Įvyko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Birželio 2 d. įvyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikė mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Skaityti toliau: Įvyko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina – be įtampos, be sienų ir su linkėjimais tęsti

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos draugija pirmą kartą surengė visuotinę virtualią lietuvių kalbos viktoriną. Šiais metais viktorina buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Specialiai sukurtoje paskyroje visą parą Lietuvos laiku, nuo vidurnakčio iki vidurnakčio, buvo galima pasigalynėti su LKD parengtais kláusimais. Viktorinos rengėjai – LKD valdybos nariai – džiaugėsi sulaukę įdomių kláusimų iš LKD tarybos narių ir skyrių vadovų bei jų kolegų. Kláusimų gauta tiek, kad viktorinos rengėjams bus iš ko rinktis ir kitąmet. Šių metų viktoriną sudarė Genovaitė Kačiuškienė ir Rita Urnėžiūtė, padedamos LKD valdybos narių, internetinį viktorinos pavidalą sukūrė ir jos rezultatus apdorojo Indrė Skramtai.
Iš viso dalyvių laukė 25 kláusimai, buvo prašoma pažymėti vieną tinkamą atsakymą iš kelių siūlomų variantų.

Skaityti toliau: Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina – be įtampos, be sienų ir su linkėjimais tęsti

Poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė: Drąsos reikės daugiau, negu jėgų

„Drąsos reikės daugiau, negu jėgų“, – taip išskirtiniame interviu „Respublikai“ sako jaunesnioji Justino Marcinkevičiaus dukra, laikanti savo pareiga padaryti prieinamą skaitytojui itin gausų poeto rašytinį palikimą, kurį sudaro laiškai, užrašai, dienoraščiai ir panašūs liudijimai. Galbūt rytojaus skaitytojui jie padės geriau suprasti, kas ir kodėl užsakė puolimą prieš Just.Marcinkevičių anuomet ir dabar, kas galbūt gniaužė, anot poeto, pavydo žvėrį likdamas vieno didžiausių Nepriklausomybės atkūrimo dvasinių autoritetų, koks neabejotinai buvo Justinas Marcinkevičius, šešėlyje.
Skaityti toliau: Poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė: Drąsos reikės daugiau, negu jėgų

Aurelija Gritėnienė. Baigėsi ketvirtasis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“

Lietuvių kalbos instituto leksikogrãfai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 m. konkùrsą „Mano žodynas“ organizuoja kas dvejus metus. Konkùrsu siekiama skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, stiprinti tautinį identitetą ir sąmoningumą, lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Taip pat kas dvejus metus instituto leksikogrãfai rengia tarptautines mokslines konferencijas, kuriose mokslininkai iš įvairių šalių dalijasi žodynų, tekstynų, bazių sudarymo patirtimi, idėjomis, aptaria aktualiausius leksikografjos klausimus.
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė. Baigėsi ketvirtasis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“

Žiūrovų laukia Lietuvos moksleivių kūrybos vakaro „ESAM“ dalyviai

Gedimino Storpirščio idėja, paremta Vilniaus savivaldybės, Lituanistų sambūrio ir kitų partnerių, tampa gražia sostinės tradicija – kasmet birželio 1-ąją suteikti kuriantiems Lietuvos moksleiviams Rotušės sceną.
Ir bendraamžiams, ir augesniems tikrai verta jaunuosius kūrėjus, įvairių konkursų laureatus, pamatyti ir išgirsti. Kviečiame.
Skaityti toliau: Žiūrovų laukia Lietuvos moksleivių kūrybos vakaro „ESAM“ dalyviai

Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?

