Simonas Daukantas ir jo lietuviškas būdas

Simonas Daukantas buvo lietuvių istorikas, švietėjas, pirmasis parašęs Lietuvos istoriją gimtąja lietuvių kalba. Apie tai, koks buvo S. Daukantas, kokie jo darbai ir siekiai stebina net ir šiandieninį žmogų, Nijolė Bulotaitė kalbasi su VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotoja dr. Brigita Speičyte.
Skaityti toliau: Simonas Daukantas ir jo lietuviškas būdas

Ramūnas Čičelis. Autobiografinė literatūra ir kinas

Teoretikų dėmesys literatūrinei autobiografijai ir jai artimiems žanrams Vakarų šalyse itin sustiprėjo XX a. aštuntajame dešimtmetyje, Philippe’ui Lejeune’ui parašius ir išleidus veikalą „Autobiografinė sutartis“. Beveik visi vėlesni autobiografijos tyrinėjimai vienaip ar kitaip buvo susiję su šia knyga. 1988-aisiais JAV įvyko pirmasis tarptautinis autobiografijos studijų simpoziumas, kuris ir lėmė autobiografijos teorijos raidą visą kitą dešimtmetį. Trečioji susidomėjimo autobiografijos žanru banga kilo maždaug prieš penkerius metus, literatūros tyrinėtojai Sidonie Smith paskelbus reikšmingus autobiografijos analizės teorinius tekstus ir konkrečių kūrinių tyrinėjimus. Šiuo metu literatūrinės autobiografijos nagrinėjimas vystosi keliomis kryptimis: teorinių koncepcijų kūrimo, etninių ir religinių mažumų atstovų autobiografijų bei moterų autobiografijų interpretavimo ir autobiografijos kaip kultūrinio teksto analizės.
Skaityti toliau: Ramūnas Čičelis. Autobiografinė literatūra ir kinas

„Nesišnekėti“ su kompiuteriu lietuviškai – pasmerkti lietuvių kalbą myriop?

Viešoje erdvėje nerimsta diskusijos: yra grėsmė išnykti lietuvių kalbai ar ne? Klausimas tam tikra prasme išties hamletiškas, ypač remiantis bauginančia Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) prognoze, jog beveik pusei iš visų šiuo metu pasaulyje vartojamų kalbų gresia išnykimas.
Skaityti toliau: „Nesišnekėti“ su kompiuteriu lietuviškai – pasmerkti lietuvių kalbą myriop?

Donaldas Kajokas: „Bandžiau pažadinti užmusėjusį savo kalbos jausmą…“

Žvelgiant istoriškai, rašytojai lietuvių kalbai davė labai daug. Jie buvo ne tik grožinių kūrinių, bet ir meninės kalbos kūrėjai ir puoselėtojai, maitinę ją savo gimtosios tarmės ir tautosakos ištekliais, ieškoję naujų raiškos būdų.
Apie dabartinį rašytojo santykį su kalba, nuomonę apie kalbininkų veiklą, lietuvių kalbos išteklius, naujažodžių kūrimą ir kitus dalykus kalbamės su poezijos amato meistru Donaldu Kajoku.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas: „Bandžiau pažadinti užmusėjusį savo kalbos jausmą…“

Rita Miliūnaitė. Individualizuota kalba ir jos vertimas

Rašytojų mėginimai atskleisti kūrinio veikėjo individualumą per jo paties kalbą, kalbėjimo būdą nėra labai dažni, nes reikalauja ypatingo meistriškumo ir mokėjimo žongliruoti įvairiomis kalbos raiškos priemonėmis. Skaitytojams tokios meninės vingrybės teikia pasimėgavimą, pramogą, o vertėjams – sunkus darbas, kuriam reikia lakios vaizduotės ir nemažų kūrybinių jėgų, nes taisyklių čia kaip ir nėra.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Individualizuota kalba ir jos vertimas

Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai

Šv. Paulina

Kai ji pakėlė galvą nuo siuvamosios mašinos ir pažiūrėjo pro langą, tamsus trobos stogo šešėlis jau gulė ant kiemo žolės ligi pat keliuko vartų. Šiuo metų laiku saulė leisdavosi anoj pusėj už aštrių eglyno viršūnių, tartum guldavosi ant ilgo dantyto pjūklo ir, susižeidusi į tas aštrumas, vakaro krauju nutaškydavo trečdalį dangaus.
Skaityti toliau: Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai

Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo

A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo…

Skaityti toliau: Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo

Algimantui Mackui – 80

Poetas Algimantas Mackus (1932 02 11 – 1964 12 28) – žymiausias bežemių kartos atstovas, neornamentuotos kalbos kūrėjas.
„Mes esame per jauni, kad būtume galėję su visomis šaknimis įaugti t e n, ir esame per maži, ir esame per mažai jauni, kad su visomis šaknimis galėtumėm įaugti č i a“, – taip apie skaudžią savo tremtinio dalią kalbėjo poetas Algimantas Mackus, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.

Skaityti toliau: Algimantui Mackui – 80