Inga Mitunevičiūtė. Knygų klubai – kad suokalbis tęstųsi

„Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri.“ – šią Viktoro Hugo frazę būdama paauglė įsirašiau į savo dienoraštį. Ji buvo tarsi kelrodė žvaigždė pasaulyje, kuriame nebuvo tikrų draugų, o tuo labiau tokių, su kuriais galėtum pasišnekėti apie perskaitytas knygas.
Skaityti toliau: Inga Mitunevičiūtė. Knygų klubai – kad suokalbis tęstųsi

Seime bus aptartos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės

Lkd-2016-logo1Kovo 9 d., trečiadienį, 12 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės“. Renginio tikslas – supažindinti su gyvenamųjų vietų vardų daugialype verte, jų nykimo ir naikinimo etapais, pasidalyti informacija apie kaimyninių valstybių patirtį juos saugant, teikti siūlymus dėl savo krašto gyvenamųjų vietovardžių išsaugojimo.
Skaityti toliau: Seime bus aptartos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ (I-III) pristatytas Kretingoje

Lkd-2016-logo1Kretingoje pristatytas originalia rašyba žemaitiškai parašytas pranciškonų vienuolio, pirmojo Lietuvos floros tyrinėtojo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1846) botanikos veikalas „Taislius augyminis“ (Augalų sistema), kurį išleido LKI.
Skaityti toliau: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ (I-III) pristatytas Kretingoje

Dr. Viktorija Skrupskelytė: Gyvenimas apsisprendus „už“

Pokalbį su praėjusių metų gruodį 80 metų sulaukusia JAV lietuve prof. dr. Viktorija Skrupskelyte pradedame visai ne nuo to, nuo ko planavau. Profesorei atsiprašius dėl jos lietuvių kalbos, įsitraukiame į apmąstymus apie lietuvišką žodį išeivijoje ir Lietuvoje bei jos pačios santykį su lietuvių, o taip pat anglų ir prancūzų kalbomis. Bet, padarius lankstą arba, prof. Skrupskelytės žodžiais, lengvai pasivaikščiojus, mūsų pokalbis pakrypsta kita linkme – į praeitį, iš tėvų paveldėtą prieškario Lietuvą ir jos viziją, ją kūrusius žmones, tarp kurių buvo ir profesorės tėvelis germanistas, žurnalistas dr. Ignas Skrupskelis bei mama lituanistė Alina Skrupskelienė, prarastą Tėvynę ir vaikystės draugus, pirmuosius nepritekliaus ženklu pažymėtus karo pabėgėlių metus Amerikoje, aktyvų dalyvavimą lietuviškoje, ypač Ateitininkų veikloje, studijas aukštosiose mokyklose ir keletą dešimtmečių trukusį dėstytojos darbą pamėgtame nedideliame ir jaukiame Oberlino koledže (Ohajas, JAV).
Skaityti toliau: Dr. Viktorija Skrupskelytė: Gyvenimas apsisprendus „už“

Prof. Dainorai Pociūtei-Abukevičienei – Italijos Prezidento apdovanojimas

Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella antrojo laipsnio Italijos žvaigždės ordinu už kultūrinių ir akademinių mainų skatinimą tarp dviejų šalių apdovanojo Vilniaus universiteto Senato pirmininkę, Filologijos fakulteto profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę. Tai pirmasis tokio aukšto rango įvertinimas VU mokslininkui.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Prof. Dainorai Pociūtei-Abukevičienei – Italijos Prezidento apdovanojimas

Dainora Eigminienė: literatūra ir istorija yra pamatas formuojantis mokinio asmenybei

„Literatūra yra esminė asmenybės tapsmo sąlyga“, – teigia Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoja, lituanistė Dainora Eigminienė. Su mokytoja bei buvusiu jos auklėtiniu, filologijos studentu Mantu Tamošaičiu žurnalistas Donatas Puslys kalbėjosi apie literatūrą, teatrą ir mokyklos santykį su už jos ribų vykstančiu aktyviu kultūriniu gyvenimu.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė: literatūra ir istorija yra pamatas formuojantis mokinio asmenybei

Minimos Gotfrydo Ostermejerio 300-osios gimimo metinės

Lkd-2016-logo1Valstybinė lietuvių kalbos komisija kartu su Vilniaus mokytojų namais ketvirtadienį rengia vakarą, skirtą Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros darbininko, pirmojo lietuvių poezijos istoriko ir kritiko, vertimo teorijos kūrėjo ir lietuvių kalbos praktiko Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Ostermeyer) 300-osioms gimimo metinėms.
Skaityti toliau: Minimos Gotfrydo Ostermejerio 300-osios gimimo metinės

Brigita Speičytė. Nuo klėties iki Katedros

Galimas dalykas, kad A. Baranauskas „užmetė“ poetinę kūrybą – šalia susiklosčiusių daugialypių aplinkybių ir motyvų – ir dėl to, jog pernelyg gerai suvokė ryškėjant naują poezijos vietą ir vaidmenį moderniajame pasaulyje, ir kažin, ar toks vaidmuo jo autorinei sąmonei neatrodė tuščias jėgų švaistymas. Poemoje „Anykščių šilelis“ A. Baranauskas, galima sakyti, patikrino paradigminę Romantizmo epochos meną ir mokslą telkusią idėją – rekonstrukcijos idėją, akinusią iš dabarties kalbų nustatyti išnykusią prokalbę, iš archeologinių radinių atkurti dingusias kultūras ir civilizacijas, iš sakytinės kūrybos fragmentų – užmirštus senovės poezijos kūrinius.
Skaityti toliau: Brigita Speičytė. Nuo klėties iki Katedros

Skelbiami sudėtingiausios rašybos žodžio rinkimai

Lkd-2016-logo1Lietuvos paštas kartu su Nacionaliniu diktantu kviečia gyventojus rinkti sunkiausios rašybos lietuviškus žodžius. Iš dažniausiai paminėtų žodžių, kurių rašyba žmonėms kelia keblumų, bus sudaryta atmintinė, padėsianti įsidėmėti sudėtingos rašybos žodžius ir pasiruošti finaliniam Nacionalinio diktanto rašymo etapui. Iniciatyvą palaiko Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Skaityti toliau: Skelbiami sudėtingiausios rašybos žodžio rinkimai

Nacionalinė mokslinė konferencija „Nesenstantis Balio Sruogos modernumas“

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia Jus į Balio Sruogos 120-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą nacionalinę mokslinę konferenciją  „Nesenstantis Balio Sruogos modernumas“, kuri įvyks kovo 4 d. LEU II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31, 222 aud. (II a.). Konferencijos pradžia 10 val., registracija nuo 9.30 val.
Skaityti toliau: Nacionalinė mokslinė konferencija „Nesenstantis Balio Sruogos modernumas“