Virtuali paroda „Žemė buvo šviesi“, skirta Jono Strielkūno 80-osioms gimimo metinėms paminėti

Šiais metais Lietuvoje minimas poeto, vertėjo Jono Strielkūno 80-metis. Maironio lietuvių literatūros muziejuje kovo–gegužės mėnesiais veikė paroda Žemė buvo šviesi, skirta šiai datai paminėti. Parodoje buvo rodoma daugiau nei du šimtai eksponatų, kurie, nors ir paviršutiniškai bei fragmentiškai, bet atspindėjo ir iliustravo poeto gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Daugiau kaip pusė visų eksponatų savo laiku buvo padovanoti muziejui poeto žmonos Janinos Strielkūnienės arba paskolinti šiai konkrečiai parodai. Be geranoriškos J. Strielkūnienės pagalbos šios parodos būtų buvę neįmanoma surengti. Kovo 28 d. muziejuje įvyko ir poeto atminimui skirtas vakaras, kuriame savo mintimis ir prisiminimais apie poetą dalijosi literatūrologas Valentinas Sventickas, muziejininkai Alfas Pakėnas ir Edmundas Kazlauskas, poeziją skaitė aktorė Olita Dautartaitė. Kartu su visais tą vakarą buvo ir J. Strielkūno artimieji: žmona Janina Strielkūnienė, sūnus Rimvydas Strielkūnas. Ši virtuali parodėlė yra dar vienas – jau paskutinis J. Strielkūno 80-mečio paminėjimo Maironio muziejuje akcentas. Jai atrinkti eksponatai saugomi muziejaus fonduose.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Žemė buvo šviesi“, skirta Jono Strielkūno 80-osioms gimimo metinėms paminėti

Lietuvos mokslininkai. Susitikimas su kalbininke Danguole Mikulėniene

Laidoje „Lietuvos mokslininkai“ kalbininkė Danguolė Mikulėnienė pasakoja apie tai, kodėl prieš šimtmečius mūsų kalba pradėję domėtis mokslininkai nerimsta ir šiandien.
Kodėl prieš šimtmečius pradėję lietuvių kalba domėtis kalbininkai iki šiol nenurimsta? Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovės prof. dr. Danguolės Mikulėnienės manymu, kalbos istorija suteikia galimybę būti detektyvu, o nagrinėjant ją galima atrasti naujų metodų, tinkamų šiems laikams.
Skaityti toliau: Lietuvos mokslininkai. Susitikimas su kalbininke Danguole Mikulėniene

Lituanistų sambūrio nariai keliavo Vaižganto gyvenimo takais

Birželio 8–9 dienomis Lituanistų sambūrio nariai išsiruošė į tradicinę metų kelionę, kuri šiemet buvo skirta Juozo Tumo-Vaižganto metams paminėti.  Kelionės metu  aplankėme Nemeikščius (Utenos raj.) – ten prieš 100 metų gimė poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas, aukštai vertinęs Vaižganto visą grožinę kūrybą. Buvome Vyžuonėlių dvare, saugančiame garsios Veriovkinų giminės atmintį. Su Piotru Veriovkinu, kuris rūpinosi, kad būtų grąžinta spauda lietuviškais rašmenimis, Vaižgantas bendravo. Be to, pirmąją dieną aplankėme Daugpilį, Alūkstą, Maleišius, Kunigiškius II, Svėdasus, Kamajus, Salas – tai vis vietos, kuriose Vaižganto būta.
Skaityti toliau: Lituanistų sambūrio nariai keliavo Vaižganto gyvenimo takais

Skelbiami „Teminiai literatūros sąrašai“

Turbūt kiekvienas bibliotekininkas paliudys, kad ne kartą jam teko išgirsti prašymų ne tik paduoti konkrečią knygą, bet ir prašymų pasiūlyti skaitinių tam tikromis temomis, pavyzdžiui, apie gyvūnus ar žaislus, raganas ar vampyrus, istorinių arba ekranizuotų knygų, pasakojimų apie paauglių problemas ar nuotykius mokykloje ir t. t.
Skaityti toliau: Skelbiami „Teminiai literatūros sąrašai“

Marius Burokas: „Kartais sakau, kad poezija mane traukia iš tingėjimo“

Poetas Gytis Norvilas, apibūdindamas Mariaus Buroko poezijos knygą „Švaraus buvimo“, sako: „Marius eilėraščiais puikiai fotografuoja. […] Ir svarbiausia – daug lieka už kadro. Tai poezijos egzistavimo sąlyga.“ Aistrą fotografijai galima pastebėti ir iš M. Buroko feisbuko paskyros: beveik kiekvieną dieną joje atsiranda kokia nors žymaus fotografo nuotrauka, stebėtojui skleidžianti akimirkos grožį, pagaulumą, laisvę. Anot paties Mariaus, fotografija jam yra panaši į jo mėgstamą ir rašomą poeziją – tarsi abu būtų akimirkos blyksniai iš tikrovės.
Skaityti toliau: Marius Burokas: „Kartais sakau, kad poezija mane traukia iš tingėjimo“

A. Nyka-Niliūnas ir B. Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai. Kvietimas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia dalyvauti konferencijoje, susiejančioje du šimtmečio sulaukusius rašytojus – Alfonsą Nyką-Niliūną (1919-2015) ir Bronių Krivicką (1919-1952), tų pačių metų universiteto studentus, šatrijiečius. Jie priklauso laisvoje Lietuvoje gimusiai ir išsilavinusiai drąsiai ir ambicingai kartai, kuri, vos gavusi universiteto diplomus, pateko į istorinę griūtį, neišvengiamai pakeitusią visų tolesnius gyvenimus.
Skaityti toliau: A. Nyka-Niliūnas ir B. Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai. Kvietimas

Irena Petraitienė. M. K. Sarbievijus – strėlė, ištraukta iš žvaigždėm nusagstytų strėlinių

Jėzuitų misijos jubiliejaus panoramoje ryški žvaigždė – Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), Vilniaus universiteto retorikos, poetikos ir filosofijos profesorius, žinomas oratorius, garsus XVII a. Europos poetas humanistas.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. M. K. Sarbievijus – strėlė, ištraukta iš žvaigždėm nusagstytų strėlinių