Dabartinė lietuvių kalbos padėtis paradoksali. Viena vertus, kalba turi įstatymų suteiktą valstybinės kalbos statusą, kuriam tvirtinti, prižiūrėti įsteigtos atitinkamos institucijos. Kalbą tiria nemažas kvalifkuotų specialistų būrys, leidžiami žodynai, moksliniai ir populiarūs leidiniai. Kita vertus, šis statusas pamažu menkinamas. Mažinama lėšų lietuvių kalbos tyrimams ir kalbotyros leidiniams. Dabar siekiama jungti ãtskirus lituanistikos institutus į neaiškios mokslinių tyrimų struktūros darinį. Pradedama nuo antro galo, visai nemąstoma, kaip ir ar įmanoma jungti atskirų institutų tyrimo objektus, problematiką, t. y. gelminę mokslinių tyrimų struktūrą, bet žiūrima tik į pavir­
šių – naujo darinio administravimą ir fnansus. Toks formalus jungimas gali padaryti nepataisomos žalos lituanistikai, kaip padarė mokykloje sujungtas (vadinamasis integruotas) dalykų mokymas: tikrõs integracijos nepasiekta, bet lietuvių kalbos mokymo sistema išardyta.
Skaityti toliau: Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas (2018)

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais.

Kviečiame dar kartą susipažinti su informacija, kuri buvo pateikta 2018 metų gegužės 29 d. „Mokytojo TV“ transliacijoje. Joje pristatėme du svarbius klausimus – apie vykdymo patalpoje naudojamų kompiuterių paruošimą ir naudojimąsi per egzaminą elektronine chrestomatija. Pirmosios dalies informacija yra aktuali už egzamino organizavimą ir vykdymą atsakingiems asmenims, antroji – egzaminą laikantiems kandidatams. Antroji vaizdo įrašo dalis prasideda nuo 27 min. Joje pristatoma informacija apie tai, kokia yra elektroninės chrestomatijos struktūra, kiek laiko kandidatams skirta naudotis kompiuteriu, taip pat pabrėžiama, kad per egzaminą kandidatams sudaroma galimybė pasinaudoti kompiuteriu.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas (2018)

Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save

Vilniaus savivaldybės Atminties kultūros darbo grupė kiek anksčiau paskelbė siūlysianti Vilniaus S.Nėries gimnazijai apsispręsti ir galbūt rinktis prieštaringos praeities neturinčio kūrėjo pavadinimą. Viena žymiausių Salomėjos Nėries kūrybos tyrinėtojų prof. Viktorija Daujotytė sako, kad tragiškas S.Nėries likimas turėtų būti nagrinėjamas mokyklose, kad jauni žmonės susimąstytų kaip jie atlaikytų prievartą ir manipuliavimą.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save

Audrys Antanaitis: „Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“

Dar nėra nė pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys ANTANAITIS. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018-2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)
Komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė.
Skaityti toliau: Audrys Antanaitis: „Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“

„Lituanistų sambūris“ kviečia mokytojus ir mokyklų bendruomenes paminėti Sąjūdžio 30-metį Sąjūdžio pamokomis

2018-ieji yra ir Sąjūdžio metai. 1988-ųjų birželio 3-iąją Mokslų akademijos salėje Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, sutelkęs visuomenę Lietuvos valstybei atkurti. Prieš 30 metų dainavome: „Mes pagaliau atradome, kad Lietuva – tai sąžinė“. Ar mūsų mokiniams Lietuva yra sąžinė, ką jiems šiandien reiškia Sąjūdžio idėjos ir nuveikti darbai?

Lituanistų sambūris kviečia mokytojus, mokyklų bendruomenes birželio 4 dieną, pirmadienį, prisiminti Sąjūdį ir jo žmones, pamokose skirti laiko nesenai Tėvynės istorijai aktualizuoti. Jei netinka birželio pirmas pirmadienis, galima pasirinkti kitą tinkamą dieną. Siūlome pasikviesti į pamokas-susitikimus savo krašto pirmuosius sąjūdininkus, aplankyti muziejus ir su Sąjūdžio veikla susijusias vietas,  pasiklausyti ir patiems padainuoti Atgimimo laiko dainų, paskaityti ir panagrinėti to metų kalbų, sakytų garsių lietuvių poetų, filosofų, mokslininkų, susipažinti su Sąjūdžio laikų literatūrine kūryba, patyrinėti ir aptarti dokumentinę medžiagą, pasižiūrėti istorinių kino filmų.

Kviečiame pasinaudoti šiais šaltiniais:
Skaityti toliau: „Lituanistų sambūris“ kviečia mokytojus ir mokyklų bendruomenes paminėti Sąjūdžio 30-metį Sąjūdžio pamokomis