LRT laida „Literatūros akiračiai“ apie literatūros kanoną

„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina. Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?
Skaityti toliau: LRT laida „Literatūros akiračiai“ apie literatūros kanoną

Nykos mokslai pas profesorių Prioult

1938 m., baigęs Utenos gimnaziją, Alfonsas Čipkus, dabar geriau žinomas kaip A. Nyka-Niliūnas, pradėjo romanistikos ir filosofijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.  Tais pačiais metais į Lietuvą iš Prancūzijos atvyko ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Romanų kalbų ir literatūrų katedros vedėju tapo profesorius Prioult, Honoré de Balzaco kūrybos tyrinėtojas.
Skaityti toliau: Nykos mokslai pas profesorių Prioult

Mantas Tamošaitis. Balys Sruoga su varlyte ir be jos

Šiais metais viešai prieinamu tapo nuo 2016 m. kuriamas Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas (SELA), pasiekiamas adresu www.sruoga.flf.vu.lt. Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol nepublikuotais ar publikuotais, bet naujai peržiūrėtais rašytojo laiškais. Dabar archyve publikuojama dauguma ankstyvųjų Sruogos laiškų, rašytų jaunystės bičiulei Valerijai Čiurlionytei, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės dukrai Danutei, tuomet dar tik šešerių metų mergaitei, bet yra ir vėlesnių laiškų, rašytų Vytautui Steponaičiui, Juozui Urbšiui, Unei Babickaitei, Vincui Krėvei, Liudui Girai, Valiui Drazdauskui ir kitiems. Archyvas kuriamas, todėl jame nuolat publikuojama naujai parengtų Sruogos laiškų.
Skaityti toliau: Mantas Tamošaitis. Balys Sruoga su varlyte ir be jos

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius kviečia dalyvauti rašinio konkurse

Jau ketvirtus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su leidykla „Baltos lankos“ kviečia 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleivius išbandyti jėgas trumpųjų rašinių konkurse, kasmet sulaukiančiame vis didesnio susidomėjimo.
Skaityti toliau: Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius kviečia dalyvauti rašinio konkurse

Įvyko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Birželio 2 d. įvyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikė mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Skaityti toliau: Įvyko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina – be įtampos, be sienų ir su linkėjimais tęsti

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos draugija pirmą kartą surengė visuotinę virtualią lietuvių kalbos viktoriną. Šiais metais viktorina buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Specialiai sukurtoje paskyroje visą parą Lietuvos laiku, nuo vidurnakčio iki vidurnakčio, buvo galima pasigalynėti su LKD parengtais kláusimais. Viktorinos rengėjai – LKD valdybos nariai – džiaugėsi sulaukę įdomių kláusimų iš LKD tarybos narių ir skyrių vadovų bei jų kolegų. Kláusimų gauta tiek, kad viktorinos rengėjams bus iš ko rinktis ir kitąmet. Šių metų viktoriną sudarė Genovaitė Kačiuškienė ir Rita Urnėžiūtė, padedamos LKD valdybos narių, internetinį viktorinos pavidalą sukūrė ir jos rezultatus apdorojo Indrė Skramtai.
Iš viso dalyvių laukė 25 kláusimai, buvo prašoma pažymėti vieną tinkamą atsakymą iš kelių siūlomų variantų.

Skaityti toliau: Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina – be įtampos, be sienų ir su linkėjimais tęsti

Poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė: Drąsos reikės daugiau, negu jėgų

„Drąsos reikės daugiau, negu jėgų“, – taip išskirtiniame interviu „Respublikai“ sako jaunesnioji Justino Marcinkevičiaus dukra, laikanti savo pareiga padaryti prieinamą skaitytojui itin gausų poeto rašytinį palikimą, kurį sudaro laiškai, užrašai, dienoraščiai ir panašūs liudijimai. Galbūt rytojaus skaitytojui jie padės geriau suprasti, kas ir kodėl užsakė puolimą prieš Just.Marcinkevičių anuomet ir dabar, kas galbūt gniaužė, anot poeto, pavydo žvėrį likdamas vieno didžiausių Nepriklausomybės atkūrimo dvasinių autoritetų, koks neabejotinai buvo Justinas Marcinkevičius, šešėlyje.
Skaityti toliau: Poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė: Drąsos reikės daugiau, negu jėgų

Aurelija Gritėnienė. Baigėsi ketvirtasis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“

Lietuvių kalbos instituto leksikogrãfai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 m. konkùrsą „Mano žodynas“ organizuoja kas dvejus metus. Konkùrsu siekiama skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, stiprinti tautinį identitetą ir sąmoningumą, lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Taip pat kas dvejus metus instituto leksikogrãfai rengia tarptautines mokslines konferencijas, kuriose mokslininkai iš įvairių šalių dalijasi žodynų, tekstynų, bazių sudarymo patirtimi, idėjomis, aptaria aktualiausius leksikografjos klausimus.
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė. Baigėsi ketvirtasis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“

Žiūrovų laukia Lietuvos moksleivių kūrybos vakaro „ESAM“ dalyviai

Gedimino Storpirščio idėja, paremta Vilniaus savivaldybės, Lituanistų sambūrio ir kitų partnerių, tampa gražia sostinės tradicija – kasmet birželio 1-ąją suteikti kuriantiems Lietuvos moksleiviams Rotušės sceną.
Ir bendraamžiams, ir augesniems tikrai verta jaunuosius kūrėjus, įvairių konkursų laureatus, pamatyti ir išgirsti. Kviečiame.
Skaityti toliau: Žiūrovų laukia Lietuvos moksleivių kūrybos vakaro „ESAM“ dalyviai