Rasa Baškienė. Emilija Vileišienė – Lietuvos karalienė be sosto

Vileišių giminės vyrai ir moterys yra palikę ryškius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Broliai Petras, Antanas, Jonas buvo lietuvių tautos žadintojai, lietuvybės reikalais susirūpinę dar XIX a. antroje pusėje. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas caro pareigūnams dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo. Vėliau rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”, rėmė juos, leido pirmąjį legalų laikraštį „Vilniaus žinios“. Savais Rusijoje uždirbtais pinigais pastatė geležies dirbinių gamyklą, įsteigė lietuviškų knygų spaustuvę ir knygyną. Jo brolis advokatas Jonas Vileišis buvo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, vienas Jono Basanavičiaus bendražygių, „Lietuvos žinių“ steigėjas, Kauno miesto burmistras, padėjęs pagrindus lietuviškosios savivaldos plėtrai. Dar vienas brolis Antanas Vileišis buvo gydytojas, prisidėjęs prie „Aušros” bei „Rūtos“ švietimo draugijų, Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti ir pirmosios lietuviškos dviklasės mokyklos įkūrimo. Antanui aktyviai talkino jo žmona Emilija Jasmantaitė-Vileišienė, aktyvi visuomenininkė ir lietuvybės stiprintoja, Vilniuje gyvenančių lenkų vadinama „Lietuvos karaliene be sosto“.
Skaityti toliau: Rasa Baškienė. Emilija Vileišienė – Lietuvos karalienė be sosto

LIEPA: lietuvių kalbai atidaromi vartai

„Jau kartą nuėjome lengvesniu keliu. Rašėme savo istoriją senovės slavų kanceliarine kalba, o dabar baltarusiai sako, kad gal ne mes ir rašėme. Ne mūsų istorija“, – kalbėjo apie būtinybę lietuvių kalbai sklisti elektroninėje erdvėje prof. Laimutis Telksnys, projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ vadovas.

Skaityti toliau: LIEPA: lietuvių kalbai atidaromi vartai

Ray Bradbury: „Moralės klausimai rašytojui fantastui – neišvengiamybė“

Amerikiečių rašytojas fantastas Ray Bradbury būdamas vos dvylikos nusprendė tapti rašytoju ir to nuosekliai siekė. Būdamas 27 metų išleido pirmąją trumpų apsakymų knygą „Tamsus karnavalas“, o po šešerių metų pasirodęs romanas „451 Farenheito“ bei 1957 išleistas „Pienių vynas“ rašytojui pelnė pasaulinę šlovę. Be romanų bei apsakymų, rašytojas kūrė poeziją ir scenarijus kino filmams. Jis taip pat buvo dailininkas ir architektas. Menininko 95-ojo gimtadienio proga skelbiame pokalbį, parengtą pagal skirtingus interviu.

Skaityti toliau: Ray Bradbury: „Moralės klausimai rašytojui fantastui – neišvengiamybė“

Vanda Ibianska. Volteras – Apšvietos epochos simbolis

Daugeliui mūsų šis vardas asocijuojasi su bedievyste, nenuilstamu kovingumu ir… nešvankybėmis. Kas ir koks jis buvo? Šiame straipsnyje nepretenduojama į išsamias studijas apie bene garsiausią Apšvietos amžiaus asmenį, jo nuveiktus darbus. Tiesiog tai bandymas, greičiau eskizas, parodantis tai, ką jau linkstame pamiršti ir trumpas pasakojimas apie garsiojo prancūzo gyvenimo istoriją.
Skaityti toliau: Vanda Ibianska. Volteras – Apšvietos epochos simbolis

Netektis. Solistas Danielius Sadauskas

Lietuvos muzikų sąjunga informavo, kad eidamas 76-uosius metus mirė dainininkas Danielius Sadauskas.
„Danielius Sadauskas buvo naujo žanro – giedamosios lietuvių poezijos atlikėjas. Jis pažadino, atgaivino, privertė skambėti senuosius lietuvių literatūros tekstus – Martyno Mažvydo, trijų Antanų – Baranausko, Strazdo ir Vienažindžio, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vydūno, Maironio, Donelaičio ir Vaičaičio, Silvestro Valiūno ir Rėzos kūrybą“, – pažymi Lietuvos muzikų sąjunga.
Skaityti toliau: Netektis. Solistas Danielius Sadauskas

Alvydas Butkus apie lietuvių pravardes

Pravardės egzistavo ir egzistuos toliau, nes žmonės jaučia poreikį identifikuoti vieni kitus, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Alvydas Butkus. Anot pravardes tyrinėjančio mokslininko, jos dažnai būna tokios įprastos, kad bendruomenėje išstumia tikrąjį žmogaus vardą ar pavardę.

Skaityti toliau: Alvydas Butkus apie lietuvių pravardes

Rimvydas Stankevičius. Išminties vėrinėlis nuo Viktorijos Daujotytės

V.DaujotytėViena žymiausių šalies lietuvių literatūros mokslininkių ir viena iškiliausių nūdienos Lietuvos asmenybių profesorė Viktorija Daujotytė, nors jau kuris laikas nebeprofesoriauja, pavyzdingai aktyviai tebegyvena akademinį gyvenimą – kasmet sulaukiame skirtingų leidyklų išleistų profesorės monografijų, studijų, kultūros gimtį ir būtį apmąstančių veikalų… Nepaisant to, vis aiškiau matome ir lig šiol neturėtos lietuvių literatūros kūrėjos – Viktorijos Daujotės žingsnius. Literatūros pasaulį jau kiek ankstėliau profesorė nustebino kupinomis poezijos žemaitiškai rašytomis knygomis „Balsai ūkuose“ ir „Gyvenu viena“, o juk esame sulaukę ir dar vienos – V.Daujotės sentencijų ir trieilių knygos „Užrašyta“, kurią išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. Išminties vėrinėlis nuo Viktorijos Daujotytės