Lituanistų sambūris

Pastaruosius kelis dešimtmečius rašytojas Laimonas Inis atkakliai renka, tyrinėja Žemaitijos, Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos mitologiją, tautosaką, papročius, stengdamasis geriau pažinti jų savitą, nepakartojamą, gyvą istorinę atmintį, žiniuonių ir gamtos dvasią. Netrukus pasirodysiančioje jo knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai: Mažoji Lietuva, interpretacijos“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Įvairių kataklizmų krečiamas kraštas vis dėlto išsaugojo savo nepakartojamą dvasią, istorinę atmintį, kultūros tradicijas.
Skaityti toliau: Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)

20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui už publicistikos knygą „Kauno saulė“.
Sveikiname.
Skaityti toliau: Vaižganto premija – rašytojui Arvydui Juozaičiui

Jerome`as Davidas Salingeris – rašytojas, laikomas vienu svarbiausių amerikiečių literatūros veidų, atsiradusių po Antrojo pasaulinio karo. Vis dėlto jis nusigręžė nuo užklupusio gerbėjų dėmesio, pasitraukęs į JAV nuošalę.
Skaityti toliau: Lietuviškų šaknų turintis „Rugiuose prie bedugnės“ autorius – apie karą

Idėjų, pažinimo, literatūros, filosofijos ir mokslų istorijoje „autoriaus“ są­vokos atsiradimas žymi ypatingą individualizacijos momentą. Net šiandien, kai mes rekonstruojame sąvokos, literatūrinio žanro ar filosofinės mokyklos raidą, šios kategorijos atrodo tarsi nereikšmingos, antrinės ir susi­pynusios ištartys, palyginus su svaria bei fundamentalia autoriaus ir kūrinio visuma.
Skaityti toliau: Michel Foucault. Kas yra autorius?

„Europos kultūroje „Kaput“ užima daugmaž tą pačią vietą, kokią Balio Sruogos „Dievų miškas“ užima lietuvių kultūroje“, – sako patį svarbiausią Curzio Malaparte romaną į lietuvių kalbą išvertęs poetas, publicistas, vertėjas prof. Tomas Venclova,  šiandien minintis gimimo dieną.
Sveikiname!
Skaityti toliau: Curzio Malaparte romanas „Kaput“ sako, kad nužmogėjimas gali pasiekti neįtikėtinas ribas

Pasvalio krašto sūnus Petras Vileišis (1851–1926), kurio 170-ąjį jubiliejų šiemet minime, yra vienas žymiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Geležinkelių ir tiltų inžinierius, mecenatas, švietėjas, knygų autorius ir leidėjas, nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras. Labai sėkminga kelių inžinieriaus veikla užsidirbęs didelį finansinį kapitalą, jį ir savo gražiausius metus paskyrė daugiausia šviečiamajai lietuviškai veiklai, lietuvybei gaivinti ir skleisti.
Skaityti toliau: Gytis Vaškelis. Auksinis Petro Vileišio dešimtmetis Vilniuje

Literatūros pamokoje rašytoja Renata Šerelytė pasakoja apie estetinio katarsio būtinybės paieškas literatūroje bei kaip atrandami likimo autoriai, taip pat skaito porą ištraukų iš savo ankstyvųjų novelių rinkinių, kurių prozoje sutelpa poezija.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su rašytoja Renata Šerelyte

Juodkrantėje žiūrėdamas į kabančius žvejų tinklus prisimenu palyginimą iš Mato evangelijos: Jėzus dangaus karalystę lygina su tinklu. Palyginimas įspūdingas, žmonės kaip žuvys, pakliuvusios į tinklą, pasaulio pabaigoje angelai iš tinklo išrankios bloguosius iš gerųjų ir mes į žėruojančią krosnį, ir bus ten verksmas ir dantų griežimas. Internetas, pasaulinis tinklas, kuriame spurda milijardai žmonių, vis labiau primena biblinį tinklą.
Skaityti toliau: Sigitas Parulskis. Mūsų dievas – internetas

Skaityti toliau: Daiva Sinkevičiūtė: „Per vardų madas – ir pasaulėjauta“