Politikus žmoniškumo moko Vydūnas

Vydūno raštai turėtų būti kiekvieno politiko ar į politiką žengiančio naujoko bibliotekoje, – įsitikinusi lituanistė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, kuri apie filosofo ir rašytojo Vydūno dramaturgiją yra išleidusi ir solidžią monografiją. A. Martišiūtę -Linartienę kalbina žurnalistė Deimantė Zailskaitė.
Skaityti toliau: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas

Filosofas Arvydas Šliogeris: „Pasitikiu principu „Aš matau“. Todėl esu matytojas, o ne mąstytojas“

„Ir jeigu dabar, artėjant gyvenimo saulėlydžiui, man reikėtų rinktis, rinktis esmingai, rinktis taip, kad nuo to pasirinkimo priklausytų gyvybė ar mirtis, aš pasirinkčiau ne Aristotelio „Kategorijas“, o savo senelio skiedryną Alksniupiuose ir kulbę, ant kurios vaikystėje kapodavau žabus.“ Skaityti toliau: Filosofas Arvydas Šliogeris: „Pasitikiu principu „Aš matau“. Todėl esu matytojas, o ne mąstytojas“

Eugenija Ulčinaitė. Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje

Miestų (ypač sostinių) aprašymai sudaro svarbią kiekvienos tautos istorijos ir kultūros dalį. Tarp tokio pobūdžio šaltinių vertingiausią vietą neabejotinai užima konkretūs dokumentai, kronikos, magdeburginių teisių suteikimo aktai, keliautojų, diplomatų įspūdžiai, korespondencija ir t. t. Tačiau ne mažiau svarbūs ir grožinės literatūros tekstai, neretai papildantys istorinius šaltinius ar savitai juos interpretuojantys.
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje

Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines.Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012).
Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas

Mokytojai, kalbininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai vieningai tvirtina: mokinių raštingumas mažėja. Jau pasiektas lygis, kai pagal įvairius reitingus geriausiame Vilniaus universitete (VU) disertacijos atmetamos dėl galybės klaidų. Ieškodami kaltų, specialistai baksnoja į mokyklą – esą kalbos mokymui pakenkė prieš keletą metų priimtas sprendimas gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodikas. Skaityti toliau: Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas

Česlovas Milošas – kūrėjas, antrą kartą įžengęs į laiko upę

Kol kas Lietuva turi tik vieną „savo“ Nobelio premijos laureatą – tai poetas ir rašytojas Česlovas Milošas. Jo vardas ypač garsiai skambėjo praėjusiais metais, kai Lietuva kartu su Lenkija minėjo šio kūrėjo gimimo šimtmetį. Tačiau Č. Milošo kūryba bei idėjos nepraranda savo aktualumo ir pasibaigus jubiliejiniams poeto metams. Tai lemia kūrėjo nueitas gyvenimo kelias, patyrimai, sugebėjimas žvelgti plačiau ir giliau – tiek į istoriją, tiek į modernius laikus.

Apie tai, kaip formavosi Č. Milošo pasaulėžiūra, apie jo kūrybos aktualumą ir idėjų aštrumą šiandien kalbamės su knygos „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, parašytos kartu su prof. Viktorija Daujotyte, autoriumi, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi, VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Kvietkausku. Klausinėjo Viktoras Denisenko.
Skaityti toliau: Česlovas Milošas – kūrėjas, antrą kartą įžengęs į laiko upę

Regimantas Tamošaitis. Maironio metai. Kad klasikas nepasentų

Maironiui šiemet – 150 metų. Bet jis dar nepaseno. Jaunas ir šviesus žiūri jis į mus Vilniaus gatvėse iš puikių instaliacinių stendų. Tiesiog kaip vyriško grožio etalonas. Galvoju: šio amžiaus pramogų kultūroje galėtų būti įspūdingas charizmatinis aktorius. Kaip Harrisonas Fordas, Kevinas Costneris, Melas Gibsonas. Bet kam siekti taip toli, užtenka ir lietuviškojo grožio pavyzdžių. Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Laimonas Noreika. Tai klasikiniai tautinės kultūros ženklai, simboliai, emblemos, dešimtmečiais formavę mūsų estetinį skonį, elgseną, laikyseną. Gražūs vyrai, dievaži, labai vyriški, bet tokių dabar kaip ir nebelikę. Visi, bent kiek išvaizdūs ar gabūs, tarnauja pramogų verslui. Tačiau tam verslui – kaip mėsmalei – tinka viskas, net ir deformuoti pavidalai: viskas čia yra sumalama į vientisą masę ir sukišama į unifikuotus apvalkalus. Kaip tos puikiosios dešros prekybos centruose: gražesnės viena už kitą, tik nežinia, iš ko iškimštos.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Maironio metai. Kad klasikas nepasentų

Marcelijus Martinaitis. Apie Maironį, kurio nėra knygose

Kartą vieno pažįstamo, vykstančio į miestą, paprašiau, kad turėdamas laiko užbėgtų į kokį nors knygyną ir man paieškotų Maironio poezijos. Grįžęs skėstelėjo rankomis apgailestaudamas, kad nieko nerado, viskas jau išpirkta, mat paskelbti Maironio metai, jo kūryba visiems ir visur reikalinga, tikriausiai ją skaito, mokosi mintinai ir pan. Juk tie metai svarbus mūsų kultūros įvykis.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Apie Maironį, kurio nėra knygose

Regimantas Tamošaitis. Orientas ir lietuvių literatūra

Lietuvių literatūros procesas yra integrali Vakarų literatūros ir kultūros istorijos dalis.  Jame atsispindi bendri Vakarų kultūros aksiologiniai bruožai bei simbolinių sistemų kaitos dėsningumai, į kuriuos tenka atsigręžti, aiškinant nacionalinės literatūros raidą.

Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Orientas ir lietuvių literatūra