Džiuljeta Maskuliūnienė apie vaikų skatinimą skaityti: „Geriausiai veikia pavyzdys šeimoje“

Į didįjį šių dienų vaikų ugdymo klausimą, neduodantį ramybės ne vieniems tėvams – kaip paskatinti vaiką daugiau skaityti? – paprasto atsakymo nėra, teigia Šiaulių universiteto literatūrologė, vaikų literatūros tyrinėtoja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, ir pabrėžia – pomėgį skaityti geriausia mažiesiems skiepyti tiesiog savo pavyzdžiu. Laiko skaitymui turi atsirasti kiekvienoje šeimoje, o ypač toje, kurioje auga jaunieji skaitytojai. Formuojant vaikų skaitymo įpročius, literatūra jiems turi būti parenkama pagal amžiaus tarpsnį. Ir ne be reikalo – universalių knygų, kurios tinkamos ir mažiesiems, ir suaugusiems, yra gerokai mažiau, tad norint tinkamai lavinti vaiką, jiems skirtas knygas reikia rinktis itin atidžiai.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliūnienė apie vaikų skatinimą skaityti: „Geriausiai veikia pavyzdys šeimoje“

Konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ vykusio pokalbio aidai spaudoje

Lituanistų sambūrio konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ buvo surengtas pokalbių stalas „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“
Pokalbyje dalyvavo kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda.
Skaityti toliau: Konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ vykusio pokalbio aidai spaudoje

Bendradarbiausime!

Lapkričio 30 d. Lituanistų sambūrio metinėje konferencijoje pasirašyta Lietuvių kalbos draugijos ir Lituanistų sambūrio bendradarbiavimo sutartis. Susitarta bendradarbiauti siekiant įgyvendinti abiejų organizacijų įstatuose užsibrėžtus tikslus:
ugdyti Lietuvos visuomenės tautinę ir pilietinę tapatybę, puoselėti tautinę ir pilietinę savivertę bei savigarbą;
rūpintis lietuvių kalbos būkle, jos prestižu, ugdymu ir kalbiniu visuomenės švietimu.

Sutartis Skaityti toliau: Bendradarbiausime!

Metinės konferencijos „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ akimirkos

Dvi dienas vyko Lituanistų sambūrio  konferencija „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“. Išklausyti šeši pranešimai, surengtos trys dvi diskusijos. Vienoje aptarta lietuvių kalbos situacija, kitoje gilintasi į švietimo apskritai problemas, o trečioje kalbėta apie lietuvių kultūrą rytdienos mokykloje. Buvo pristatyti ir pakomentuoti vaikų sukurti filmai apie Lietuvą. Skaityti toliau: Metinės konferencijos „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ akimirkos

Metinės konferencijos dalyvių „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ rezoliucija

2018 m. lapkričio 30 ir gruodžio 1 dienomis vyko Lituanistų sambūrio tradicinė metinė konferencija  „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“.
Lituanistų sambūrio renginyje ne tik aptarėme Lietuvos švietimo reikalus, bet ir išsakėme solidarumą su mokytojais, kurie ryžosi stabdyti valdžios prieš visuomenę kariaujamą informacinį karą.

Lituanistų sambūrio raginimas, išsiųstas Seimui, Prezidentei, Vyriausybei:

„Asociacija Lituanistų sambūris solidarizuojasi su protestuojančiais prieš valdžios savivalę Lietuvos mokytojais.

Pritariame mokytojų reikalavimams ir raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Prezidentę ir Seimą atšaukti neapgalvotas ir destruktyvias, pačius valstybės pagrindus griaunančias švietimo pertvarkas.

Kviečiame atsisakyti švietimo reikalų tvarkymo brutalia jėga ir pereiti prie pagarbios ir atsakingos viešosios švietimo politikos.

Priimta Lituanistų sambūrio konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“
Vilnius, 2018 m. gruodžio 1 d.“
Rezoliucija

Marius Burokas: Labiausiai esu skaitytojas

Ketvirtadienį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute literatūros apžvalgininkui, poetui, vertėjui Mariui Burokui už aiškius, nuoseklius ir kryptingus darbus – lietuvių bei užsienio autorių knygas pristatančius, aktualias literatūros problemas analizuojančius straipsnius ir apžvalgas žiniasklaidoje, buvo įteikta septintoji Vytauto Kubiliaus vardo premija.
Skaityti toliau: Marius Burokas: Labiausiai esu skaitytojas

Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.
Skaityti toliau: Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Lietuviška abėcėlė, nors ir sudaryta iš lotyniškų rašmenų, kuriuos naudoja daugiau nei 36 proc. kalbų, yra ypatinga ir vienintelė visame pasaulyje. Dėkoti už tai galime Danieliui Kleinui, kuris dar prieš 365 metus, rašydamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, sukūrė išskirtinę raidę „ė“. Iki šiol ji naudojama tik lietuvių kalboje. O šiemet jos unikalumui pabrėžti pradėtas ir skulptūros projektas – jį įgyvendinus, Lietuvą papuoš „ė“ raidės skulptūra.
Skaityti toliau: Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija

Lietuvai ir Lenkijai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918–2018), Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose antradienį atidaroma tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“.

Skaityti toliau: Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija