Raštingumas: dažniausi klausimai kalbininkams – apie žiedinį kopūstą

Tarptautinis žiedinio kopūsto pavadinimas – bene populiariausias žodis, kurio rašybą tikrinasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją skambinantys žmonės. Pasaulio bendruomenei rugsėjo 8 dieną minėjus Tarptautinę raštingumo dieną, kalbama apie tai, kad valstybinėms įstaigoms vertėtų su piliečiais bendrauti paprastesne, sklandesne kalba. O patys piliečiai dažniausiai suabejoja rašydami žodžius, kurių gramatikos mokėsi dar mokykloje.
Skaityti toliau: Raštingumas: dažniausi klausimai kalbininkams – apie žiedinį kopūstą

Jonas Ohmanas: Apie kalbą ir jos išraišką

Galima sakyti, esu tam tikras kalbos politikos netiesioginis produktas. Mano tėvai Švedijoje buvo siunčiami į pasienį su Suomija „sušvedinti“ suomių vaikų. Viskas turėjo būti švediškai. Net iki 1957-ųjų mokyklose buvo draudžiama kalbėti suomiškai. Tokioje aplinkoje gimiau aš. Beveik visi mano draugai vaikystėje buvo suomių kilmės, su manim jie kalbėdavo švediškai, o su tėvais – suomiškai. Prisimenu „traumą“, kai tėvai mane siuntė į „švedišką mokyklą“ miesto centre, kol visi draugai ėjo mokytis į kitą.
Skaityti toliau: Jonas Ohmanas: Apie kalbą ir jos išraišką

Diskusija „Globalus ir lokalus žvilgsnis į vaikų literatūrą“

Kokių naujienų apie vaikų literatūrą ir jos tyrimus iš Naujojoje Zelandijoje vykusio 35-ojo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) pasaulinio kongreso parsivežė Lietuvos atstovai? Kaip mūsų šalies vaikų literatūra atrodo pasaulio kontekste, kuo mes išskirtiniai, stiprūs, o į ką turėtume atkreipti dėmesį, gal net pasitempti? Galiausiai ko galėtume pasimokyti iš Naujosios Zelandijos bibliotekų?
Skaityti toliau: Diskusija „Globalus ir lokalus žvilgsnis į vaikų literatūrą“

Tarptautinė raštingumo diena

Rugsėjo 8 d. pasaulio bendruomenė penkiasdešimtąjį kartą mini Tarptautinę raštingumo dieną. Ta proga UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova pabrėžia, kad neraštingumas yra viena iš socialinės atskirties ir skurdo priežasčių. Žmonijos gerovė ir taika neįmanoma be visuotinio kokybiško švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi.
Skaityti toliau: Tarptautinė raštingumo diena

Virginijus Gasiliūnas. Visa Juozo Apučio teisybė

2005-ųjų pradžioje išėjo ilgai laukta Juozo Apučio novelių knyga „Vieškelyje džipai“ (pavadinimas su aliuzija į Kazio Jankausko 1938 metais išleistą romaną „Vieškelyje plytų vežimai“). Pirmąkart buvo pristatyta per Vilniaus knygų mugę, balandžio 12 d. Rašytojų klube. Radijo laidai „Literatūros akiračiai“ rašytoją kalbinau kitądien. Beje, būtent už šią knygą Juozas Aputis buvo įvertintas Nacionaline premija.
Skaityti toliau: Virginijus Gasiliūnas. Visa Juozo Apučio teisybė

Darius Kuolys. Apie laisvę senojoje Lietuvoje

Publikuota žurnale „Liaudies kultūra“, Nr. 4.

Kalbėdami apie laisvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) galėtume kelti klausimą, ar tikrai moderni tautinė Lietuva yra išsaugojusi jungtį su senąja Lietuva? O gal toji jungtis yra tik mūsų pačių dirbtinai konstruojama? Šiandien dalis Lietuvos politologų teigia, kad tautinė Lietuva, kilusi iš XIX amžiaus idėjų, iš modernaus nacionalizmo, toji Motiejaus Valančiaus ir Vasario 16-osios Lietuva yra visai kitas projektas, kad ieškoti sąsajų tarp šių dviejų Lietuvų yra bergždžias reikalas. Net pasvarstoma, kad per dažnas kalbėjimas apie LDK gali kenkti mūsų tautiškumui ir mūsų dabartinei tapatybei.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Apie laisvę senojoje Lietuvoje

Liudvikas Jakimavičius. Rugsėjo pirmoji mane gąsdina

Rugsėjo pirmąją, matydamas sugrįžusius į gatvę mokinius, pats sau susimąstau apie mokyklą. Turiu filologo diplomą, leidžiantį man mokytojauti ir dėstytojauti, gal turiu ir kokių nors daraktoriaus paveldėtų bruožų, mat abu tėvai buvo pedagogai, senelė per Pirmąjį karą Voroneže kūrė mokyklą lietuvių pabėgėliams ir ten mokytojavo. Tikriausiai turėjau būti mokytojas, bet kažkodėl pedagogo karjeros nesirinkau, išvengiau, išsisukau, liaudiškai šnekant. Atgrasė greičiausiai slogi patirtis ir prisiminimai, susiklostę iš sovietinės mokyklos laikų.
Skaityti toliau: Liudvikas Jakimavičius. Rugsėjo pirmoji mane gąsdina

Donatas Puslys. Apie atsakomybę ir J. Brodskio patarimus jaunimui

„Gyvenimas yra žaidimas su gausybe taisyklių, tačiau be teisėjo. Išmokstame jį žaisti veikiau stebėdami, o ne ieškodami atsakymų kokioje nors knygoje, įskaitant ir Šventąjį Raštą. Tad nenuostabu, kad tiek daug yra tų, kurie žaidžia purvinai, kad tiek mažai yra laiminčiųjų, kad tiek daug pralošusiųjų“, – taip 1988 metais Mičigano universiteto absolventams kalbėjo Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Apie atsakomybę ir J. Brodskio patarimus jaunimui