Čiurlionis ir Słowackis

Leidykla „Versus aureus“ išleido RADOSŁAWO OKULICZIAUS-KOZARYNO knygą „Lietuvis tarp Karaliaus-Dvasios įpėdinių“ (vertė V. Dekšnys). R. Okuliczius-Kozarynas yra Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorius, pagal išsilavinimą – lenkų literatūros istorikas, o pagal pomėgius – ir meno istorikas bei lituanistas. Su knygos autoriumi kalbasi Tadeuszas Tomaszewskis.
Skaityti toliau: Čiurlionis ir Słowackis

Daiva Sinkevičiūtė. Kokios yra mūsų pavardės?

Pavardė yra oficialus asmenvardis, rodantis priklausomybę šeimai. Asmenvardis pavarde tampa tada kai jį paveldi dvi ir daugiau tos pačios šeimos narių kartos. Įprastai lietuvis turi vardą (kartais daugiau vardų) ir po jo dokumentuose rašomą pavardę (ar pavardes). Tie, kurie domisi lietuvių pavardėmis, jas gali atrasti „Lietuvių pavardžių žodyne“, išleistame devintajame dešimtmetyje. Tačiau mokslo darbų, skirtų pavardžių raidai, kilmei ar darybai aptarti, Lietuvoje nėra daug: daugiausia vardyno tyrėjai yra skyrę dėmesio XVI-XVIII amžiaus dokumentų asmenvardžiams, iš kurių atsirado mūsų pavardės.
Skaityti toliau: Daiva Sinkevičiūtė. Kokios yra mūsų pavardės?

Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija

Henriko Radausko poezija, siekianti parnasietiškų formų tobulumo, skelbianti olimpietišką nesuinteresuotumą, neretai jo bendralaikiams sukeldavo įspūdį, jog tai tik mėginimas paversti kūrybą tegu ir grakščiai dėliojamu, bet vis dėlto žodžių žaidimu (1). Išties vietoj subjektyvių proveržių būties refleksijos link (Alfonsas Nyka-Niliūnas) ar efemerinės vizijos motyvų (Jonas Aistis) H. Radausko poezijoje nuskamba ryto juokas perlamutro akim, Otelo ir Dezdemonos įvaizdžiais blaškosi beprotiškas audros šėlsmas, eilėraščio subjekto jausenos taip įsupamos į pasaulio daiktų ar reiškinių sąveiką, kad yra sunkiai beatpažįstamos.
Skaityti toliau: Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija

Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Šiemet minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Straipsnyje neketiname pateikti šiam reikšmingam įvykiui skirtų mokslinių tyrinėjimų apžvalgos, gal tik priminsime, kad 1990 m. liepos 15 d. pirmą kartą Nepriklausomoje Lietuvoje buvo iškilmingai paminėtos Žalgirio mūšio 580-osios metinės. Ta proga Lietuvos istorijos draugija ir Lietuvos istorijos institutas bei Klaipėdos universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai“, kurioje dalyvavo lietuvių, lenkų, vokiečių, švedų mokslininkai. Konferencijos medžiaga buvo publikuota (1).
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Evalda Jakaitienė: “Vertybių perkainojimo laikotarpiu reikia pusiausvyros”

Kai kalba pasisuka apie tai, kas vertinga žmogui, visada tikiesi išgirsti, kad šeima, namai, tėvynė, pagarba, dvasingumas, nekaltybė ir pan. vis dar yra vertybės, o tai išgirdęs nusiramini. Todėl iš pažiūros visai ramus pokalbis su Vilniaus universiteto profesore Evalda Jakaitiene truputėlį pribloškė. Nesumeluotu tikrumu ir drąsiu žvilgsniu į realybę. Skaityti toliau: Evalda Jakaitienė: “Vertybių perkainojimo laikotarpiu reikia pusiausvyros”

Rita Miliūnaitė. „Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba“ (I-II)

Kai kurie lietuvių kalbos klausimai pastaruoju metu sukėlė tikrą emocijų audrą tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Kalbos gynėjai ir priešininkai aktyviai diskutuoja, ginčijasi, netgi plūstasi, mėgindami įrodyti tiesą, rasti atsakymą į, rodosi, amžiną klausimą: kiek lietuvių kalba gali pasiduoti išoriniams poveikiams, kad neprarastų savitumo? Kokia šiandien tarmių padėtis, ar mūsų vaikai dar gerbia lietuvių kalbą, jei jų galvose ir kasdieniame gyvenime įsišaknija anglų kalba? Koks yra „šveplų“ trumpųjų žinučių fenomenas?

Į šias kalbos problemas galima pažvelgti kalbos vartotojo ir kalbininko žvilgsniu. Todėl mintimis apie lietuvių kalbos padėtį dalijasi dr. Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. „Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba“ (I-II)

Rita Miliūnaitė. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros

Pastaraisiais metais lietuviškajame internete kaip niekad gausu diskusijų įvairiais kalbos klausimais. Dažniausia priežastis joms kilti ar jas sukelti – interneto portaluose skelbiami straipsniai arba interviu (kai kada perkeliami iš spausdintinės ar sakytinės žiniasklaidos) ir juos lydintys skaitytojų komentarai. Straipsniai paprastai atspindi kalbos politikos ir vartosenos aktualijas, o kartais koks ne kalbos specialistas išdėsto požiūrį į jam rūpimus kalbos dalykus ir paties patirtus kalbos vartojimo sunkumus.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros