Bronislovas Genzelis. Nepaveikta laiko tėkmės

Įprasta manyti, kad istorijos kūrėjai – įvairiausio rango politikai. Tačiau, analizuodami istorijos vyksmą, pastebėsime ką kitą: viešąją nuomonę formuoja ne jie – jie arba padeda įsigyventi visuomenės siekius, arba juos torpeduoja.
Nelaisvoje visuomenėje pagrindinis svoris krenta ant kultūros veikėjų, opozicinių dvasininkų pečių. Ypač tas buvo akivaizdu okupuotoje Lietuvoje, tiek XIX, tiek XX amžiuje. Tada būrėsi įvairūs draugų rateliai, kuriuose diskutuota, kas darytina, kaip apeiti įvairius draudimus, kaip vieni kitiems padėti. Šioje terpėje ir iškyla Vandos Zaborskaitės asmenybė, draugų vadina tiesiog Vanda, nepridedant kokių kitokių pažyminių.
Skaityti toliau: Bronislovas Genzelis. Nepaveikta laiko tėkmės

Lilija Valatkienė. Su Meile amžinai

Tie, kuriems teko laimė pažinti profesorę Meilę Lukšienę, sakė, kad šios moters neviliojo aukšti postai, ji nemėgo liaupsių, niekada nešvęsdavo gimtadienių ir pasijusdavo nejaukiai, kai visi puldavo ją sveikinti. Tuo metu ji stengdavosi išeiti atostogų ir pabėgdavo iš Vilniaus, ypač nemėgo oficialių jai skirtų renginių.
Meilė Lukšienė

Skaityti toliau: Lilija Valatkienė. Su Meile amžinai

Laisvės teks mokytis iš naujo. Interviu su mokytoja Dainora Eigminiene

Turėtume puikią jaunąją kartą, jeigu ne suaugusieji. Valdžios melas, idealų išdavystė, bestuburis prisitaikymas, siekis būti laisvam nuo visko, neprisiimant atsakomybės už nieką. Tai suaugusiųjų visuomenės ydos, kurios kaip veidrodyje atsispindi mokykloje. O jauniems žmonėms reikia sektinų pavyzdžių, teigia Vilniaus šv.Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora EIGMINIENĖ. Kalbėdama su „Respublika“ Mokytojų dienos išvakarėse, ji išsakė nedrąsią viltį, kad turėsime gražią ateitį. Viltį, įkvėptą jos mokinių, jautrių, altruistiškai dirbančių, mylinčių Lietuvą – nepameluotai, nedirbtinai.
Skaityti toliau: Laisvės teks mokytis iš naujo. Interviu su mokytoja Dainora Eigminiene

Gediminas Zelvaras. Jonas Basanavičius: tautinio atgimimo uždaviniai

Homines historiarum ignari semper sunt pueri

Kovo 11-oji ir vasario 16-oji – kiekvienam patriotui puikiai žinomos datos. 1990 metų kovo 11-ąją dieną buvo atkurta 1918 metais lietuvių tautos atstatyta ir demokratiniais pagrindais besiremianti Lietuvos valstybė. Kaip ir viskas aišku. Taip ir turi būti! Vis dėlto dera pažymėti, jog istorinių faktų masinis žinomumas nebūtinai reiškia gilesnes politines, kultūrines refleksijas. Atidesnio skaitytojo dėmesį turėtų patraukti klausimas: kaip atsirado 1918 metų Lietuvos valstybė?
Šiuo tekstu nebus siekiama pateikti išsamų ir visą apimantį lietuvių tautinio atgimimo vaizdą. Bus mėginama parodyti svarbų aušrininko, gydytojo Jono Basanavičiaus (1861–1927) indėlį lietuvių tautiniame atgimime.
Skaityti toliau: Gediminas Zelvaras. Jonas Basanavičius: tautinio atgimimo uždaviniai

Vitas Labutis: „Kam reikia, kad mūsų nebūtų?“

Prologas
„1988 m. lapkričio 18 d. man teko kalbėti teikiant to meto Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai siūlymą patvirtinti lietuvių kalbą valstybine – po 50 metų! Tą dieną buvau laimingiausias žmogus. Galvojau (naiviai!): štai dabar mes jau beveik amžini, niekas neatims iš mūsų kalbos ir Lietuvos. Pasirodo – nė velnio! Patys atimame ją iš savęs“.
Justinas Marcinkevičius, 2007 m.
Skaityti toliau: Vitas Labutis: „Kam reikia, kad mūsų nebūtų?“

Antanas Gustaitis. Poetai ir poezija

Kas yra poetas, yra lygiai taip pat sunku atsakyti, kaip ir į klausimą: kas yra tas keistasis sutvėrimas Pegasas? Ar tai koks Vytauto laikų žemaitukas arklys, kuriuo, anot Simano Daukanto, prisipylęs kailinių rankovę barščių, galėdavai nujoti iki Juodosios jūros ir sugrįžti į Pilviškius, ar – propagandos išaugintas sovietinis gaidys, kuriuo gali ir joti, ir skristi?
Skaityti toliau: Antanas Gustaitis. Poetai ir poezija

Jolanta Zabarskaitė. Ar esame per maži ką nors nuveikti dėl savo kalbos

Vilnius sukvietė Europos mokslininkus, politikus, kalbų profesijų atstovus, poliglotus, jaunimą diskutuoti apie kalbų reikšmę ir svarbą Europoje.
Rugsėjo 25–26 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vyksta konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“, skirta Europos kalbų dienai ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai pažymėti. Konferenciją rengė Europos Komisija, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra. Renginį globojo Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Ar esame per maži ką nors nuveikti dėl savo kalbos

Deimantė Zailskaitė. Bonifacas Stundžia nebijo pasirodyti senoviškas

„Tarmės – didžiulis turtas, kurio atsisakyti, kol jis dar yra, būtų didžiulis nesusipratimas“, – sako gimtosios tarmės nepamirštantis Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Stundžia (60), kuris stengiasi kiekvienam savo studentui įskiepyti meilę ir pagarbą Lietuvos tarmėms. Nors tarmiško kalbėjimo, kaip pastebėjo, jaunojoje kartoje pasigendama, tarmių tradicijos pagyvėjimas, ypač dabar, Tarmių metais, neabejotinai jaučiamas.
Skaityti toliau: Deimantė Zailskaitė. Bonifacas Stundžia nebijo pasirodyti senoviškas

Bronislovas Genzelis. Pirmieji LDK kontaktai su Bizantija

Turime skirti du dalykus: kada pirmosios žinios apie Bizantiją pasiekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir pirmuosius mus pasiekus dokumentus, tiksliau: mums žinomus. Mūsų istorikai kol kas beveik dar neturėjo galimybių rimtai padirbėti Bizantijos archyvuose. Sprendžiame pagal archeologinius radinius, bylojančius apie materialinių kultūrų sąsajas ir Rusijos kronikas.
Skaityti toliau: Bronislovas Genzelis. Pirmieji LDK kontaktai su Bizantija