dėl menkstančio raštingumo?

Šiandien – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau, nei 40 metų.
Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovė Rita Miliūnaitė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, kad tradiciškai mūsų suprantamo raštingumo lygis keičiasi tikrai nė į gerąją pusę:
Skaityti toliau: Kas kaltas dėl menkstančio raštingumo?