Rita Tūtlytė. „O tačiau yra galimybė daug ką giliai pergyventi“ („Mamerto Indriliūno raštai“)

Nedidelė M. Indriliūno rinktinė, rodanti imlią jauno žmogaus sąmonę, gerą humanitarinį pasirengimą, subtilią meninę nuojautą, – lyg trūkstama mozaikos detalė – leidžia rekonstruoti svarbią mūsų kultūros istorijos dalį.
Skaityti toliau: Rita Tūtlytė. „O tačiau yra galimybė daug ką giliai pergyventi“ („Mamerto Indriliūno raštai“)

Giedrius Subačius. Simono Daukanto Margumynų rankraščio atkarpų „Vocabularium“, „Mythologie universelle“ genezė

Straipsnio objektas yra Simono Daukanto (1793–1864) rankraštinių lietuviškų, asocijuojamų su graikiškais, žodžių sąrašų „Vocabularium“ ir „Mythologie universelle“, saugomų ir surištų kartu į vieną Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vienetą (LLTIBR, f. 1 – SD 27), Mečislovo Davainio Silvestraičio pavadintame Margumynais, genezė: nustatomi jų šaltiniai, analizuojama rašyba ir, remiantis šaltinių bei rašybos išvadomis, tikslinamas „Vocabularium“ ir „Mythologie universelle“ datavimas.
Skaityti toliau: Giedrius Subačius. Simono Daukanto Margumynų rankraščio atkarpų „Vocabularium“, „Mythologie universelle“ genezė

GK rašo| Jolanta Zabarskaitė. Vaižganto kalba ir pasaulis

Tirdama Vaižganto naujadarus ir atidžiau įsižiūrėjusi  į jo dūrinius, prof. Jolanta Zabarskaitė pastebėjo, kad rašytojo kūrinių kalboje dažnai atsiranda antoniminių dūrinių porų, vadinamųjų antoniminių stilistinių figūrų. Dūrinių antonimų poros leidžia daryti prielaidą, kad ir Vaižganto meninis pasaulis skleidžiasi antoniminėje įtampoje: tarp kūniškumo ir dvasingumo „Dėdėse ir dėdienėse“, aistros ir moralės „Nebylyje“, žmogiškų ydų ir bendrųjų žmogiškų vertybių „Rimuose ir Nerimuose“. Ši koreliacija rodo, kad rašytojo sukurtõs leksikos ypatumai gali tapti raktu jo kūrybai geriau pažinti.

Prof. Jolantos Zabarskaitės straipsnis „Vaižganto pasaulis ir kalba“ išspausdintas „Gimtosios kalbos“ (ateityje pavadinimuose – GK) balandžio mėn. numeryje.
Skaityti toliau: GK rašo| Jolanta Zabarskaitė. Vaižganto kalba ir pasaulis

2020-ųjų Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatas – Alis Balbierius

56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu poetui paskirta Maironio premija.
Skaityti toliau: 2020-ųjų Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatas – Alis Balbierius

Kazimieras Romualdas Župerka: ir stiliaus klaidos, ir originaliausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais

„Sibiran ištremto girininko šeima bėgo nuo tremties. Atvažiavo į mūsų kaimą gyventi motina su penkiais vaikais; ji – buvusi pradinių klasių mokytoja. Atsivežė didžiulę biblioteką. Atbėgėlius kažkas priglaudė, o knygų nėra kur dėti. Mes turėjome tuščią klėtį – tai sausas pastatas, labai tinkamas knygoms laikyti. Tai visas knygas, visas didžiules medines dėžes paprašė, kad mes priglaustume neribotam laikui, ir leido skaityti. O bibliotekos būta nepaprastos! Ir lietuviškos enciklopedijos tomai visi, kiek buvo išleista anos Lietuvos laikais, ir užsienio grožinės literatūros, ir žurnalai puikiausi: „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Tautos mokykla“, „Karys“… Tai, žinoma, man buvo skaitymo rojus, mažai kas turėjo tada tokios literatūros. Matyt, visi tie dalykai patraukė į lituanistiką“, – prieš porą metų apie kelio į lituanistiką pradžią „Šiaulių naujienose“ prisiminimais dalijosi Lietuvos mokslininkas kalbininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis, profesorius, habilituotas daktaras Kazimieras Romualdas Župerka.
Skaityti toliau: Kazimieras Romualdas Župerka: ir stiliaus klaidos, ir originaliausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais

