Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose

2018 m. vasario 13 d. (antradienį) 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko parodos „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“ atidarymas. Renginyje kalbėjo to laikmečio tyrėjai, istorikai dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vilma Bukaitė. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Regėjimas“, parašytą 1918 m. šv. Velykų proga, skaitė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Paroda veikė 2018 m. vasario 12 – kovo 14 d. Simboliška, kad parodos ekspozicijoje bibliotekos dokumentus papildė VDU prof. Liudo Mažylio maloniai eksponuoti pateikta Vasario 16-osios Akto signatarų autografų kolekcija. Tai buvo reta proga visuomenei pamatyti šio mokslininko saugomus dokumentus.
Skaityti toliau: Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose

Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Prarastojo rojaus atgavimas

Alfonso Nykos-Niliūno (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015) vardas plačiai žinomas Lietuvos kultūros ir literatūros pasaulyje. Vienas iškiliausių modernių lietuvių poetų, reikliausias literatūros kritikas, spalvingiausias bei įžvalgiausias memuaristas, pasaulinės literatūros klasikų kūrinių vertėjas, praeitais metais sugrįžo į savo išsvajotąją Uteną. 2017-aisiais šių eilučių autorė iš Amerikos parvežė dvi kuklias urnas su rašytojo A. Nykos-Niliūno ir jo žmonos dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės palaikais. Vėliau į laidotuves atskridusi jų duktė Berenika Čipkus atvežė jauniausiojo brolio Aristido Horacijaus pelenus. Tais pat metais, birželio 27-ąją, Utenoje įvyko privačios laidotuvės, tokios, kokių pageidavo pats rašytojas. Jomis rūpinosi šių eilučių autorė kartu su poeto sūnėnu Šarūnu Traneliu. Įvykdėme rašytojo priešmirtinį norą atgulti amžino poilsio šalia tėvų – Veronikos ir Adomo bei anksti mirusio brolio Juozo. Liepos 15 d. minint rašytojo 99-ąsias metines, brolio Stasio ir jo anūko Mariaus rūpesčiu buvo sutvarkytas rašytojo kapas.
Skaityti toliau: Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Prarastojo rojaus atgavimas

Danutė Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“

Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako prozininkė, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė DANUTĖ KALINAUSKAITĖ (g. 1959 m.). Didelio pasisekimo tarp skaitytojų ir kritikų sulaukė trečioji autorės knyga „Skersvėjų namai“. Anketa publikuota 2018 m. nr. 7 (liepos) „Metų“ numeryje.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“

Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

„Graudu, kai iškilių poetų kūryba prastėja, bet knygas jie ir toliau leidžia. Aš taip daryti nenorėčiau“, – sako Nacionalinės premijos laureatas, poetas, eseistas, prozininkas Donaldas Kajokas, kurio 2017 m. išleista rinktinė „Poezija, o gal ne ji“, pasak paties autoriaus, žymi jo atsisveikinimą su poezija. Nuo šiol – metas prozai ir jos žaidimams.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

Elžbieta Banytė apie švietimą, humanitariką ir literatūrą

Šiandieniniame kultūros lauke vis labiau ryškėjanti asmenybė Elžbieta Banytė yra literatūros kritikė, publicistė, vertėja iš naujosios graikų kalbos, buvusi Vilniaus licėjaus ir Valdorfo mokyklos mokytoja ir visuomeninė veikėja. Tinklaraštis „Čia ne pypkė“ yra autorės straipsnių rinkinys, kuriame galima rasti originalių tekstų, pavyzdžiui: „Kažkas papuvę mokslo karalystėj“, „Kažkam kažką turėjau rašyti, bet netiko pobūdis“ bei neseniai tinklaraštyje pasirodęs tekstas „Apmąstymai po VBE taisymų“. E. Banytė – aktyvi feisbuko vartotoja. Jos paskyroje galima išvysti tiek kandžių, tiek jautrių pastebėjimų apie Lietuvos visuomenę XXI amžiuje.
Skaityti toliau: Elžbieta Banytė apie švietimą, humanitariką ir literatūrą