Asociacija „Lituanistų sambūris“ jau turi savo skiriamąjį ženklą

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos auklėtinis Povilas Makauskas sukūrė asociacijos „Lituanistų sambūris“, savo veiklą pradėjusios 2009 metų rudenį, logotipą.

Lituanistų sambūris

Nuoširdžiausiai dėkojame autoriui ir linkime kūrybos polėkio, svajonių nerimo, įkvėpimo. Skaityti toliau: Asociacija „Lituanistų sambūris“ jau turi savo skiriamąjį ženklą

Viktorija Daujotytė. Apie tapatybę, ne(ta)patybę, be(ta)patybę

Lietuvio tapatybės kristalas literatūroje – Maironis; būtent kristalas (pagal gr. krystallos – ledas; krištolas, tvarkingos vidinės sandaros kūnas, iškiliojo, šviesą atspindinčio briaunainio formos). Poezija, kuri pasiekia tvarkingą, gerai organizuotą struktūrą, ir tampa visuomeniškai veiksminga, netgi tapatybei įpareigojanti: „Tas ne lietuvis, kurs tėvynę / Bailiai kaip kūdikis apleis“; „Tas ne lietuvis, kurs jos būdo, / Jos žemės dainų nemylės; / Neverks, kad patys sūnūs žudo / Kas verta meilės ir garbės“ („Užtrauksim naują giesmę“).
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Apie tapatybę, ne(ta)patybę, be(ta)patybę

Juozui Apučiui atminti

„Kai sulauki gyvendamas tiek metų, gali šnekėti, kad labai daug esi praradęs, bet imi skaičiuoti, ką ir esi radęs, ir to tai bus daugiau. Svarbiausi atradimai – daug draugų, šiaip sutiktų mielų žmonių…“ Juozas Aputis

Séparateur4„Novelė yra varpų skambėjimas, o kartais ten ir varnos karksi.
Ne kiekvienai ausiai tai gražu. Net ir realistiškiausia novelė yra
arčiau skimbtelėjimo. Skleidžiasi daugiau dvasios dalykai.“  Juozas Aputis

Skaityti toliau: Juozui Apučiui atminti

Netektis. Rašytojas Juozas Aputis

Vasario 28 d. sekmadienį būdamas 73 metų mirė žymus Lietuvos rašytojas Juozas Aputis.
juozas-aputis

Su J.Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas 7-8 dešimtmetyje. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J.Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis.
Skaityti toliau: Netektis. Rašytojas Juozas Aputis

Pranas Kniūkšta. Vėl antikonstitucinis projektas

Prieš pustrečių metų Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas. Paaiškėjus, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, Seimas projekto nesvarstė. Nutarta dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis pakartojo principinę nuostatą, kad pase vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o kitomis kalbomis juos galima įrašyti kitų įrašų puslapiuose.

Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Vėl antikonstitucinis projektas

Liūtas Mockūnas. Knygų keliai į Lietuvą

Šiandieną, kai knygos iš Čikagos į Lietuvą vežamos konteineriais ir dalijamos universitetams, bibliotekoms ir parapijoms, gal vertėtų prisiminti tuos laikus, kai vežėme ten knygas vogčiomis ir dalijome jas, prieš tai pažiūrėję per petį, ar kas neseka. Užuominų apie tą laikotarpį pasitaiko ir Lietuvos kultūrinėje spaudoje.
Skaityti toliau: Liūtas Mockūnas. Knygų keliai į Lietuvą

Rūta Marcinkevičienė. Kokia spaudos kalba – tokia ir visuomenė?

Jau esu rašiusi apie viešosios erdvės privatėjimą, apie tai, kokia buitiška, perdėm kasdienė, šnekamoji tampa jos kalba, nagrinėjau šio reiškinio priežastis ir galimas pasekmes mūsų gyvenimui. Labiausiai iš visos viešosios erdvės buitiškėja žiniasklaida, o pažvelgus dar giliau – spauda, nes RTV pagal savo prigimtį arčiau spontaniškos, kalbėjimo metu kuriamos kalbos. RTV esama ir skaitomo teksto, tiesa, dažnai rašyto taip, kad būtų lengva jį suprasti girdint, o ne matant.
Skaityti toliau: Rūta Marcinkevičienė. Kokia spaudos kalba – tokia ir visuomenė?