Indrė Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau?

Pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė).
Skaityti toliau: Indrė Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau?

Tautosakos rinkėjo Mato Slančiausko duoklė Lietuvai

Marijos radijas laidoje „Meilė tiesoje“ gvildena socialines problemas, visuomenės aktualijas, aptaria įvairias kasdienio gyvenimo akimirkas.
Laidoje dalinamasi mintimis apie švietimą, bendrojo gėrio paieškas, tautiškumą, pilietiškumą – nuo kasdienių konkrečių įvykių iki filosofinio apmąstymo besišaukiančių temų.
Skaityti toliau: Tautosakos rinkėjo Mato Slančiausko duoklė Lietuvai

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Apie buvimą (ne)geriausiam

Didžiausia šio laikmečio apgavystė yra ne kokia politinė ar ekonominė afera, o įteigimas jaunam žmogui, kad gyvenimas turi būti sėkmingas ir lengvas. Kad viskas turi sektis lengvai, iš pirmo karto, be pastangų – tada gyveni teisingai. Jei taip nevyksta, vadinasi, klaidingai pasirinkai, o klaidingai pasirinkti negalima, nes tai jau nesėkmingas ir sunkus kelias.
Skaityti toliau: Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Apie buvimą (ne)geriausiam

Urszula Glensk. Gutenbergo epocha Gateso epochoje

Bibliotekos kartais patenka į knygas. Sebaldas romane „Austerlicas“ aprašė ir palygino senąjį ir naująjį Prancūzijos nacionalinės bibliotekos pastatą. Pirmasis yra lyg miesčioniško įsivaizdavimo apie senųjų universitetų profesorių pasaulį iliustracija –­ istorinė skaitykla įsikūrusi „salėje, kurios šviestuvai su žalio porceliano gaubtais skleidžia tokią malonią, raminančią šviesą“. Šviesa sukuria atmosferą ir nulemia intelektinę patirtį.
Skaityti toliau: Urszula Glensk. Gutenbergo epocha Gateso epochoje

Minime Juozo Apučio 80-ąsias gimimo metines

Juozas Aputis (1936 – 2010) – žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. 1960 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1959 m. dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“, „Metų“ redakcijose. 1991–1994 m. buvo vyriausiasis „Metų“ redaktorius, nuo 1990 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys. Pirmosios J. Apučio novelių knygos – „Žydi bičių duona“ (1963) ir „Rugsėjo paukščiai“ (1967) – ženklino permainas lietuviškoje prozoje – perėjimą nuo epinio objektyvaus vaizdavimo, kurio reikalavo socialistinio realizmo teorija, prie lyrinio ir poetiško pasakojimo. Vėlesniuose autoriaus kūriniuose – „Horizonte bėga šernai“ (1970) ir „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“ – išryškėjo visuomeninė ir tautinė Apučio kūrybos prasmė, jos orientavimasi į gilesnius būties klausimus.
Skaityti toliau: Minime Juozo Apučio 80-ąsias gimimo metines

Mokslinė konferencija „Žalias laiko vingis“, skirta Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms

„Ar visa tai iš tikrųjų buvo? Kodėl dabar tik miglotas prisiminimas, tik rūkas, į kurį vėl norėtumei pasinerti, bet niekaip negali, niekas negali panaikinti tos įžūlios laiko kataraktos.“

Juozas Aputis buvo. Gimęs 1936 metų birželio 8-ąją mūsų tylusis prozos modernistas dar neskęsta atminties miglose ir ilgai neskęs. Juozo Apučio aktualumu tada ir dabar, anot profesoriaus Algio Kalėdos pranešimo, dalysimės trečiadienį mokslinėje konferencijoje, skirtoje rašytojo 80-osioms gimimo metinėms.

Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyrius kviečia į mokslinę konferenciją „Žalias laiko vingis“, skirtą Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms. Skaityti toliau: Mokslinė konferencija „Žalias laiko vingis“, skirta Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms