Išrinktas kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktukas

Vasario 26 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinę kasmetinę diskusiją apie praėjusiųjų 2020 m. lietuvių autorių knygas. Ją, kaip visuomet, vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktukas.
Skaityti toliau: Išrinktas kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktukas

Alis Balbierius: ko gero, ateinančios kartos gyvens apokaliptiniame pasaulyje

„Jei pirmąsyk iškeliaujant į Indiją kas nors būtų pasakęs, kad fotografuosiu „Coca-Colos“ ženklus ir reklamą pačiose įvairiausiose šios margos šalies vietose, būčiau pasukiojęs pirštą prie smilkinio“, – teigia poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius. Jam, ornitologui ir gamtosaugininkui, Sąjūdžio laikų žaliųjų judėjimo dalyviui, „Poezijos pavasario“ (2019 m.) ir Zigmo Gėlės premijos (1987 m.) laureatui, iškrito korta pradėti naują LRT.lt ciklą „Menininkai kalbasi“ – klausimų ir atsakymų estafetę.
Skaityti toliau: Alis Balbierius: ko gero, ateinančios kartos gyvens apokaliptiniame pasaulyje

Jurgita Jačėnaitė. Sąlytis su istorija poezijai būtinas. Apie Cz. Miłoszo opus magnum – „Poetinį traktatą“

Czesławas Miłoszas. Poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas. Vienas didžiųjų lenkų poetų, Nobelio premijos (1980 m.) ir daugelio kitų prestižinių apdovanojimų laureatas. Jo veikalai išversti kone į dvidešimtį kalbų. Daugelio JAV ir Lenkijos universitetų garbės daktaras, Lietuvos ir Krokuvos garbės pilietis. Gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Lietuvoje, mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje, Lenkijoje.
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Sąlytis su istorija poezijai būtinas. Apie Cz. Miłoszo opus magnum – „Poetinį traktatą“

Robertas Šlioževičius. Motiejaus Valančiaus darbai: ko iš Žemaičių vyskupo galime pasimokyti šiandien?

Šiemet minime 220-ąsias Žemaičių vyskupo M. Valančiaus (1801–1875) gimimo metines. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, tvirtai suvokiame, kad M. Valančiaus kūryba yra mūsų literatūros klasika, drauge ne mažiau svarbi ir vyskupo asmenybė, įgalinanti apmąstyti nūdieną, uždegti gerų darbų dagtį.
Skaityti toliau: Robertas Šlioževičius. Motiejaus Valančiaus darbai: ko iš Žemaičių vyskupo galime pasimokyti šiandien?

Šiurpios lietuvių pasakos ir sakmės – kam jos buvo skirtos ir kuo aktualios šiuolaikiniam žmogui?

Kodėl lietuvių pasakos tokios kraupios? „Knygų savaitei“ baigiantis, pristatoma neseniai išleista šiurpių lietuvių pasakų ir sakmių knyga „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė“.
 Skaityti toliau: Šiurpios lietuvių pasakos ir sakmės – kam jos buvo skirtos ir kuo aktualios šiuolaikiniam žmogui?

Jūratė Galinauskienė. Prof. Brigitos Speičytės paskaita gimnazistams „Apie Maironio modernumą ir paslapties kainą“

Vasario 25 dieną VU Filologijos fakulteto  Lietuvių literatūros katedros vedėja profesorė Brigita Speičytė suteikė Palangos senosios gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviams ir jų mokytojams galimybę išgirsti paskaitą „Vieno rinkinio poetas: Maironio Pavasario balsų  fenomenas“. Profesorė nuotolinės paskaitos metu kalbėjo apie tai, kad „Pavasario balsuose“ atsiskleidžia modernaus individo, atsiskiriančio nuo bendruomenės, būklė.
Skaityti toliau: Jūratė Galinauskienė. Prof. Brigitos Speičytės paskaita gimnazistams „Apie Maironio modernumą ir paslapties kainą“

Vidas Garliauskas. Kokia yra Lietuvos vardo kilmė?

Mūsų šalis nuo neatmenamų laikų vadinasi Lietuva, mes esame lietuviai, kalbame lietuvių kalba. Suprantama, kad ne vienam lietuviui iškyla klausimas: kokia Lietuvos vardo kilmė? Per ilgus amžius Lietuvos vardo pirminė reikšmė yra užmiršta ir jis tarsi pasidaręs nebeaiškus. Tad norėtųsi dar kartą priminti, ką kalbininkai yra pasakę apie šio vardo kilmę.
Skaityti toliau: Vidas Garliauskas. Kokia yra Lietuvos vardo kilmė?