Skaityti toliau: Marius Burokas. Atminimo ženklai ir rašytojai
Švedijos akademija paskelbė 2018 metų ir 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatus – prestižinis prizas atiteko lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk ir austrų rašytojui Peteriui Handkei.
Skaityti toliau: Nobelio literatūros premija atiteko Olgai Tokarczuk ir Peteriui Handkei
„Būsiu, kur reikės ir kada reikės“, – sako profesorius Gintautas Akelaitis, ir kolegos neabejoja, kad žodis bus ištesėtas. Sintaksės, administracinės kalbos, kalbos kultūros specialisto Gintauto Akelaičio jubiliejaus, kuris minimas šį rudenį, proga – kolegių Vidos Žilinskienės ir Ritos Urnėžiūtės žvilgsnis į sukaktuvininko darbus, pedagoginę ir visuomeninę veiklą.
Skaityti toliau: Profesoriaus Gintauto Akelaičio 70-mečiui
Svarbu rūpintis ne tik bendraisiais edukologijos, bet ir lietuvių kalbos didaktikos terminais, ypač tais, kurie vartojami mokant kurti tekstą, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinius. Dažniausi iš jų – „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“. Šie terminai įtvirtinti programiniuose dokumentuose ir jau įsišakniję pedagoginėje kalboje. Tačiau jie vartojami nesistemingai, nekreipiama dėmesio į jais reiškiamų sąvokų santykius, kartais klaidina sinonimiška vartosena.
Skaityti toliau: Zita Alaunienė. Žodžių „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“ vartosena didaktikos kalboje
2019 m. spalio 10-11 dienomis vyks mokslinė konferencija „Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros spiritus movens“. Įvairių disciplinų mokslinius pranešimus ir vakaro kultūrinę programą siūlantis renginys tęsis dvi dienas: spalio 10 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, spalio 11 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. Kviečiame susipažinti su išsamia konferencijos programa:
Skaityti toliau: Dalyvauti kviečia 150-osioms Vaižganto gimimo metinėms skirta konferencija
Icchokas Meras (1934 10 08–2014 03 13) – prozininkas ir scenarijų autorius, diplomuotas radijo ir televizijos inžinierius. Vaikystėje per holokaustą neteko tėvų ir pats per stebuklą likęs gyvas buvo priglobtas ir užaugintas lietuvių kumečių šeimoje. Vaikystės išgyvenimai iš dalies atsipindi pirmojoje apsakymų knygoje Geltonas lopas (1960).
Skaityti toliau: Icchokui Merui – 85
Šiemet, spalio 7-ąją, sukanka lygiai septyniasdešimt penkeri, kai 1944 metais Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros žuvo jauniausias lietuvių literatūros klasikas, poetas, reikšmingiausio eilėraščių ciklo „Vizijos“ autorius Vytautas Mačernis. Jis tuomet ėjo tik 24-uosius savo gyvenimo metus.
Skaityti toliau: Leonas Budrys. Sovietų saugumas buvo bejėgis užgožti poeto Vytauto Mačernio talentą
Kas jubiliejinį dešimtmetį vėl įgrimztant Niliūno tekstuosna susiklosto štai koks įspūdis: intertekstualios jo poezijos nuorodos augančio išprusimo, kolegų įdirbio ir visagalio interneto dėka tampa vis labiau perregimos, tačiau negalima pasakyti apie jo poezijos kraštovaizdžius. Netinka absoliutinti, tačiau pastebima grakšti jo poezijos linkmė kraštovaizdžiais perteikti būsenas, užšifruoti tam tikrus kompleksus, kurie apima ir vietą, ir tam tikrą klasikinės kultūros jau akceptuotą siužetinę slinktį, ir tą dalį, kuri autoriaus valia lieka užtamsinta mįsle, o neretai – ir viso eilėraščio kodu.
Skaityti toliau: Gintarė Bernotienė. Netapatūs tapatumai: kraštovaizdžio metaforos Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje
