Viktorija Šeina: Tautas steigiantys kanonai

2019 m. vasario 13 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Viktorija Šeina skaitė pranešimą „Tautas steigiantys kanonai“, kuriame aptarė literatūrinio kanono sampratą, funkcijas, kanono ir tautokūros ryšį.
Šis pranešimas buvo pirmasis ciklo „Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas“ seminaras.
Skaityti toliau: Viktorija Šeina: Tautas steigiantys kanonai

LRT aktualijų studija. Diskusija apie kalbą

Ką duos Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo panaikinimas? Prieš porą savaičių panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Ar tai reiškia, kad nuo šiol galima kalbėti bet kaip, o už kalbos klaidas niekas nebaus? Kas laukia lietuvių kalbos? Laidoje diskutuos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis, VLKK narė, buvusi komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, buvusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė, VU Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja Lina Murinienė. Ved. Mindaugas Jackevičius.
Skaityti toliau: LRT aktualijų studija. Diskusija apie kalbą

„Ryto allegro“ laidoje rašytojas Vytautas Martinkus

„Esu grožinės literatūros žmogus, prozininkas. Visada buvau vienišas vilkas. Man reikėjo įrodyti, kad aš kažkokį savo takelį turiu ir galiu juo nueiti, – sakė 15min.lt rašytojas, literatūrologas Vytautas Martinkus, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją už intelektualiosios literatūros gylį. – Ne visiems mano tekstai prie širdies, nesu populiarus, tačiau nekeičiau savo nuostatų, savo vagą gilinau visus tuos 50–60 metų.“ Pokalbis studijoje su V.Martinkumi apie išskirtinį rašytojo kelią, literatūros vaidmenį mūsų gyvenime, jo prozos temas, „giliąją literatūrą“ ir skaitytoją.
Skaityti toliau: „Ryto allegro“ laidoje rašytojas Vytautas Martinkus

Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Pirmą kartą visuomenei pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos ypatingojo archyvo paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“, kurioje pirmą kartą visuomenei pristatomas vienintelis žinomas Deklaracijos originalas.
Skaityti toliau: Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės

Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti.
Skaityti toliau: Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės

Rita Urnėžiūtė. Ko (ne)nori iš kalbininkų internautai

Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.
Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Ko (ne)nori iš kalbininkų internautai

Janina Švambarytė-Valužienė. Mokinys, mokytojas ir kiti šaknies mok- vediniai vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose

„O, kaip sunku, kad žmogus nemokslinas“, – sako Kudirkos Naumiestyje. „Sykį mokslą pamatai, tai viską daugiau supranti“, – tvirtina Griškabūdyje. Kokių šaknies mok– vedinių esama vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, kurių leksika aprašyta Aldono Pupkio vieno ir su kolegomis parengtuose žodynuose? Kokių šios šaknies žodžių turi vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos? Visa tai nagrinėjama įdomiais pavyzdžiais iliustruotame Janinos Švambarytės-Valužienės straipsnyje.
Skaityti toliau: Janina Švambarytė-Valužienė. Mokinys, mokytojas ir kiti šaknies mok- vediniai vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose

Mantas Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys

Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baigia savo antrąją kadenciją. Šio teksto autorius ruošiasi švęsti savo keturioliktąjį gimtadienį ir K. Sabaliauskaitės romano, kaip bemaž ir visų kitų knygų, dar neskaito.
Skaityti toliau: Mantas Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys

Vytautas Martinkus: dabar toks postmodernas – klasikų užmaršties metas

Vidaujos link… Šie žodžiai įvardija naujausią rašytojo Vytauto Martinkaus knygą. Lyg geografinė nuoroda, pasiryžimas – dairytis prarastų namų, nuolat grįžti ten, kur vaikystės kelias per Vidaujos upelį išvesdavo ir parvesdavo atgalios. Lyg kūrybinis įžadas – apmąstyti, gilintis į save, kuriamo pasaulio pamatų ieškoti viduje, vidaujoje…
Skaityti toliau: Vytautas Martinkus: dabar toks postmodernas – klasikų užmaršties metas