Neringa Vaitkutė. Aš ir knyga (2018 m. Prano Mašioto premijos laureatės mintys)

Daugybė vaikystės smulkmenų išsitrynė ir visiems laikams prasmego praeities šulinyje, bet iki šiol puikiai prisimenu pirmąją perskaitytą knygą.
Gavau ją dovanų. Vartydavau puslapius, žiūrinėdavau iliustracijas ir įsivaizduodavau, kas gi ten vyksta. Kai pradėjau iš raidžių dėlioti žodžius ir perskaičiau pirmąjį skyrių, mane pribloškė suvokimas – o juk viskas kitaip, nei šnabždėjo mano klastinga vaizduotė! Apimta godulio ir smalsumo skaičiau toliau. Vis greičiau ir greičiau. Vis labiau įgusdama. Po poros savaičių užverčiau paskutinį puslapį. Pirmoji mano perskaityta istorija baigėsi, o skaitymo godulys pasiliko visiems laikams.
Skaityti toliau: Neringa Vaitkutė. Aš ir knyga (2018 m. Prano Mašioto premijos laureatės mintys)

Veiklą pradeda Nacionalinė švietimo agentūra

Rugsėjo 2 dieną pradėjo veikti Nacionalinė švietimo agentūra. Ji įsteigta sujungus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžias įstaigas: Ugdymo plėtotės centrą, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, Švietimo aprūpinimo centrą, Nacionalinį egzaminų centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą ir Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą.
Skaityti toliau: Veiklą pradeda Nacionalinė švietimo agentūra

Patvirtinti 2019-2020 mokslo metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai

2019 m. rugpjūčio 29 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2019-2020 mokslo metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščius. Rengiant tvarkaraščius buvo atsižvelgta į:
Skaityti toliau: Patvirtinti 2019-2020 mokslo metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai

Ramunė Galdikienė. Rašinys: Nuo pradžios iki pabaigos. Tai, kas išaugina

Mokslininkai pateikia vis įdomesnių ir prieštaringesnių tyrimų išvadų apie tai, kiek lemtinga žmogui yra jo aplinka ir kiek prigimtis: apibendrinus galima sakyti – 50% : 50%. Tačiau kitaip yra, kai kalbame apie TEKSTĄ, kurį išaugina tam tikra aplinka, tai yra KONTEKSTAS. Juk tekstą sukūrė žmogus ( tokių, kuriuos sukūrė dirbtinis intelektas, vidurinio ugdymo programoje kol kas nėra, o gaila…), vadinasi, jam ir jo tekstui didelę įtaką neabejotinai padarė šeima, kurioje jis gimė, šalis, kurioje jis augo, sutikti žmonės, kurie (ne)buvo svarbūs, patirtis, kuri kaupėsi iš perskaitytų knygų ir ne tik.
Skaityti toliau: Ramunė Galdikienė. Rašinys: Nuo pradžios iki pabaigos. Tai, kas išaugina

Pradedama „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata

„Gimtosios kalbos“ žurnalo, leidžiamo nuo 1933 metų, skaitytojai jau yra pripratę prie tradicinių skyrelių: straipsniai, recenzijos, apžvalgos, kronika, „Aktualijos“, „Svetur“ ir kt.
2020 metais „Gimtosios kalbos“ žurnalas bus dar įvairesnės tematikos ir šiek tiek storesnis. Leidinyje bus skiriama daugiau vietos mokyklinei lituanistikai.
Skaityti toliau: Pradedama „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata

Elena Baliulytė. Ar galėtų Eduardas Mieželaitis pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje?

Tokio klausimo per knygos „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“ pristatymą sulaukiau iš „Gyvosios poezijos“ serijos sumanytojo Gyčio Vaškelio. Pirmoji reakcija: galėtų, bet neišvengtume komplikacijų – ir jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, kiek jo modernistinės poetikos specifika.
Skaityti toliau: Elena Baliulytė. Ar galėtų Eduardas Mieželaitis pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje?

Netektis. Antanas Kmieliauskas (1932 03 08–2019 08 31)

Rugpjūčio 31 d., šeštadienį, eidamas 88-uosius metus, mirė vienas universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, tapytojas, skulptorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Antanas Kmieliauskas. Apie šią netektį pranešė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė.
Skaityti toliau: Netektis. Antanas Kmieliauskas (1932 03 08–2019 08 31)

Kalbos statusas lemia jos išlikimą

Niujorko Cornellio universiteto mokslininkų dr. Danielio Abramso ir prof. Stiveno Strogačo (Steven Strogatz) teigimu, kalbos, kurių visuomeninis statusas yra menkas, pasmerktos mirti…
„Kalbos statusas tam tikroje visuomenėje yra geriausias žymuo, kuriuo remiantis galima numatyti, ar kalbai gresia mirtis, ar ji pajėgs atsilaikyti“, – rašoma paskutiniame „Nature“ numeryje.
Skaityti toliau: Kalbos statusas lemia jos išlikimą

Rita Urnėžiūtė: „Kalba mus išduoda kiekviename žingsnyje“

Jau tradicija tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojame lietuvių kalbos taisykles, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Raštingumas – tai ne vien gebėjimas sudėlioti nosines ir kablelius, bet ir taisyklingas linksnių, gramatinių formų, terminų vartojimas. Šiemet rugsėjo 16 d. 13.30 val. Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė: „Kalba mus išduoda kiekviename žingsnyje“