Kviečia konferencija „Humanitarinių institutų veiklos iššūkiai ir perspektyvos reformų kontekste“

Gruodžio 3 d. kviečiame dalyvauti konferencijoje-diskusijoje „Humanitarinių institutų veiklos iššūkiai ir perspektyvos reformų kontekste“, kuri vyks Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje.
Skaityti toliau: Kviečia konferencija „Humanitarinių institutų veiklos iššūkiai ir perspektyvos reformų kontekste“

Donatas Petrošius. Apie Vandą Juknaitę ir ekstremalias situacijas

Jubiliejai visada kaip atlaidai. Ateini įsikibęs į puokštę pasakyti arba pasiklausyti pagražintų žodžių, pastovėti po oficialiosios dalies garbės sargyboje prie pyragų ir gėrimų. Jubiliejiniuose renginiuose daugelis viešųjų kalbėtojų persistengia, nes reikia atrodyti ir kalbėti pakiliai, nekasdieniškai. Vieni nusikalsta tuo, kad kažko nepasako, kiti – kad pasako per daug ir pro šalį. Neretai jubiliejiniai spektakliai vyksta tarsi ne jubiliatui ir net ne kviestiniams svečiams, o tarsi kažkokiems įsivaizduojamiems priekabiems stebėtojams ar projektų vertintojams.
Skaityti toliau: Donatas Petrošius. Apie Vandą Juknaitę ir ekstremalias situacijas

Aurelija Gritėnienė recenzuoja Neringos Vaitkutės knygą „Klampynių kronikos“

Šių metų kovo 30-ąją, tradiciškai minint Tarptautinę vaikų knygos dieną,
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Prano Mašioto premija už geriausią 2018 m. knygą vaikams ir paaugliams apdovanojo Neringą Vaitkutę, parašiusią novelinės struktūros pasakų rinkinį „Klampynių kronikos“. Rašytojai premija buvo skirta už turtingą tapybišką kalbą, lietuvių tautosakos interpretaciją ir stebuklingą mitinį pasaulį.
Knygą „Gimtojoje kalboje“ recenzuoja kalbininkė dr. Aurelija Gritėnienė.
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė recenzuoja Neringos Vaitkutės knygą „Klampynių kronikos“

Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas

Prieš 65 metus, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.  Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai užkasti kartu su kitų aukų pelenais – kad niekada nebegrįžtų į Tėvynę.
Skaityti toliau: Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas

Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija

Studijoje, remiantis projekto „Kalbinių nuostatų ir mokymosi motyvacijos įtaka lietuvių kalbos mokėjimui“ (2017–2019 m.) duomenimis, analizuojamas Vilniaus lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų gimnazijų trečių klasių mokinių lietuvių kalbos mokėjimas, kalbinės nuostatos ir motyvacija. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, tiriamųjų grupės, analizuojamas tikslinių grupių žodyno dydis, jo ryšys su sociolingvistiniais veiksniais, taip pat aptariami C testo rezultatai, atspindintys bendrą lietuvių kalbos mokėjimo kokybę, jų koreliacija su sociolingvistinėmis mokinių charakteristikomis, pateikiami skirtingoms tiriamųjų grupėms būdingi motyvacijos ir nuostatų įtakos lietuvių kalbos mokėjimui modeliai.  Autorės – Loreta Vilkienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė, Justina Bružaitė-Liseckienė.
Skaityti toliau: Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija

Skirmantė Javaitytė. Vaižganto butas: čia vykdavo „juodoji vakarienė“, laisvai skraidydavo kanarėlės, veikė zakristija

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia pasisvečiuoti rašytojo, visuomenininko, kunigo, charizmatiškojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869-1933 m.) memorialiniame bute-muziejuje prie pat Vytauto Didžiojo bažnyčios, kurioje jis ilgai darbavosi. Po butą vedžioja ir įdomybes žarsto muziejininkas, literatūrologas Remigijus Jakulevičius.
Skaityti toliau: Skirmantė Javaitytė. Vaižganto butas: čia vykdavo „juodoji vakarienė“, laisvai skraidydavo kanarėlės, veikė zakristija

„Mano dienos nebūtin pasvirę…“

Šį lapkritį poetui, literatūros kritikui, vertėjui, partizanui Broniui Krivickui sueina 100 metų. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas kuklus Broniaus archyvas. Įdomaus eksponato skiltyje – fotografijos iš Biržų gimnazijos, Broniaus atvirukas bičiuliui Mamertui, siųstas iš Juodkrantės į Gataučius. Fotografijas muziejui padovanojo Mamerto Indriliūno sesuo Akvilė Indriliūnaitė-Zubienė. Broniaus rankraštis „Žmonijos istorija“, parašytas dailia, kaligrafiška rašysena, gautas iš Juozo Keliuočio.
Skaityti toliau: „Mano dienos nebūtin pasvirę…“

„Literatūros pėdsekys“ apie Birutę Pukelevičiūtę

Poetė, prozininkė, dramaturgė, aktorė Birutė Pūkelevičiūtė priklauso Pirmajai Respublikos Tarpukario Lietuvos rašytojų kartai. Būsimoji rašytoja Kaune pabaigė gimnaziją, lankė dramos studiją ir mokėsi konservatorijoje, šio miesto teatre karo metais sėkmingai debiutavo kaip aktorė.
Skaityti toliau: „Literatūros pėdsekys“ apie Birutę Pukelevičiūtę

Vida Girininkienė. Egzekucijos, arba Galia gyviesiems

Gedimino kalno viršūnėje rasti palaikai sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Tokiais atvejais istorikai lyg ir privalo teisintis, kodėl nieko nerašė, nediskutavo ar net nežinojo. Tačiau apie 1863–1864 metų sukilimą literatūros, albumų, šaltinių rinkinių gausu. Šioje srityje buvo ir yra dirbančių. Galima manyti, kad jau antrą kartą rasti Lukiškių aikštėje nužudytųjų sukilėlių palaikai, tačiau galutinis taškas bus padėtas tik po ekspertų išvadų. Kol kas tik diskusijos ir laukimas. Čia nenagrinėsiu sukilimo organizavimo ir eigos, norinčiajam literatūros pakanka, tačiau vis dėlto kai kurie duomenys padėtų suvokti visumą. Visos datos šiame straipsnyje pateiktos dabartiniu stiliumi.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Egzekucijos, arba Galia gyviesiems