Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija

Nuo tada, kai Martinas Lutheris parodė spausdinto žodžio jėgą, valdžios atstovai ėmė kontroliuoti leidėjus ir rašytojus. Laikui bėgant atrasta, kad draudimai gali būti apeiti, o knygas spausdinti galima svetur ir slapčia atgabenti į draudžiamą teritoriją. XX amžiuje spausdinto žodžio kontrolė kai kuriose valstybėse pasiekė apogėjų, viena jų – Sovietų Sąjunga. Totalitarinė valstybė kovojo ne tik ginklais ir kariais, bet ir biurokratiniu aparatu, sekusiu ir kontroliavusiu piliečius.
Skaityti toliau: Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija

Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2017) numeris

Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje…
Skaityti toliau: Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2017) numeris

Konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“

Lapkričio 10 dieną Seime vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“.  Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu (visomis kalbomis) ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje. Interneto puslapyje peržiūros nuorodos atsiras likus 10 minučių iki renginio pradžios.
Skaityti toliau: Konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“

Stasys Tumėnas. Good-bye, lituanistik(c)a?

Susidaro įspūdis, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystės, tiksliau – vertybinės erozijos, neaiškumo, neapibrėžtumo laikais. Piliečiai sutrikę, nesusigaudo ar nepasirengę susivokti, kada juos pasiekia tiesa, kada ta tiesa tėra informacinio karo vaisius, skleidžiamas, tarkim, šių dienų Lietuvos istorinės tiesos falsifikuotojos, mūsų dienų barakudos lūpomis ir rašytiniais tekstais.
Skaityti toliau: Stasys Tumėnas. Good-bye, lituanistik(c)a?

Rūta Oginskaitė. Dešimtas žvilgsnis. Grūdus nuo pelų

Neseniai dienos šviesą išvydo Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“. Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus.
Skaityti toliau: Rūta Oginskaitė. Dešimtas žvilgsnis. Grūdus nuo pelų

Skelbiama PUPP lietuvių kalbos ir literatūros dalies žodžiu vertinimo instrukcija

NEC skelbia lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalies žodžiu vertinimo instrukciją, kuri buvo koreguojama atsižvelgiant į mokyklų administracijų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų pasiūlymus ir dėkoja visiems, teikusiems pastabas.
Skaityti toliau: Skelbiama PUPP lietuvių kalbos ir literatūros dalies žodžiu vertinimo instrukcija

Poetinė aktoriaus Algirdo Latėno kelionė po Lietuvą

Aktorius ir režisierius Algirdas Latėnas visus pasiilgusius nuoširdaus poetinio žodžio kviečia į kūrybos vakarus „Svietiškos giesmės Lietuvai. Antanas Strazdas. Paulius Širvys“. Naujai parengtoje poezijos programoje susilieja dviejų lyrikų kūryba – šmaikščios, aukštaičių tarme skaitomos Strazdelio eilės ir vieno talentingiausių pokario rašytojų P. Širvio eilėraščiai. Lietuvių literatūros klasikiniu palikimu tapusi šių dainių kūryba šiandien yra tarsi atsvara kasdienybę užliejusiai paviršutiniškai kultūrai.
Skaityti toliau: Poetinė aktoriaus Algirdo Latėno kelionė po Lietuvą

Išrinktas Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas

Penktadienį išrinktas jau trečius metus vykstančio Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas. Šių metų rašinio tema – „Poezija mano gyvenime“. Moksleiviai buvo kviečiami rašyti, kaip poezija yra juos paveikusi: gal svarbiu gyvenimo momentu perskaitė eilėraštį, kuris paskatino į situaciją pažvelgti kitaip, gal suvokė, kad būna akimirkų ar patirčių, kurių prozos kalba nepajėgi išreikšti, gal gyvenime patyrė kokį poetišką įvykį ar laikotarpį.
Skaityti toliau: Išrinktas Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas