Rimantas Kmita. Knygrišystė lietuviams svetima, nes knygos neva turi būti kuklios

Lietuvoje knygrišystės tradicija silpna, nes vyrauja požiūris, kad knygai prabanga nereikalinga. Lietuviai linkę rinktis kuklias ir asketiškas knygeles, LRT RADIJUI sako Vilniaus knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė. Anot jos, labiau nei lėšų trūkumas knygrišystės kultūrai vystytis trukdo požiūris ir gražių knygų neįvertinimas.
Skaityti toliau: Rimantas Kmita. Knygrišystė lietuviams svetima, nes knygos neva turi būti kuklios

Kviečiame į tradicinę Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokytojų konferenciją

2017 m. spalio 2–3 d. maloniai kviečiame į tradicinę Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokytojų konferenciją „Algirdas Julius Greimas Lietuvoje, pasaulyje, mokykloje“, skirtą į UNESCO minimų datų sąrašą įtraukto mitologo, semiotiko, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo  100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Skaityti toliau: Kviečiame į tradicinę Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokytojų konferenciją

Juozas Pabrėža apie lietuvių pavardžių įvairovę

Ar žinojote, kad Lietuvoje iki krikščionybės įvedimo žmonės turėjo tik vardus? Vėliau su krikštu šalia tautinio vardo lietuviai gavo ir kitų kalbų krikščioniškus vardus, iš kurių kilo pavardės. Pavardžių atsiradimo Lietuvoje pradžia yra tik XV a., o visiškai pavardės įsigali ir susiformuoja dar vėliau – XVI-XVII a. Kaip susigaudyti mūsų vardų ir pavardžių pasaulyje, kalbamės su Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininku Juozu Pabrėža.
Skaityti toliau: Juozas Pabrėža apie lietuvių pavardžių įvairovę

Dalius Stancikas. Kalba

Ar pastebėjote, kad mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo? Užsidėję kelnes, marškinius, kojines, batus ir kaklaraištį mes darome balių, darbą, sriubą, žuvį, pusryčius, alų („padarykim alaus“, – tai siūlymas užsukti į barą), skambučius („šiandien padariau net penkiasdešimt skambučių“), darome netgi sisi („padarė, padarė!” – džiūgauja jaunos mamos, ratu apstojusios pirmą kartą ant puoduko pasodintą mažylį – jos tuo metu „turi“ labai didelę meilę savo vaikui).

Skaityti toliau: Dalius Stancikas. Kalba

Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo metodų beieškant

2017 m. rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu mokytojai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Konferenciją organizavo Lietuvių kalbos institutas, Lituanistų sambūris, Ugdymo plėtotės centras ir Liudviko Rėzos kultūros centras.
Skaityti toliau: Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo metodų beieškant

Agnė Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus?

Lietuvoje dar tik randasi pavienių bandymų į kalbą žvelgti kaip į mados objèktą (Švambarytė 1997), pripažįstama, kad kalba – stipri kuriamoji galia (plačiau žr. Zabarskaitė 2013), formuojanti žmogaus, visuomenės sluoksnio ar grupės įvaizdį viešumoje (Miliūnaitė 2005: 32)“, – rašo kalbininkė Agnė Aleksaitė  „Gimtosios kalbos“ 2017 metų rugpjūčio numeryje.
Kviečiame skaityti jos straipsnį ir maloniai primename: kiekvienas lituanistas turi rūpintis, kad „Gimtoji kalba“ būtų skaitomas žurnalas, todėl raginame jį prenumeruoti sau ir mokyklos bibliotekai.

Skaityti toliau: Agnė Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus?

Tęsiasi fotokonkursas „Bradūno žemė“

Maloniai primename, kad tęsiasi fotokonkursas „Bradūno žemė“, kuriame kviečiami dalyvauti Lietuvos moksleiviai ir studentai. Konkursą organizuoja LR Seimo narys dr. Stasys Tumėnas ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjas – UAB Šiaulių spaustuvė. Konkurso trukmė 2017 m. liepos 1 – spalio 1 d.
Skaityti toliau: Tęsiasi fotokonkursas „Bradūno žemė“

Kaip įdomiai žmogus kalba, priklauso nuo to, koks įdomus jo gyvenimas

Kuo įdomiau žmogus gyvena, tuo įdomiau jis kalba. Todėl reikia ne apsiriboti darbu ir namais, o peržengti saugumo zoną, mokytis reikšti savo mintis po truputį, LRT RADIJUI sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos ir scenos kalbos dėstytoja, aktorė Aldona VILUTYTĖ. Anot jos, kalbant viešai reikia prisitaikyti prie auditorijos ir ieškoti pusiausvyros – hiperaktyvus ir per garsiai kalbantis žmogus toks pat nepriimtinas, kaip ir be galo tylus.
Skaityti toliau: Kaip įdomiai žmogus kalba, priklauso nuo to, koks įdomus jo gyvenimas