Antanas Balašaitis. Kalbininkai ir poezija

Kalbos tyrėjų kartu ir poetų lietuvių filologijoje galima pastebėti jau nuo XIX a. pradžios. Pirmiausia minėtinas Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas Liudvikas Gediminas Rėza (1776–1840), kėlęs lietuvių kalbos reikšmę mokslui, gynęs jos teises viešajame gyvenime. Kalbos mokslui priklauso jo dviejų dalių filologiniai Biblijos vertimo komentarai (1816–1824). Buvo pradėjęs rengti vokiečių – lietuvių kalbų žodyną.
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Kalbininkai ir poezija

Viktorija Daujotytė. Vinco Krėvės universalijos

130 metų Vincui Krėvei-Mickevičiui, vienam iš lietuvių literatūros didžiųjų, universalistų, siekusių aprėpti žmogaus pasaulį ne tik prigimtiniais, bet ir kitų kultūrų parametrais. Sukaktis liko didžiojo Maironio jubiliejaus šešėlyje, bet gilinimasis į vieną kūrėją atidengė ir tai, kas lyg ir nebuvo pastebėta kito kūryboje. V. Krėvė įėjo į pagrindinį Maironio kelią – ieškojo Lietuvos galimybių tautos raiškos ir saviraiškos būduose.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Vinco Krėvės universalijos

Kalbos metų radinys – veiksmažodis „trolinti“

Gyva kalba kaip gyvas organizmas – kinta ir vystosi, auga. Atsirandant naujiems daiktams ir reiškiniams, atsiranda ir nauji žodžiai. Pradžioje jie atsiranda tiesiog vartosenoje – šnekamojoje kalboje, mokslininkų ir kitų specialistų žargone, masinės informacijos priemonėse, o tada būna užfiksuojami kalbos specialistų.
Skaityti toliau: Kalbos metų radinys – veiksmažodis „trolinti“

Vilija Targamadzė. Vertybių ugdymas mokykloje jau tampa simuliakru

Praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai nuo Tautinės mokyklos koncepcijos (1988), jos pagrindinių idėjų įtvirtinimo 1991 m. Švietimo įstatyme ir Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992). Nuodugnesnė šių dokumentų analizė rodo, kad ten buvo įvardyti pamatiniai dalykai, svarbūs švietimo sistemos projektavimui, pavyzdžiui, švietimo sistemos vizija, vertybiniai dalykai – „Švietimo sistema grindžiama Europos kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, sąžinės laisvės, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu“(Lietuvos švietimo koncepcija, 1992).
Skaityti toliau: Vilija Targamadzė. Vertybių ugdymas mokykloje jau tampa simuliakru

Viktorija Daujotytė. Minėti Maironį, Lietuvą, viltį

Prof. hab. dr. Viktorijos Daujotytės kalba Maironio 150 metų sukakties minėjime Šiauliuose.
Ką reiškia šis minėjimas, šis iškilmingas vakaras, skirtas Jono Mačiulio – Maironio, poeto ir aukšto katalikų dvasininko, 150 metų sukakčiai; vakaras didelėje Šiaulių miesto salėje, Saulės vardo? Ar atliekame laisvą savo valios veiksmą, ar paklūstame tam, kas yra privaloma, būtina? Gerbdami laisvą valią, laisvus pasirinkimus, neatmeskime ir būtinybės, įsipareigojimų. Kaip svarbius įsipareigojimus turime suprasti tą darbą, kurį Maironio garbei atliko Šiaulių inteligentai, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, renginio globėjas. Kaip valstybė, kaip istorinė tauta ir kaip gyva Europos tauta, negalime būti pasaulyje be savo autoritetų, mokytojų, vedlių.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Minėti Maironį, Lietuvą, viltį

Arūnas Gumuliauskas. Jonas Basanavičius: nelengva politiko dalia

Siūlome Šiaulių universiteto profesoriaus Arūno Gumuliausko pranešimą, skaitytą per Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-ųjų gimimo metinių minėjimą, vykusį lapkričio 21-ąją dieną Šiaulių universitete.

Skaityti toliau: Arūnas Gumuliauskas. Jonas Basanavičius: nelengva politiko dalia

Lituanistai: įsivyrauja naujos kartos neraštingumas

Raštingumo situacija turi tendenciją blogėti. Taip DELFI tvirtino Lituanistų asociacijos „Lituanistų sambūris” pirmininkė, Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė, komentuodama Vilniaus mokinių diktantuose daromas gausias klaidas. Tačiau „tapatybės paieškos, tradicinis, klasikinis, nuoseklus kalbos ir literatūros mokymas, prie kurio dabar grįžtama, situaciją turėtų pagerinti“. Skaityti toliau: Lituanistai: įsivyrauja naujos kartos neraštingumas

Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms

Lapkričio 15–16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150 gimimo sukaktį, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, rengia lietuvių nacionaliniam poetui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Maironis ir jo epocha“.
Skaityti toliau: Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms