Rugsėjo 22 d. kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Skaityti toliau: Aldonai Elenai Puišytei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas
Netektis. Algirdas Zabulionis (1954 12 04–2020 09 22)
Eidamas 66-uosius metus mirė buvęs Nacionalinio egzaminų centro vadovas, žinomas matematikas Algirdas Zabulionis. Per ilgą karjerą A. Zabulionis tyrė įvairius su švietimu susijusius klausimus, parengė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, kūrė iki šiol veikiančią brandos egzaminų sistemą, dirbo Vilniaus universiteto Matematikos metodikos katedros vedėju, vadovavo Švietimo politikos centrui, vadovavo Nacionaliniam egzaminų centrui.
Skaityti toliau: Netektis. Algirdas Zabulionis (1954 12 04–2020 09 22)
Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)
Laidoje „Literatūros pėdsekys“ apžvelgiamas kunigo, teologijos literato Stasio Ylos veiklos ir kūrybos kelias. Atsidūrus bet kurioje istorinėje situacijoje, kunigui ypač rūpėjo Lietuvos dvasinis veidas, krikščioniškų vertybių puoselėjimas, evangelinių tiesų priartinimas prie paprasto pasauliečio savivokos, rūpėjo katechetinis nuoširdus maldingumas bei intelektualinių žinių ugdymas.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)
Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Klajdos tironija
Ferdinandas de Saussureʼas su pasidygėjimu konstatavo rašto įtaką šnekai, kai neteisingai perskaitytas žodis ima gyventi savo gyvenimą. „Rašytinės formos tironija, – rašė garsusis lingvistas, – išsiplečia dar labiau. Jos įtaka kalbinei bendruomenei gali būti tokia didelė, kad paveiktų ir pakeistų pačią kalbą.“
Skaityti toliau: Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Klajdos tironija
Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis
Lietuvos mokyklose sovietų okupacijos metais besimokiusiems vaikams Juozo Baltušio vardas ir kūryba buvo puikiai žinoma. Tačiau vargu, ar šiandieniniai mokiniai galėtų daug papasakoti apie šią asmenybę.
Skaityti toliau: Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis
Laura Vilkaitė-Lozdienė. Ar kada susimąstėte, kiek lietuvių kalbos žodžių mokate?
Jei siūlyčiau pabandyti atspėti, kiek žodžių mokate lietuviškai, koks būtų jūsų spėjimas? 500? 5 000? 50 000? 500 000? Dar daugiau? Pasaulio mokslininkai dažnai užduoda su žodyno dydžiu susijusius klausimus ir ieško į juos atsakymų. Aiškinamasi, kiek žodžių vidutiniškai moka vienos ar kitos kalbos gimtakalbis kalbėtojas, vieno ar kito amžiaus vaikai, kiek žodžių turėtų siekti išmokti užsienio kalbos besimokantis žmogus. Jei manęs, kaip lingvistės, paprašytumėte spėti, kiek žodžių jūs mokate lietuviškai, prieš atsakydama norėčiau paaiškinti kelis dalykus ir užduoti kelis klausimus.
Skaityti toliau: Laura Vilkaitė-Lozdienė. Ar kada susimąstėte, kiek lietuvių kalbos žodžių mokate?
Henrikui Radauskui – 110: poezijos ir muzikos vakaras
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko poetui Henrikui Radauskui dedikuotas poezijos ir muzikos vakaras. Muzika pagal poeto eiles dalijosi aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas Olegas Ditkovskis bei dainininkė Justina Kaminskaitė. Renginyje dalyvavo skirtingoms kartoms atstovaujantys poetai: Tomas Venclova, Kornelijus Platelis.
Skaityti toliau: Henrikui Radauskui – 110: poezijos ir muzikos vakaras
Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai | Prestižinės tradicijos, išlikusios iki šių dienų: lietuviškosios Ješivos, išugdžiusios žydų elitą
Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, tyrinėtojai atranda naujų detalių apie Lietuvoje buvusį Ješivų – žydų mokyklų, kuriose ruošti rabinai ir studijuoti šventieji judaizmo raštai – tinklą, iki Antrojo pasaulinio karo bene prestižiškiausią pasaulyje.
Skaityti toliau: Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai | Prestižinės tradicijos, išlikusios iki šių dienų: lietuviškosios Ješivos, išugdžiusios žydų elitą
Literatūros pėdsekys | Naivi meilė ir permainingas gyvenimas: parvežusi Stalino saulę, Salomėja Nėris atsigręžė į tikėjimą
Tai kas lietuvių literatūroje yra Salomėja Nėris? Iškili lyrikė subtiliai, moteriškai perteikusi gyvenimo džiaugsmą ir skausmą? Ar poetė Salomėja Nėris, Tėvynės išdavikė?
Jos eilės gula dainų ritmuose, senosios kartos literatūros gerbėjai lengvai įsimenamus ketureilius įvairiomis progomis iki šiol deklamuoja atmintinai. Kadaise Poezijos pavasariai pradėti rengti minint jos 20-ąsias mirties metines, šiandien vienų gerbėjų palydima pateisinančia tyla, kiti garsiai kalba apie tėvynės išdavikės kaltę.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys | Naivi meilė ir permainingas gyvenimas: parvežusi Stalino saulę, Salomėja Nėris atsigręžė į tikėjimą
Violeta Kelertienė: literatūros tyrinėtoja ir vertėja, angliškai prakalbinusi Žemaitę ir Valdą Papievį
Profesorės Violetos Kelertienės vardas puikiai žinomas Lietuvos akademiniame pasaulyje, čia ji yra dažna viešnia: lankydamasi Lietuvoje kelis kartus per metus mokslininkė skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, dalyvauja čia jau kelis dešimtmečius vykstančiose Santaros- Šviesos konferencijose, knygų pristatymuose. Violeta Kelertienė yra išeivijos mokslininkė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kuri nuo pat savo kūrybinės veiklos pradžios bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis: dar sovietmečiu čia ji rinko medžiagą savo disertacijai, nuolat bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, rašytojais, leidyklomis.
Skaityti toliau: Violeta Kelertienė: literatūros tyrinėtoja ir vertėja, angliškai prakalbinusi Žemaitę ir Valdą Papievį