Santara-Šviesa – ir šią vasarą

1993 metais Vytautas Kavolis pasiūlė rengti išeivijoje jo su bičiuliais suburtos Santaros-Šviesos konferencijas ir Lietuvoje. Nuo to laiko taip ir darome: iš pradžių rinkomės Anykščiuose, dabar – Alantoje. Iš pradžių kartu su Vytautu Kavoliu, Rita Kavoliene, Marija Gimbutiene, Aleksandru Štromu, Vytautu Vepštu, Zenonu Rekašiumi, Liūtu Mockūnu… Šiemet su ištikimuoju Algiu Mickūnu, su Tomu Venclova. Skaityti toliau: Santara-Šviesa – ir šią vasarą

Italų kalbininkas, baltistas P. U. Dini apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje, Kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas prof. Habil. Dr. Pietro Umberto Dinis.
Džiaugiamės ir nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Italų kalbininkas, baltistas P. U. Dini apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Vanda Juknaitė: Išmokti nelipti su batu ant pagalvės

Siūlome paskaityti žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbį su rašytoja Vanda Juknaite.
Lūžio ir suirutės metais, kai Lietuvai išsivadavus iš sovietijos daugybė žmonių nespėjo prisitaikyti prie žaibiškai kintančio gyvenimo, ji ėmėsi padėti gatvėje atsidūrusiems vaikams. Dvi iš jos knygų – „Išsiduosi. Balsu“ ir „Tariamas iš tamsos“ – gimė iš bendravimo su vaikais, tarp jų ir labiausiai apleistais.
Skaityti toliau: Vanda Juknaitė: Išmokti nelipti su batu ant pagalvės

Išrinkti m. turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016“ nugalėtojai

Vakar, gegužės 26 d., paskelbti nacionalinio mobilaus turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016“ laureatai – šeši nugalėtojai šešiose konkurso kategorijose. Jie atstovaus Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame pasauliniame geriausių m. sprendimų konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2016“ (angl. „World Summit Award Mobile 2016 – WSA-Mobile 2016“).
Skaityti toliau: Išrinkti m. turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016“ nugalėtojai

Regina Jasukaitienė. Noriu suprasti „z“ kartą

Noriu suprasti „z“ kartą. Visų pirma tam, kad galėčiau su ja susikalbėti. Tik susikalbėjęs gali tikėtis paveikti – žodžiu, pavyzdžiu perduoti vertybes, kurias manai esant amžinomis. (O kas nusprendė, kad jos amžinos? Amžinybės mastelio nėra. Apie amžinybę mintijame, remdamiesi labai trumpa žmonijos atmintimi…)
Skaityti toliau: Regina Jasukaitienė. Noriu suprasti „z“ kartą

Ilgametę darbo patirtį turinti mokytoja apie elgesį prieš egzaminus: visa tai – nesąmonė

Baigiamųjų klasių moksleiviams ir būsimiems studentams pavasaris yra nerimo prieš egzaminus metas. Kasmet mokinių išgyvenimus matanti Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė mokykloje dirba jau 30 metų, tad stresą išgyvenantiems jauniems žmonėms turi ką patarti. Skaityti toliau: Ilgametę darbo patirtį turinti mokytoja apie elgesį prieš egzaminus: visa tai – nesąmonė

Mindaugas Kvietkauskas. Laisvųjų menų likimas

Krokuvoje, vienoje senamiesčio kavinėje, menančioje dar Austrijos imperijos laikų tradicijas, susėdame pakalbėti su literatūros profesoriumi Aleksandru Fiutu. Jis – visame pasaulyje žymus lenkų poezijos tyrėjas, „Maištingo Czesławo Miłoszo autoportreto“ – klasika tapusios pokalbių knygos – autorius, Jogailos universiteto polonistikos autoritetas. Gyva kultūros legenda.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Laisvųjų menų likimas

Laura Verbickaitė. Kelionė su Apučiu

Žmogus ėjo toliau, jau paliko savo gimtuosius namus ir ganyklą, kurioj lakstė Jūra. Ganyklos dabar nebebuvo, nebuvo jo namų, daržinės, prie kurios galo ankstyvą pavasarį šaldavo širdis iš laimės, kai ant lentos atbrailos pamatydavo tupinčią katę ir kylant į viršų mirgančią šilumą. Pastovėdamas vidury tylių laukų, žmogus traukė toliau, kur žinojo tekant upę ir blizgant gelžkelį. Nakties ramybė, neapsakoma tyla kiek baugino; buvo neramu, kad čia, jau toli nuo buvusių jo namų, po kojomis dunksėjo lyg ir svetima žemė, bedvasė, gal čia niekada nieko ir nebuvo, tiktai miglota prisiminimų linija, kai vaikas žvelgdavo pro langą į tą pusę ir kai rodydavosi, kad tenai, toli, yra jo pažadėtoji žemė.(1)
Skaityti toliau: Laura Verbickaitė. Kelionė su Apučiu