Vykintas Vaitkevičius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija per tautos patriarcho 160-ąsias gimimo metines šiemet lapkričio 23 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta archeologui, istorikui, kultūrinio kraštovaizdžio tyrinėtojui Vykintui Vaitkevičiui. Šis garbingas apdovanojimas jam skirtas už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus (2007 m. ekspediciją „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų“, 2010–2011 m. vykdytas ekspedicijas Gervėčių krašte), archeologinius tyrinėjimus (2006–2011 m. archeologinius Bajorų kapinyno kasinėjimus, Turlojiškių pilkapių tyrimus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškas), istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą) ir mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

Projektas ,,Skaitančios mokyklos – Č. Milošas 2011–2012“

„Česlovas Milošas Lietuvos mokykloje: rašytojas ir mokytojas“ – tokiu Vilniaus universiteto docento, kultūros istorijos tyrinėtojo dr. Dariaus Kuolio pranešimu 2011 m. lapkričio 9 dieną Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre vyko projekto „Skaitančios mokyklos – Česlovas Milošas 2011–2012“ mokytojų-globėjų seminaras, kuriame lietuviškuosius motyvus Česlovo Milošo poezijoje nušvietė ir Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr.  Halina Turkevič, įvairiapusę  projekto veiklą pristatė jo  autoriai.

Skaityti toliau: Projektas ,,Skaitančios mokyklos – Č. Milošas 2011–2012“

Marijus Šidlauskas. Kas nėra poezija?

Už šio klausimo slypi kitas, fundamentalesnis – o kas poezija vis dėlto yra? Pastarasis, galima sakyti, metafizinis, o metafizika nūnai nemadinga. Bet tai, kas madinga, mūsų akyse plokštėja ir smulkėja. Civilizacijos traukinukas smagiai pūškuoja nuokalnėn, o su juo garma pseudopoezijos srautai –­ garma žemyn, kur grėsmingai kaupiasi kultūros degeneracijos putos. Mūsų metafiziniai klausimai jau kyla ne iš teorinių filosofinių, o veikiau higieninių sumetimų –­ nesimurkdyti nuotekose, atsigręžti prieš srovę. Taip, poezija gali rastis iš šiukšlių, kaip tikino Ana Achmatova. Poezija gali iš jų išaugti, kaip iš trąšios žemės išauga gėlė. Tačiau šiukšlė savaime nėra poezija. Jeigu kas nors manytų kitaip, turėtų sutikti, kad tada ir poezija –­ šiukšlė. Tai kas tuomet poetai – ukšliai?
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Kas nėra poezija?

Theodoras S. Thurstonas. Apie lietuvių kalbos grožį

Theodoro S. Thurstono rašinys apie lietuvių kalbą primena odę: „Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra“. Nors straipsnis rašytas dar 1941 metais, jis lietuvių aptiktas ir interneto svetainėse pradėtas skelbti tik visai neseniai. Ir, nenuostabu, sukėlė naują pasididžiavimo savo kalba bangą.

Skaityti toliau: Theodoras S. Thurstonas. Apie lietuvių kalbos grožį

Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ medžiaga

2011 m. spalio 21–22 dienomis Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje (S. Nėries g. 5, Anykščiai) įvyko Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“.
Skaityti toliau: Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ medžiaga

Tautinių mažumų mokyklų lituanistams – metodiniai seminarai apie lietuvių kalbos mokymą

Tęsiasi metodinių ir dalykinių seminarų ciklas lituanistams, dirbantiems mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba. Šiuose mokymuose dalyvauja taip pat lietuvių kalbos mokytojai iš kitų mokyklų, kuriose mokosi daug mokinių, kuriems lietuvių kalba yra negimtoji. Druskininkuose baigiasi jau trečiojo etapo seminarai, tačiau netrukus, per mokinių atostogas lapkričio mėnesį, lituanistai vėl susirinks į mokymus Klaipėdoje ir Druskininkuose.
Skaityti toliau: Tautinių mažumų mokyklų lituanistams – metodiniai seminarai apie lietuvių kalbos mokymą

Gitana Vanagaitė. Pasakojimas apie negirdimą gyvybės širdį

Pastaraisiais metais vis populiaresnė darosi dokumentinė literatūra: įvairios autobiografijos, interviu, dienoraščiai, atsiminimai. Beveik visos šio tipo knygos vienaip ar kitaip prisiliečia prie viliojančios, bet vis rečiau beišsipildančios žmogaus tapsmo istorijos. Pastaroji, įgavusi knyginę formą, t. y. tapusi autoriaus intencijų bei valios konstruktu, atsiskiria nuo realaus gyvenimo ir pereina į fikcijos, arba literatūros plotmę, įsiliedama į šiandien sunkiai aprėpiamą raštijos okeaną, tačiau jame knygos, kurios remiasi žmogaus gyvenimo faktais bei asmenine patirtimi, nepasimeta. Matyt, todėl, kad jos yra vienintelė galimybė sukurti atsvarą tiek literatūroje, tiek ir realiame gyvenime, anot Zygmunto Baumano, silpstantiems, trupantiems, prarandantiems ilgalaikę perspektyvą žmonių santykiams. Šie pasakojimai apie save, kaip ir visi kiti literatūriniai pasakojimai, yra konstruojami per kalbą, kuri atspindi kalbančiojo ar rašančiojo subjektyvybę, nurodo ir atveria žmogaus patirtį – emocinę, psichologinę ir intelektualinę.
Skaityti toliau: Gitana Vanagaitė. Pasakojimas apie negirdimą gyvybės širdį

Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ akimirkos

2011 metų spalio 21–22 d. įvyko Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“. Ją organizavo asociacija „Lituanistų sambūris“, Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus edukologijos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Ugdymo plėtotės centras, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla.
Skaityti toliau: Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ akimirkos

Diskusija konferencijoje „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“

2011 metų spalio 21-22 dienomis Anykščiuose įvyko Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“. Ją organizavo asociacija „Lituanistų sambūris“, Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus edukologijos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Ugdymo plėtotės centras, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla.
Skaityti toliau: Diskusija konferencijoje „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“

Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Mes abu daug kartų tais klausimais esame kalbėję, vienas kitam teikę reikiamų duomenų, bendrai svarstę visokias šios srities problemas. Tikėtasi dabartinėse pavardėse aptikti tam tikrą Lietuvos didingos senovės atšvaitą.

Skaityti toliau: Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė