Šimtmečio proga dovanoja keliones ir lietuvišką literatūrą sujungiantį žemėlapį

Kelionių po Lietuvą projektas Lietuvon.lt valstybės atkūrimo šimtmečio proga pristato žemėlapį Knygon.lt, lietuvišką literatūrą sujungiantį su kelionėmis po šalį. Knygon.lt tikslas – paskatinti daugiau žmonių keliauti po Lietuvą naudojant neįprastus kelionių vadovus – lietuviškus romanus, apsakymus, poeziją, atsiminimus ir biografijas.

Skaityti toliau: Šimtmečio proga dovanoja keliones ir lietuvišką literatūrą sujungiantį žemėlapį

Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Lietuvos ypatingasis archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, parengė virtualią parodą „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai“.
Skaityti toliau: Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Išėjo 1-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Pirmajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė primena, kada ir kodėl vasario 21-oji pradėta minėti kaip Tarptautinė gimtosios kalbos diena; B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; E. Pesliakaitė rašo apie Konstantino Sirvydo kritinio „Punktų sakymų“ leidimo sutiktuvių vakarą, A. Gaidienė – apie Svetimžodžių funkcionavimo profesinėje kalboje tyrimo aptarimą VGTU ir kitus metų pabaigos renginius; R. Urnėžiūtė apžvelgia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų naujienas, o kitame rašinyje mėgina parodyti, kodėl teisės aktams reikalingi kalbos redaktoriai…
Skaityti toliau: Išėjo 1-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

100-čio laukiantis Vilnius mena istoriją

Šį vakarą Vilnius trispalve apšvietė 10 vietų, kuriose buvo kelta Lietuvos valstybės idėja ir vyko jos atkūrimo darbai. Pirmąkart trijų tiltų trispalvė apjuosė ir Nerį.
Visi Vilniaus miestelėnai, visi valstybės piliečiai ir svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėti senajame Gedimino mieste – keliauti po amžinąją Lietuvos sostinę, patirti jos gatvėmis srūvančią istoriją, čia per amžius kurtą mūsų valstybę, užaugintą Lietuvos Respubliką.
Skaityti toliau: 100-čio laukiantis Vilnius mena istoriją

Dalia Cidzikaitė. 1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ pristačiau nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).
Skaityti toliau: Dalia Cidzikaitė. 1965-ųjų vasara pas Katiliškius

Kazys Bradūnas: „Dievas liepė man būti, ir aš atbuvau“

„Kada istorijos angoj pats pirmasis piemenėlis pasidarė birbynę, šiurkštus žmogaus žodis pradėjo ieškoti dainos. Nuo to laiko poetai išmoko kalbėti įvairiausiais balsais ir išvaikščiojo painiausius žmogaus dvasios labirintus, bet tarp jų iki šiandien neišnyko tie, kurie, pirmykščio dainos ilgesio šaukiami, dar vis klausosi to amžių gelmėj nuskendusio piemenėlio melodijos. Toks yra ir mūsų Bradūnas. Jam teko gyventi tarp didžiųjų pasaulio katastrofų triukšmo, bet jis vis tiek liko geru žmogum ir gero, kaimyniško žodžio kalbėtoju, dar vis tikėdamas, kad poetas gali skudučiais išgroti visą žmogaus siaubą ir neviltį, ir tremties klystkelių sielvartą. Ir, žinoma, jis teisus, nes poezijos jėgą sudaro ne vienoks ar kitoks dainos būdas, bet pati kūrybinio žodžio dovana,“ – rašo profesorius Rimvydas Šilbajoris.
Skaityti toliau: Kazys Bradūnas: „Dievas liepė man būti, ir aš atbuvau“