Saulius Šaltenis: Nekrošius man paskambins ir dėl to per daug nenustebsiu

Skaitytojų mylimas rašytojas, scenaristas, signataras Saulius Šaltenis šiuo metu intensyviai dirba prie naujo romano. Jame, kaip ir pastaraisiais metais pasirodžiusiuose kituose romanuose „Žydų karalaitės dienoraštis“ ir „Demonų amžius“, S. Šaltenis kalba apie sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis gyvenančių žmonių likimus. Šįkart autoriaus akiratyje – laikai, kai griuvo komunizmas.
Skaityti toliau: Saulius Šaltenis: Nekrošius man paskambins ir dėl to per daug nenustebsiu

„Draugui“, seniausiam leidžiamam lietuviškam laikraščiui, sukanka 110 metų

Ilgiausiai be pertraukos leidžiamam lietuviškam laikraščiui „Draugas“ liepos 12-ąją sukanka 110 metų. Nors interneto žiniasklaida vis populiarėja, LRT projekte „Keturi milijonai“ kalbinti laikraščio „Draugas“ vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas ir tarybos narys Jonas Daugirdas viliasi, kad susidomėjimas popierine spauda išliks.
Skaityti toliau: „Draugui“, seniausiam leidžiamam lietuviškam laikraščiui, sukanka 110 metų

Vaidas Šeferis: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas

Dr. Vaidas Šeferis yra Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas, šio universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas, literatūrologas, daug metų tyrinėjantis Kristijono Donelaičio „Metus“, apie kuriuo kalbėjosi Karolina Sadauskaitė.
Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2019-ųjų 3-iajame numeryje).
Skaityti toliau: Vaidas Šeferis: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas

Virtuali paroda „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė vienas moderniausių Lietuvos išeivijos, žemininkų kartos, svarsčiusios filosofinius žmogaus, jo buvimo pasaulyje klausimus, poetų, vertėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus). Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“

Bonifacas Stundžia. Kaip kirčiuoti pavardę NAUSĖDA?

Pavardė Nausėda būdinga žemaičiams. Gali būti keli jos kirčiavimo variantai –  2 kirčiuote (kilnojamasis kirtis, vardininko ir įnagininko kirčiuojama galūnė, o kitų linksnių priešpaskutinis skiemuo) ir 1 kirčiuote (visų linksnių kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo).
Skaityti toliau: Bonifacas Stundžia. Kaip kirčiuoti pavardę NAUSĖDA?

Lietuvių kalbos institute vyko „Leksikografų dirbtuvės 3: Idealus žodynas, žodynininkas ir skaitytojas“

2019 m. birželio 28 d. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro žodynininkai sukvietė į tradicinį mokslinį seminarą „Leksikografų dirbtuvės 3: Idealus žodynas, žodynininkas ir skaitytojas“ (D. Crystal). Daiva Murmulaitytė, pradėdama jau tradicines Leksikografų dirbtuves, pasidžiaugė įvairia pranešimų tematika, papasakojo, kaip atsirado šių metų seminaro pavadinimas ir ką simbolizuoja skelbimą iliustruojanti „žodyno kortelė“.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos institute vyko „Leksikografų dirbtuvės 3: Idealus žodynas, žodynininkas ir skaitytojas“

Diana Plachovičiūtė. Neigiamų jausmų raiška Žemaitės somatiniuose frazeologizmuose

Lietuvių literatūros klasikė Žemaitė pagarsėjusi itin turtinga, žemaitiškai sodria leksika ir frazeologija. Ypač įdomūs ir saviti tie rašytojos vartojami frazeologiniai perkeltinės reikšmės junginiai, kuriuose per rega suvokiamą išorę – įvairius kūno judesius, veido mimiką – sugebama perteikti subtilius žmogaus vidinio pasaulio, psichikos niuansus.
Skaityti toliau: Diana Plachovičiūtė. Neigiamų jausmų raiška Žemaitės somatiniuose frazeologizmuose

Laura Sintija Černiauskaitė. Ramunės, dobilai ir tas kažkas

Šiandien lyja „į širdį“, kaip gedulo apmarinta širdimi užrašė Alfonsas Nyka-Niliūnas savo dienoraštyje po žmonos mirties. Mūsuose gedulo nerasta, bet lyja tiesiai į širdį, ir ne tik todėl, kad tas lietus labai lauktas, o leisgyvė žemė jį priima kaip komoje gulintis ligonis, bet dar ir todėl, kad vasaros laikas yra mus pristabdęs, atvėręs iki kažin kokios persišviečiančios šerdies. Esi išplonėjęs ir aiškus kaip laumžirgio sparnelis – visos tavo kasdienybės gijos kaip ant delno, o šitaip gyvenant daug kas eina tiesiai „į širdį“. Šis mus ištikęs lietus yra pati tikriausia liūtis, aistringai daužanti suplūktą žemę it kokį perdžiūvusį, sutrūkinėjusį būgną, daugybę dienų ore tvyrojusios įtampos iškrova, pasiutusi šventė. Tik iš komos neatsitokėjusi žemė dar nesupranta, kad pagaliau grįžo ilgai lauktoji malonė. Plakama liūties ji pamažu prasimerkia, sukruta ir pakvimpa.
Skaityti toliau: Laura Sintija Černiauskaitė. Ramunės, dobilai ir tas kažkas

Išėjo 6-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ birželio mėnesio numeryje rašoma apie neigiamų emocijų raišką Žemaitės frazeologijoje, nagrinėjami pavardės Nausėda kirčiavimo variantai, siūlomas būdas, kaip kitakalbių mokyklų pradinukus mokyti lietuvių tarties ir kirčiavimo. Skelbiamas Vilniaus universiteto kalbininkų pareiškimas dėl valstybinės kalbos politikos klausimų, taip pat atnaujinti Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos nuostatai.
Skaityti toliau: Išėjo 6-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

Liepos 11 dieną vyks pakartotinės sesijos mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Pakartotinėje sesijoje mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys tie kandidatai, kuriems mokyklinis brandos egzaminas yra atidėtas, ir tie, kurie mokyklinio ar valstybinio brandos egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje.
Skaityti toliau: Liepos 11 dieną vyks pakartotinės sesijos mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas