Juozui Girniui – 100

Šiemet sukanka 100-osios vieno iškiliausių lietuvių filosofo egzistencialisto, redaktoriaus ir kultūrininko dr. Juozo Girniaus gimimo metinės.
Juozo Girniaus įžanginis straipsnis „Žmogaus prasmės žemėje poezija“ palydėjo antologiją „Žemė“ (1951).
J.Girnius
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydo Jokubaičio, šiam filosofui Lietuvoje nerodoma pakankama pagarba. Tam iš dalies pritaria ir J. Girniaus sūnus apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Skaityti toliau: Juozui Girniui – 100

Tomas Taškauskas. Partizanas M. Indriliūnas meilę Lietuvai aprašė savo krauju

Šiuo metu vykstančiame festivalyje „Poezijos pavasaris“ įteikiama daug apdovanojimų. Vieną premiją – už geriausią esė almanache „Poezijos pavasaris“ – skyrė ir dienraštis „Lietuvos rytas“. Ji šiemet atiteko poetui Tomui Taškauskui už laiško forma parašytą straipsnį apie 1945 metų kovo 21-ąją žuvusį rašytoją, partizaną Mamertą Indriliūną. Laiškas parašytas M.Indriliūno žūties 70-mečiui atminti.
Skaityti toliau: Tomas Taškauskas. Partizanas M. Indriliūnas meilę Lietuvai aprašė savo krauju

Alvydas Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai

Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba. Skaityti toliau: Alvydas Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai

Sigitas Parulskis. Kalba apie gimtąją kalbą

Ne kasdien pasitaiko tokia proga sakyti sveikinimo kalbą Prezidentūroje, ir ne bet kam – Nacionalinio diktanto nugalėtojams, žmonėms, kurie rūpinasi pagrindiniu mano darbo instrumentu. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad kalba kur kas daugiau nei instrumentas. Ir vis sunkiau susigaudyti, kada aš ją kuriu, o kada – ji mane. Kaip tai vyksta?

Skaityti toliau: Sigitas Parulskis. Kalba apie gimtąją kalbą

Aušra Gudavičiūtė. Likdama nuošalėje Aldona Liobytė daugeliui buvo pasaulio centras

Aldonos Liobytės (1915–1985) – vilnietės rašytojos, aktorės, redaktorės, leidėjos, vertėjos – vaidmuo lietuvių kultūroje didesnis, negu galima būtų spėti iš enciklopedinių duomenų. Dirbusi vaikų literatūros redaktore ir, kaip vaikų rašytoja, užėmusi kuklią padėtį literatūros hierarchijoje, ji buvo autoritetinga kultūros procesų vertintoja, palikusi ne tik literatūrinį, bet ir gausų iki šiol mažai tepublikuotą epistolinį palikimą.
Skaityti toliau: Aušra Gudavičiūtė. Likdama nuošalėje Aldona Liobytė daugeliui buvo pasaulio centras

Abiturientams šįmet duris atveria pirmoji pasaulyje „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa

Kalbos krizė žymi naują kalbinę erą. „Kalba pradeda gaminti mūsų gyvenimą, o ne tik jį atspindėti, išreikšti pasyviai“, – tokią pastabą išsako prof. Arūnas Augustinaitis. Jo teigimu, konkurencingumas yra pirmiausia kalbinis, todėl mokėdami valdyti savo kalbą, greičiau prisitaikysime ne tik prie pasaulio permainų, bet ir gebėsimas jas inicijuoti. Kokių naujos kartos lingvistų-profesionalų šiuo metu trūksta Lietuvoje? Kokias profesines galimybes gali pasiūlyti „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa?..
Skaityti toliau: Abiturientams šįmet duris atveria pirmoji pasaulyje „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa

Vaiva Lanskoronskytė. Viešnagė Vaižganto namuose – dar kartą apie „deimančiukų“ sėją ir rinkimą

Šalia Vytauto bažnyčios, Kaune, nuo 1920 m. gyveno rašytojas, kunigas visuomenininkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Ilgą laiką tame bute gyveno Vytauto bažnyčios kunigai – paskutinis jų Ričardas Mikutavičius. Šiuo metu vos pravėręs memorialinio buto duris, atsiduri tarpukario Kaune – Vaižganto butas atkurtas visiškai autentiškai, išsaugoti beveik visi jame buvę daiktai ir baldai. Muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas sako, kad muziejaus gyvenimas yra toks pat įvairus, kokia buvo ir Vaižganto asmenybė.
Skaityti toliau: Vaiva Lanskoronskytė. Viešnagė Vaižganto namuose – dar kartą apie „deimančiukų“ sėją ir rinkimą

Elena Tervidytė. Prisimenant profesorių Donatą Sauką

Profesorius Donatas Sauka turėjo išraiškingą profilį, kalbančias rankas, išlavintą atmintį ir intelektą, prilygstantį atominei  elektrinei.
Universitete ir mums, žurnalistams, Jis dėstė tautosaką. Prisimenu, kaip vienam kursiokui per įskaitą pasakius, kad puikus tautosakos pavyzdys yra daina „suk suk ratelį, suk į vieną pusę“, dėstytojas pašoko kone iki lubų ir, regis, gana ilgai ten kabojo, o nusileidęs paprašė ateiti dar kartą „be ratelio“.
Skaityti toliau: Elena Tervidytė. Prisimenant profesorių Donatą Sauką