Vladas Braziūnas: „Kultūrai tenka gaimaroti ir vis minti biurokratijos duobkelius“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras rengia pokalbių su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais – rašytojais, literatūros ir kitų meno sričių atstovais ciklą. Lietuvai atšventus laisvės jubiliejų, kilo mintis su ryškiais kultūros veikėjais apsvarstyti per 30 metų nueitą kelią ir padiskutuoti apie nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek meno, ypač literatūros, lauke.
Skaityti toliau: Vladas Braziūnas: „Kultūrai tenka gaimaroti ir vis minti biurokratijos duobkelius“

Josifui Brodskiui – 80|Kaip skaityti knygas pagal Josifą Brodskį

Nobelio literatūros premijos laureatui, rusų ir amerikiečių poetui, prozininkui, eseistui ir vertėjui Josifui Brodskiui (1940 05 24–1996 01 28) šiandien būtų sukakę 80 metų. Gražūs pasakojimai prisimenami, kai jis bent dešimtį kartų lankėsi Lietuvoje iki prievartinės emigracijos – ar vaikščiodamas po Vilniaus ir Kauno senamiesčius, ar vakarodamas „Neringos“ kavinėje, ar bendraudamas su bičiuliais. J. Brodskis turi litvakų giminės šaknų: Rokiškyje gimė ir užaugo jo senelis, prie Baisogalos, Radviliškio rajone – jo senelė ir mama.
Skaityti toliau: Josifui Brodskiui – 80|Kaip skaityti knygas pagal Josifą Brodskį

Jolanta Zabarskaitė. Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VIII). Melagių kartoteka

Karantinas tęsiasi, todėl mūsų susitikimai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus inicijuotame Kalbos klube persikėlė į virtualią erdvę ir juos galima stebėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ kanale. Gegužės 28 dieną vėl kalbėsime apie sanskritą ir jo įtaką lietuvių kultūrai. Pašnekovas – žurnalistas ir keliautojas Rimas Bružas.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VIII). Melagių kartoteka

Dalia Kiseliūnaitė: lietuvių filologijos studentai ir dėstytojai yra panašūs į liūdnojo vaizdo riterius, kovojančius su vėjo malūnais

„Dirbu Klaipėdos universitete ir Lietuvių kalbos institute. Pastarajame visai neseniai, o Klaipėdos universitete pradėjau dirbti dešimtmečiu anksčiau nei įsikūrė universitetas.  Esu baigusi tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Studijavau ne tik filologiją, bet ir teatrą. Daugelį metų dalyvavau folkloro judėjime. Nors amžinybėn išėjusios savo Mokytojos prof. Audronės Kaukienės dėka pasirinkau kalbininkės duoną, teatro studijos taip pat išėjo į naudą – esu ir renginių vedėja, ir įvairių programų, ir filmų scenarijų autorė. Pavyzdžiui, neseniai su režisieriumi Arvydu Barysu sukūrėme filmus, skirtus kuršininkams ir lietuvių tarmėms. Malonu girdėti savo tekstą, skaitomą puikia dikcija ir gražiu balsu pasižyminčio Marijaus Žiedo. Esu dviejų anūkų močiutė. Jeigu nebūčiau „apsėsta“ kuršininkų ir Klaipėdos krašto kalbos temos, tyrinėčiau vaikų daugiakalbystę ir mano tyrinėjimo objektas būtų šešiametis anūkas Antanukas, gyvenantis Berlyne, kalbantis keturiomis kalbomis“, – taip save apibūdina Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė.
Skaityti toliau: Dalia Kiseliūnaitė: lietuvių filologijos studentai ir dėstytojai yra panašūs į liūdnojo vaizdo riterius, kovojančius su vėjo malūnais