Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia Vaikų literatūros premijos laureatus

Šiandien, balandžio 2 d., minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia Vaikų literatūros premijos laureatus. Laureate šiemet tapo Neringa Vaitkutė, rašytoja, Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos biologijos vyresnioji mokytoja. Už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje šių metų premija skiriama literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ kūrėjams ir vykdytojams.
Nuoširdžiausiai sveikiname laureatus!
Skaityti toliau: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia Vaikų literatūros premijos laureatus

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena (kreipimasis). Peter Svetina. Žodžių alkis

Krūmai mano gimtinėje sužaliuoja balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje – ir tada bemat juose pasirodo drugių kokonai. Panašūs į cukraus vatos gumulėlius, ilgainiui jie virsta vikšrais, graužiančiais lapą po lapo. Ir graužia jie tol, kol iš krūmų telieka, regis, vieni stagarai. Drugiams užaugus ir išskridus, krūmai kaip niekur nieko auga toliau. Kitąmet jie sužaliuoja iš naujo. Ir vėlei vėl.
Skaityti toliau: Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena (kreipimasis). Peter Svetina. Žodžių alkis

Giedrė Čepaitienė. Lietuvių kalbos ugdymas mokykloje

2020 m. vasario 7 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, vyko antrieji jungtiniai Lietuvių kalbos draugijos skaitymai „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“, skirti Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui. Skaitymus surengė Lietuvių kalbos draugija kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba, „Lituanistų sambūriu“ ir Valstybine lietuvių kalbos komisija. Antroje renginio dalyje, skirtoje mokyklinės klausimams, pranešimą skaitė Šiaulių universiteto profesorė Giedrė Čepaitienė. Pagal šį pranešimą parengtas straipsnis išspausdintas „Gimtosios kalbos“ kovo mėn. numeryje.
Skaityti toliau: Giedrė Čepaitienė. Lietuvių kalbos ugdymas mokykloje

Viktorija Daujotytė. Ar šiame pasaulyje yra vietos humanistikai?

„Humanistinės studijos natūraliai vyksta pagal kultūros, o ne rinkos logiką. Kur silpsta humanistika, stiprėja barbarybė“, – teigė profesorius Aleksandras Fiutas, iš vienos Mindaugo Kvietkausko esė. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje politikai bei verslininkai nuolatos kalba apie valstybės būtinybę finansuoti tas technines, tiksliųjų mokslų specialybes, kurios, visų pirma, būtinos mūsų ateičiai. Šia prasme pragmatizmas ima viršų daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o žmogaus gyvenimas sutalpinamas į labai konkretų funkcionalumą, efektyvumą bei naudos siekį. Tokiu būdu humanitariniai bei socialiniai mokslai lieka nuošaly kaip neefektyvūs, neturintys perspektyvų.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Ar šiame pasaulyje yra vietos humanistikai?

Jolanta Zabarskaitė. Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (I)

Per karantiną pakalbėkime ne vien apie karantiną, pakalbėkime apie kalbą. Juk kalbos tema visada aktuali ir patraukia dėmesį. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo departamento Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūrė Kalbos klubas. Iki karantino su įdomiais pašnekovais vyko pokalbių kalbos temomis.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (I)

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ virtualiai

Tradicija Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. pamatyti eksponuojamą pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmą“ – nėra nutraukta.
Šiemet 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka dėl pasaulyje susiklosčiusios padėties unikalų leidinį kviečia apžiūrėti virtualiai, o ekspozicija nukeliama į, tikimės, netolimą ateitį.
Skaityti toliau: Martyno Mažvydo „Katekizmas“ virtualiai

Kęstutis Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

Nors Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. suėjo 80 metų, jo energijos galėtų pavydėti ir dvigubai jaunesnis: paupyje ieškodami vietos atsisėsti laipiojome po kalnelius ir tempu nėmaž nenusileidome aplink zujantiems dviratininkams bei šunų vedžiotojams.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

Algirdas Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

„Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – LRT RADIJUI sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Skaityti toliau: Algirdas Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

Prasideda visuotinis nuotolinis mokymas(is)

Mielieji Kolegos,
Lietuvoje prasideda visuotinis nuotolinis mokymas(is). Nelengvas metas. Natūralu, kad neįprasta veikla kelia nemažai klausimų, bet neabejokite – mes visi į juos rasime optimaliausius atsakymus. Juk tų atsakymų ieškosime drauge su savo mokiniais, su jų tėveliais. Būkime tikri, kad iškylančios problemos yra ir didelė galimybė tobulėti. Kartu mes galime viską. Būkime susitelkę, būkime vieningi.
Sveikatos ir sėkmės!