Aušra Jurgutienė. Kelios pastabos apie posthumanistinę tendenciją šiuolaikinėje lietuvių prozoje

Kai kritikai kalba apie lietuvių literatūros klasikinę arba geriausią šiuolaikinę literatūrą, dažnai neišsiverčia be šviesaus epiteto „humanistinė“, kuris paprastai liudija ne tik jos estetinį, bet ir etinį bei socialinį vertingumą. Tačiau jau nuo 20 a. vidurio humanitariniuose moksluose gvildenama humanistinės pasaulėžiūros, išaukštinusios protingąjį subjektą ir istorinį progresą, krizės problema ir su ja atsiradusio posthumanizmo (posthumanistinio subjekto) idėja (F. Nietzsche’s, M. Heideggerio, M. Foucault, J. F. Lyotard’o, G. Deleuze’o, J. Derrida, F. Jamesono darbuose). Ši idėja tebėra aktuali: apie tai kalbama Judith Halberstam ir Iros Livingston „Posthuman Bodies“ (1995), N. Katherinos Hayles „How We Became Posthuman“ (1999), Cary Wolfe, „What is Posthumanism?“ (2010) ir naujausioje Rosi Braidotti knygoje „The Posthuman“ (2013). Anot R. Braidotti, tradicinis antropocentrinis pasaulėvaizdis ir jo ribos turėtų būti įvardyti kaip didžiausi kliuviniai, trukdantys išspręsti dabar iškylančias globalias problemas (valdžios ir žiniasklaidos manipuliacijų, finansinių krizių, emigracijos, terorizmo, klimato kaitos, skurdo, aplinkosaugos, genetiškai modifikuoto maisto, demografijos ir pan.).
Skaityti toliau: Aušra Jurgutienė. Kelios pastabos apie posthumanistinę tendenciją šiuolaikinėje lietuvių prozoje

Kristijonas Donelaitis: ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjas

2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais – šiemet minimos šio vieno iš žymiausių lietuvių literatūros klasikų 300-osios gimimo metinės. Tad neatsitiktinai įvairiabriaunei K.Donelaičio asmenybei bei kūrybai didelis dėmesys skiriamas ir Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Skaityti toliau: Kristijonas Donelaitis: ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjas

Viktorija Daujotytė: mus kartais gaubia iliuzija, kad mokame kalbą

Kalba gali mus sujungti, atskirti, būti mūsų likimu, tapti nuskaidrinančiu pašaukimu ar slegiančia našta. Vieni kalbos nepaiso, kiti siekia nusavinti. „Ne, aš nesutinku, niekas negali jos turėti. Kalba yra suvereni. Ji nepriklauso nei kalbininkams, nei literatams, nei humanitarams, niekam atskirai. Mes, tie, kurie ja kalbame, jai priklausome, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. – Mums yra lemta kalbėti šia kalba. Kadangi su likimu žmogus turi elgtis atsargiai, taip ir su kalba.“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: mus kartais gaubia iliuzija, kad mokame kalbą

Vytautas Kubilius: „Viską reikia įvertinti amžinybės masteliu“

Lygiai prieš 10 metų nelaimingo atsitikimo metu žuvo literatūros mokslininkas prof. Vytautas Kubilius. Ta proga bernardinai.lt skaitytojams siūlome jo kurso draugo knygotyros prof. Vlado Žuko kiek patrumpintą straipsnį „Vytautas Kubilius skaitytojas“, spausdintą žurnale „Tarp knygų“ 2013 m. gegužės mėnesį.
Skaityti toliau: Vytautas Kubilius: „Viską reikia įvertinti amžinybės masteliu“

Darius Kuolys. Adomas Naruševičius – Lietuvos poetas, „lenkų klasicizmo tėvas“

Menkai šiuolaikinių lietuvių tyrinėta lenkiškoji ir lotyniškoji XVIII amžiaus Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos literatūra gali šiandien nustebinti ne vienu vardu, ne vienu tekstu. Adomas Tadas Stanislovas Naruševičius (Adam Tadeusz Stanisław Naruszewicz, 1733–1796), iš senos lietuvių bajorų giminės kilęs Apšvietos intelektualas, Abiejų Tautų Respublikos senatorius, poetas, istorikas, publicistas, vertėjas, baltų ir slavų senųjų religijų tyrinėtojas, priklauso tiems nepagrįstai pamirštiems senosios Lietuvos vardams.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Adomas Naruševičius – Lietuvos poetas, „lenkų klasicizmo tėvas“

