Viktorija Daujotytė. Kaip pasakojame; kaip esame pasakojami

Eilėraščių knygelė, autorė jau nelietuviška pavarde, gyvena toli, remta vyro giminių. Elementarūs, elementariai sueiliuoti kalbėjimai apie meilę, vaikystę, kito krašto, kuriame, atrodo, neblogai klojasi, įspūdžius. Kaip sunku apibūdinti tą elementarų eiliavimą, būtinai rimuotų eilučių mechaninį ritmą; lyg koks menkas aptvarėlis, leista eiti tik nuo vieno eilutės galo iki kito. Ir vis vien viltis, kad rašo poeziją, noras, kad kas pamatytų, paskaitytų. Daug rašybos klaidų toj knygelėj, bet jos neatrodo svarbios. Svarbus tik noras pasipasakoti, pasisakyti apie save, savo gyvenimą. Yra tokia eiliuota galimybė, iškilusi iš pačios kalbos, iš pasidainavimų, pasierzinimų ir paliūdėjimų, iš laiškų, kol jie dar buvo gyvi. Žinome, kad riba tarp nepoezijos ir jau poezijos neaiški, slidi, kad užtenka tik kryptelėjimo į vieną ar kitą pusę. Juk ir poezija kartais tik pasakoja gyvenimą, lyg ir nieko kito nesiekdama. Tiesą sakant, o kas galėtų būti daugiau. „Papasakoti gyvenimą“ – yra toks Justino Marcinkevičiaus eilėraštis. Pasakojimas eilėraščiu – sunku, bet įmanoma. Kol nesukomplikuojame pasakojimo turinio, kol nepereiname į pasakojimo teoriją, skiriančią tautosakos ir literatūros žanrą, labiau siejamą tik su šnekamąja kalba. Žvelgiant bendriau, pasakojimo šaknys slypi pačiame gyvenime, kintančios jo formos keičia ir pasakojimo formas.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Kaip pasakojame; kaip esame pasakojami

Valentinas Stundys: švietimo praktikoje yra painiavos ir blaškymosi

Valentinas Stundys nuo 2008 m. yra Seimo narys. Šiuo metu jis vadovauja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Tai jam nėra pirmas susidūrimas su švietimu. Prieš pasukdamas į politiką, V. Stundys dirbo mokytoju Molėtų rajono Videniškių vidurinėje mokykloje. Be to, jo žmona taip pat yra pedagogė – Molėtų gimnazijoje moko vaikus anglų kalbos.
Skaityti toliau: Valentinas Stundys: švietimo praktikoje yra painiavos ir blaškymosi

Dainora Eigminienė: lyderystė – tai gyvenimo būdas

Beveik 30 metų Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokas 9-12 klasių mokiniams kasdien vedanti Dainora Eigminienė – ne tik energija trykštanti mokytoja ekspertė, bet ir aktyvi visuomenės veikėja. Jos teigimu, lyderiu gali bandyti tapti kiekvienas žmogus. O kiekvienas mokytojas netgi privalo to siekti.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė: lyderystė – tai gyvenimo būdas

Tylus išnykimas: kas 14 dienų miršta viena kalba

Likus mažiau nei 200 vartotojų, ketų kalbai iškilo didžiulis pavojus. Šia kalba kalbama tik keliuose kaimuose, išsimėčiusiuose Jenisėjaus slėnyje, centriniame Sibire. Kalbos, kuria kalba tiek mažai žmonių, išnykimas gali pasirodyti nereikšmingas. Vis dėlto, kaip ir visos kalbos, ketų kalba unikali. Jos gramatika viena sudėtingiausių iš visų kalbų, kurias kada nors yra tyrinėję lingvistai. Patiems ketams jų kalba kupina gyvųjų ryšių su protėviais, praeitimi ir tradicijomis. Ją praradus stos tyla.
Skaityti toliau: Tylus išnykimas: kas 14 dienų miršta viena kalba

Justinas Žilinskas: „Po fantastiniais R. Bradbury siužetais slypi esminės visuomenės dėsnių įžvalgos“

Birželio 5-ąją, kai visų pasaulio gyventojų dėmesį buvo užvaldžiusi Veneros kelionė Saulės disku, mirė vienas garsiausių mūsų laikotarpio fantastinės literatūros kūrėjų Ray Bradbury. Skaityti toliau: Justinas Žilinskas: „Po fantastiniais R. Bradbury siužetais slypi esminės visuomenės dėsnių įžvalgos“

Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys

Nidos Poderienės, LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimas „Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys“, skaitytas VI tarptautinėje konferencijoje „Kalbos, kultūra, globalizacija“.

Skaityti toliau: Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys

Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“

Šis aforizmas – ne Marčėno atradimas. Autorinės teisės turėtų priklausyti Šacherezadai. Legenda pasakoja, kad vienos salos karalius, keršydamas moterims dėl savo pirmosios žmonos neištikimybės, naujas žmonas nužudydavo po pirmosios nakties. Šacherezada suprato, kad išvengti pražūties ji gali tik kalbėdama. Kas naktį pasakodama karaliui vis naują pasaką ir nutraukdama ją įdomiausioje vietoje ji nugali mirtį (ir pagimdo karaliui tris sūnus).
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“