Liucija Citavičiūtė. Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos

Dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva) pranešimas „Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Regina Koženiauskienė. Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pranešimas „Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai garsiesiems kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

 

„Aš – būsiu…“. Juozui Tumui-Vaižgantui – 145

Juozą Tumą-Vaižgantą gerai žinome kaip Lietuvos rašytoją, žmonių mylimą kunigą, spaudos darbuotoją, literatūros istoriką, kritiką, visuomenės veikėją, pedagogą, muziejininką, bet šįkart, jo jubiliejinio – 145-ojo – gimtadienio proga, prisiminkime Vaižgantą kaip kaunietį. Laikinoji sostinė buvo ne tik jo jaunystės miestas, bet ir paskutinė stotis šioje žemėje. Visas tarpukario Kaunas pažinojo tą jauno veido ir žydinčios vyšnios baltumu pražilusį nedidelio ūgio, bet didelės dvasios žmogų.
Apie kaunietišką Vaižganto gyvenimą ir jo pėdsakus, paliktus šiame mieste, kalbamės su J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys) vedėju Alfu Pakėnu.
Skaityti toliau: „Aš – būsiu…“. Juozui Tumui-Vaižgantui – 145

Regimantas Tamošaitis: be grožinės literatūros žmogus yra truputį autistas

„Literatūra padeda būti laimingesniems, o laimė – žmogiškas santykis“, – kalbėjo literatūrologas, rašytojas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas dr. Regimantas Tamošaitis mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2014“ metu. Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis: be grožinės literatūros žmogus yra truputį autistas

Jonas Aistis: „Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“

Siūlome prisiminti poeto Jono Aisčio tekstus, publikuotus 1935 metais knygoje „Dievai ir smūtkeliai“. Knygos pratarmėje, straipsniuose apie Maironį ir Vaižgantą Aistis skaudžiai kalba apie valstybę atgavusios tautos dvasinę būklę, primena intelektualų atsakomybę už tautinės bendruomenės likimą.
Skaityti toliau: Jonas Aistis: „Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“

Kas kaltas dėl menkstančio raštingumo?

Šiandien – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau, nei 40 metų.
Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovė Rita Miliūnaitė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, kad tradiciškai mūsų suprantamo raštingumo lygis keičiasi tikrai nė į gerąją pusę:
Skaityti toliau: Kas kaltas dėl menkstančio raštingumo?

Giedra Radvilavičiūtė. Draugiška aplinka anglų kalbai lietuvių galvose ir burnose

Pastaraisiais metais ėmė ryškėti trintis tarp lietuvių kalbos puoselėtojų. Vieni teigia, kad lietuvių kalbą nuo svetimos įtakos reikia ginti, kiti sako, kad jokio pavojaus jai, kaip ir lietuvių žemei, nėra. Kaip lietuvių kalbos klestėjimo pavyzdys kartais pateikiama įspūdinga kasmet išleidžiamų kruopščiai suredaguotų knygų statistika…
Skaityti toliau: Giedra Radvilavičiūtė. Draugiška aplinka anglų kalbai lietuvių galvose ir burnose

Rūta Lazauskaitė. Donelaičio metai ir „Metai“

Dar taip neseniai a. a. Marcelijus Martinaitis apgailestavo: mums „įdiegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie būrų gyvenimą, jų vargus ir rūpesčius, šiupinio valgymą, apie metų kaitos grožybes ir vargus.
Tai vis dar gyvos sovietmečio interpretacijos. O juk K. Donelaitis buvo europinio išsilavinimo žmogus […]. Kaip galėjo atsitikti, kad jo kūrinyje atpažįstame tiek klasicizmo, tiek baroko įtaką?“[1]. Taigi, kaip galėjo atsitikti? Klausimo nagrinėti literatūros dėstytojų, doktorantų ir studentų grupė, per pačius (neįtikėtinus) karščius, išsirengė į autentišką įvykio – poemos parašymo – vietą, į pačią Kaliningrado sritį: čia liepos 21–24 d. vyko akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos IX“.
Skaityti toliau: Rūta Lazauskaitė. Donelaičio metai ir „Metai“