Tautos savastis – per išmintį ir žaismę

Sako, nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas. Dangus aukštai, o Seimas – toli. Geriau žvirblis rankoje nei žąsis lovoje. Patarlių perdirbiniai dabar labai populiarūs, o naujųjų tautosakos reiškinių tyrinėtoja dr. Dalia Zaikauskienė džiaugiasi senojo klodo gyvybingumu ir tautos kūrybingumu. Skaityti toliau: Tautos savastis – per išmintį ir žaismę

Rita Miliūnaitė. Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba

Naujadarai – viena iš pačių gyviausių temų, siejančių kalbos vartotojus su kalbos specialistais. Nuolatinių diskusijų fone ryški nuostata, kad kurti naujus žodžius, ypač svetimybių atitikmenis, – išskirtinai kalbininkų, beje, šia savo kūryba sunkiai teįtinkančių kalbos vartotojams, reikalas…
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba

Brigita Speičytė. „Stebuklinga istorija“: Maironio kūrybos šaltiniai

Lietuvių kultūroje Maironis įsitvirtino kaip „Pavasario balsų“ autorius. Retrospektyviai žvelgiant, poezijos rinkinio pirmosios publikacijos metai – 1895-ieji – iškyla kaip ryškus lietuvių literatūros ir kultūros riboženklis, pritemdantis Jono Mačiulio kūrybinio gyvenimo dešimtmetį, prabėgusį nuo debiuto „Aušroje“ eilėraščiu „Lietuvos vargas“ 1885 m. iki „Pavasario balsų“. Jau vien kokybinis stiliaus skirtumas (tiesiog kontrastas) tarp pirmosios spaudos publikacijos ir rinkinio tekstų rodytų, kad tas dešimtmetis pradedančiam poetui buvo labai turiningas. Straipsnyje grįžtama prie Maironio kūrybos pradžios, jo stiliaus formavimosi laiko. Sustojama prie ankstyvųjų tekstų, aiškinantis juose ryškėjančias autoriaus rašymo motyvacijas, kurios savu ruožtu susijusios su pasirinktomis vertybinėmis nuostatomis bei laikysenomis tuometiniame literatūros lauke.
Skaityti toliau: Brigita Speičytė. „Stebuklinga istorija“: Maironio kūrybos šaltiniai

Aidas Marčėnas. Poetui būti poetu – būdas būti žmogumi

Pradėkime nuo oficialių raštų. 1993-iaisiais, stodamas į Rašytojų sąjungą, Aidas Marčėnas pateikė tokią savo biografiją: „Gimiau 1960 metais rugsėjo 24 dieną Kaune. Augau žiemą Kaune, vasarą Maišymuose, nuo 1964 metų gyvenu Vilniuje. Pradėjau ir baigiau Vilniaus 22-ą vidurinę mokyklą, makalavausi Klaipėdos ir Vilniaus konservatorijose. Nuo 1982 metų galutinai apsisprendžiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaigė.“
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas. Poetui būti poetu – būdas būti žmogumi

Ar jau siekiama dvikalbystės įteisinimo Lietuvoje?

Žinomi lituanistai vakar, rugsėjo 24 d., išplatino viešą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintos naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos, pagal kurią užsienio kalbai švietimo sistemoje suteikiamas ypatingas statusas, viršesnis už tą, kurį šiuo metu turi valstybinė lietuvių kalba.
Skaityti toliau: Ar jau siekiama dvikalbystės įteisinimo Lietuvoje?

Vida Lisauskienė. Svarbu atsisakyti saviniekos

„Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą“, – Daukšos prakalbą mintinai deklamavome mokykloje. Ką dabar mums reiškia gimtoji kalba ir lietuviškoji tapatybė? Pasauliui tampant globaliu kaimu, kai valstybių sienos telieka formaliu geografiniu suskirstymu ir erdvės ribos nyksta, turime iš naujo atrasti, kas esame. Apie lietuvių savivertės problemą, požiūrio į gimtąją kalbą pokyčius ir jaunąją lietuvių kartą kalbamės su Vilniaus licėjuje dirbančia lietuvių kalbos mokytoja eksperte Vida Lisauskiene.
Skaityti toliau: Vida Lisauskienė. Svarbu atsisakyti saviniekos