Jūratė Šutaitė. Nijolė Miliauskaitė iš paraščių – bitlai ir mitologija

„Šią knygą skiriu „The Beatles“, kurie atvedė mane į poetinę mitologinę Lietuvą“ – tai žodžiai, vainikavę pirmąją Nijolės Miliauskaitės eilėraščių rinktinę, padovanotą mokyklai baigimo proga. Septintasis dešimtmetis. Ne, ji toli gražu ne viena iš bitlomanijos simboliu tapusių klykiančių merginų. Sovietmečiu Lietuvos pakraštyje, internate užaugusi N. Miliauskaitė bitlų įrašų veikiausiai gaudavo pasiklausyti tik slapčia gautų.
Skaityti toliau: Jūratė Šutaitė. Nijolė Miliauskaitė iš paraščių – bitlai ir mitologija

Regimantas Tamošaitis. Donelaitis kaip duona

Kristijonas Donelaitis mums yra lietuvių kultūros laiminga lemtis. Gimęs prieš 300 metų pačioje laiko ciklo pradžioje, sausio pirmą dieną, apdovanotas ypatingu agrariniu vardu, skambančiu tarsi sakralioji žemdirbio duona, pirmuoju grožiniu lietuvišku žodžiu iš karto pakylėjo mūsų etninę kultūrą iki pasaulinių žmonijos vertybių lygmens. Kad ir kaip atsirado tas UNESCO pripažinimas – Donelaičio įtraukimas į pasaulinės kultūros paveldą (1977), – toks autoriaus įvertinimas yra tikras, pagrįstas ir nepaneigiamas. Svarbiausia, kad savo paveldą gebėtume įvertinti mes patys. Kuo labiau daromės kultūringesni – apsiskaitę, kūrybingi – tuo labiau suvokiame savo kūrybingojo pradininko vertę. Apskritai su metais ir su šimtmečiais Donelaičio reikšmė tik didėja, mes prie jo galime tik artėti – pagal savo meninio suvokimo galimybes, pagal estetinio sprendimo galią. Iki Donelaičio reikia tiesiog išaugti, jis yra duotas visiems, bet ne visi jį bus išgirdę. Iki jo išaugti dar sunkiau nei iki Žemaitės.

Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Donelaitis kaip duona

Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Pokalbis su lietuvių literatūros istoriku Sigitu Narbutu

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Kristijono Donelaičio gyvenimui, kūrybai ir rašytinio palikimo sklaidai. Švenčiant lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 metų jubiliejų, 2014-ieji valstybiniu mastu paskelbti šios iškilios asmenybės metais. Pagarbą Donelaičiui žymi ne tik parodos, renginiai Lietuvoje, bet ir UNESCO – jubiliejinės gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Šio jubiliejaus ir parodos proga kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi, lietuvių literatūros istoriku, bibliografu, vertėju, humanitarinių mokslų daktaru Sigitu Narbutu.

Skaityti toliau: Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Diskusija. Literatūrinis ir kultūrinis kanonas

Metų pradžioje pasirodė naujas šiuolaikinės literatūros tyrimams, teorijos darbams bei tarpdalykinėms literatūros studijoms skirto mokslo žurnalo „Colloquia“ numeris (Nr. 31). Jame, be kitų vertingų straipsnių, recenzijų bei pokalbių, publikuojama ir literatūros tyrėjų, mokslininkų bei leidėjų diskusija, kas yra arba kas turėtų būti šiuolaikinis literatūros ir kultūros kanonas. Diskusiją moderavo Gytis Vaškelis, dalyvavo Paulius Subačius, Algis Kalėda, Aušra Martišiūtė, Donata Mitaitė ir Gintautė Žemaitytė.
Skaityti toliau: Diskusija. Literatūrinis ir kultūrinis kanonas