Jonas Mekas: „Iš dalies esu Don Kichotas, nes man nesvarbu niekas, kas visuomenei šiuo metu rūpi“

„Gyventi 95 metus ir dar būti maždaug tokiam, koks aš esu, yra normalu“, – sako Jonas Mekas. Kalbant su šiuo avangardinio kino pradininku Londone nesunku buvo įsitikinti tuo, kad menininkas galvoja ne apie praeitį ir garbų savo amžių, o apie darbus, kuriuos dar turi nudirbti. Filmai, knygos, kiti kūrybiniai planai, susitikimai įvairiuose žemynuose – atrodytų, kad laiko diktatas J.Mekui negalioja. „Aš dirbu visą laiką“, – sako J.Mekas. Skaityti toliau: Jonas Mekas: „Iš dalies esu Don Kichotas, nes man nesvarbu niekas, kas visuomenei šiuo metu rūpi“

„Lietuvos giesmė“: pokalbis su vydūnistu dr. Vaciu Bagdonavičiumi (garso įrašas)

Kultūros dieną Extra FM transliuotoje VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ rengiamoje laidoje „Lietuvos giesmė“, skirtoje Vydūno metams, dalyvavo filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, garsus Vydūno kūrybos tyrinėtojas ir viešintojas dr. Vaclovas Bagdonavičius.
Skaityti toliau: „Lietuvos giesmė“: pokalbis su vydūnistu dr. Vaciu Bagdonavičiumi (garso įrašas)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mokytojams

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas siūlo mokyklų bendruomenėms susipažinti su naujais lietuvių literatūros vadovėliais, skirtais 5-10 klasėms.
Vadovėliuose pateikiami ir aptariami pagrindiniai mokiniui ir mokytojui reikalingi literatūros tekstai, pristatomi platesni kultūros kontekstai, siūloma įvairaus pobūdžio užduočių.
Skaityti toliau: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mokytojams

Rimui Burokui atminti skirta virtuali paroda „Atėjau į žemę sapnui…“

Pastaruoju metu žodžių junginys „legendinė asmenybė“ yra taip dažnai valkiojamas reklamos ar viešųjų ryšių tikslais, kad baigia prarasti prasmę ir daugelio yra priimamas su nemenka ironija. Rimas Burokas yra viena iš asmenybių, kurias galima vadinti legendinėmis, visiškai nesibaiminant, kad kam nors dėl tokio apibūdinimo kils kokių nors pašalinių minčių. Legendos apie sovietines gyvenimo normas ignoravusį poetą-klajūną sklido ne vieną dešimtmetį, kaip ir iš lūpų į lūpas perduodami, kartais laisvai interpretuojami ar net begėdiškai iškraipomi jo eilėraščių posmai.
Skaityti toliau: Rimui Burokui atminti skirta virtuali paroda „Atėjau į žemę sapnui…“

Diskusija „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“

Balandžio 18 d. 10 val. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje vyks diskusija „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“.
Renginio tikslas – papasakoti apie kalbos norminimo būtinybę ir reikšmę, atskleisti tikrąsias kalbos vartotojų baimės priežastis, kalbos priežiūros institucijų veiklos niuansus, aptarti užsienio valstybių praktiką ir kt.
Kviečiami rašytojai, vertėjai, žurnalistai, kultūros darbuotojai, aktoriai, kalbos redaktoriai, dėstytojai ir studentai.
Skaityti toliau: Diskusija „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“

Kviečiame į forumą

Mokytojų ir mokslininkų bendruomenė ginčijasi, kokio humanitarinio ugdymo šiandien reikia mūsų vaikams ir jaunimui.
Ar humanitarinį išsilavinimą mokykloje teikiant ir įgyjant išlieka svarbi Antika, Biblija, pasaulio literatūros klasika? Ar tradiciniai tekstai nepaseno? Koks jų vaidmuo dabarties mokykloje?

Mielieji kolegos, š. m. balandžio 19 d., 15 val. LLTI vyks forumas „Antika, Biblija, pasaulio literatūros klasika ir humanitarinis jaunimo ugdymasis“.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Skaityti toliau: Kviečiame į forumą

„Lituanistų sambūrio“ susirinkimo akimirkos

Balandžio 13 d., penktadienį, 13 val. Lietuvių kalbos institute įvyks visuotinis Lituanistų sambūrio narių susirinkimas-seminaras „Kuo mums išlieka svarbūs Simono Daukanto ir Vydūno imperatyvai“. Dalyviai ne tik išklausė įdomius pranešimus, diskutavo, sprendė sambūriui svarbius klausimus, bet ir apžiūrėjo LKI bei LLTI lobynus.
Skaityti toliau: „Lituanistų sambūrio“ susirinkimo akimirkos

Lietuvos šimtmetis literatūroje: tarp agrarinės kultūros ir eurokomjaunuolių

„Pasakyčiau taip: visais laikais yra žmonių, kurie ieško sau naudos ir taikosi prie esamų galios struktūrų, ir yra žmonių, kurie visuomet yra laisvi ir vertina bei gina savo laisvę. Štai iš tokių laisvųjų ir susidaro Lietuvos laisvės šimtmetis. O ne iš tų, kurie prisitaiko prie šiandieninės ideologijos“, – įsitikinęs Regimantas Tamošaitis.  Žurnalas „Metai“ žinomus literatūros pasaulio žmones sukvietė padiskutuoti apie tai, kaip atrodė lietuvių literatūros šimtmetis. Diskusijoje dalyvavo eseistas, vertėjas Laimantas Jonušys, poetė Aušra Kaziliūnaitė, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, literatūrologė Jūratė Sprindytė, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Pateikiame šią diskusiją, paskelbtą antrajame šių metų „Metų“ numeryje.

Skaityti toliau: Lietuvos šimtmetis literatūroje: tarp agrarinės kultūros ir eurokomjaunuolių