Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

2015 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje apdovanojant 8-ojo nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojus pasakyta Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės kalba: „Dabar mes gyvename laisvoje visuomenėje, galime pasirinkti ir skaitomas knygas, ir technologijas, ir mokymosi ar gyvenimo vietą, – reikia tik suvokti, kad valstybinės kalbos negalime pakeisti kokia madingesne ar patrauklesne, kad be mūsų lietuvių kalbos tradicijos niekas negalės tęsti ar išsaugoti…“
Skaityti toliau: Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Šalies Nepriklausomybės atgavimo 25-mečio išvakarėse, Lietuvai drauge minint ir aštuoniasdešimt penktąjį didžio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus gimtadienį, po Alma Mater skliautais susirinko gausus būrys lituanistų, iš įvairių Lietuvos kampelių sugužėjusių į šventinį forumą lituanistikos, lietuvybės ir valstybės santykių aptarti.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Tėvynė – tai kalba, kalba – tai Tėvynė

Šioje globalizacijos epochoje, kai lietuvių kalba vis dažniau ir garsiau pavadinama „lavonkalbe“ bei rimčiausia kliūtimi mums integruotis laisvojoje, moderniojoje ir laimingojoje ES, visi keturi žinomos Lietuvos kalbininkės, retorikos ir stilistikos specialistės, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorės Reginos Koženiauskienės vaikaičiai pratinami po kiekvienu moksleivišku diktantu nė neprašyti visuomet pridurti ir dar vieną sakinį: „Myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą.“
Skaityti toliau: Tėvynė – tai kalba, kalba – tai Tėvynė

Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų!
Skaityti toliau: Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Antanas Balašaitis. Tarmių atgimimas literatūroje

Kol nebuvo nusistovėjusios bendrinės kalbõs, mūsų rašytojai rašė savo tarme. Dionizas Poška, Motiejus Valančius, Simonas Daukantas – žemaitiškai, Antanas Baranauskas poemą Lietuvos gamtai „Anykščių šilelį“ sukūrė aukštaičių anykštėnų tarme. 1904 m. atgauta lietuviška spauda įtvirtino bendrinę kalbą. Ji įsigalėjo ir grožinėje kūryboje.
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Tarmių atgimimas literatūroje

Kazys Saja. Šiu, Lietuva, šiu, mano žaloji

Baigdamas netrumpą savo amžių esu išsilukštenęs vos porą kitiems gal nereikšmingų dalykų: Visatos Kūrėjas neturėjo liniuotės, niekur nenubrėžė tiesių linijų ir nesukūrė dviejų vienodų objektų. Bet kokios dogmos, panašios į euklidines linijas, yra klaidingos, o bet koks mėginimas suvienodinti žmones – pragaištingas.
Ne visai teisus ir išmintingasis Koheletas sakydamas: Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, tai vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja. Atvirkščiai – nebūna pasikartojančių dienų ir metų, juo labiau – ištisų epochų, istorijos laikotarpių.
Skaityti toliau: Kazys Saja. Šiu, Lietuva, šiu, mano žaloji

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti

Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.
„Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, pamokose turi būti keliami šiandienos visuomenei aktualūs klausimai. Negalime tikėtis savarankiško mąstymo iš žmogaus, kuris neįgudęs spręsti problemas, prisiimti atsakomybę, būti aktyvus pamokose, mokykloje, kitaip tariant – kuris buvo mokytas formaliai“, – sako Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dainora Eigminienė, viena iš naujojo modulio rengėjų.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti

Forumas „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“

Lituanistų Sambūris kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu,  Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutais 
kviečia į Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-mečiui skirtą forumą
Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės

Skaityti toliau: Forumas „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“