Parengtas pirmasis ryšių su visuomene terminų žodynas

Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) suburta darbo grupė parengė pirmąjį Lietuvoje aiškinamąjį ryšių su visuomene terminų žodyną. Atsižvelgiant į augantį komunikacijos kanalų skaičių ir vartojamų terminų gausą, žodynu siekta susisteminti ir suvienodinti šios srities terminiją bei vartosenoje įtvirtinti taisyklingus naujus žodžius.

Žodyne pateikti 655 terminai, apimantys ryšių su visuomene struktūrą ir raidą, etiką ir teisę, ryšių su visuomene auditorijas, taip pat rinkodaros, žurnalistikos, komunikacijos mokslų, sociologijos, vadybos pagrindines sąvokas. Žodyne apibrėžti šiandien plačiai vartojami tokie terminai kaip brendas, nuomonės formuotojas, melaginga naujiena, socialinė medija, tinklalaidė ir kt.

„Sudarydami aiškinamąjį terminų žodyną ir apibūdindami pagrindines šios srities sąvokas, siekėme suvienodinti terminijos vartojimą, plačiai paplitusiems angliškiems terminams pasiūlyti tikslius ir patogius vartoti lietuviškus atitikmenis. Turėjome aiškų tikslą – ne tik padėti komunikacijos specialistams ugdyti kompetencijas, puoselėti darbo kultūrą ar parengti akademinei bendruomenei aktualų leidinį, bet ir visuomenei paprasta, suprantama kalba pristatyti ryšių su visuomene veiklos principus bei raginti vartoti taisyklingus terminus“, – pranešime žiniasklaidai teigia žodyno rengimo darbo grupės vadovė Toma Lipskytė.

LTKA Tarybos pirmininkės Linos Jakučionienės teigimu, ryšių su visuomene sritis nuolat plečiasi, todėl tam tikros veiklos tampa vis aktualesnės šios srities specialistams, vis dažniau yra naudojamos ir daugelio kasdieniame gyvenime. „Kiekvienas susiduriame su tokiais anglų kalbos terminais kaip podkastas, influenceris, piaras ir kt. Tikimės, jog šis žodynas padės ne tik komunikacijos profesionalams, bet ir organizacijų vadovams, politikams, visuomenės lyderiams vienodai vartoti ryšių su visuomene terminus, susikalbėti skirtingų sričių specialistams“, – sako LTKA vadovė Lina Jakučionienė.

Ryšių su visuomene terminų žodynas pradėtas rengti 2016 metais, atsižvelgiant į vis labiau augančią ryšių su visuomene svarbą, komunikacijos kanalų gausą, vartosenoje daugėjant terminų variantų, iš anglų kalbos kartu su sąvokomis perimtų žodžių. Pasak žodyno rengėjų, esant keliems terminų variantams, patys komunikacijos specialistai pradeda skirtingai aiškinti tas pačias sąvokas, o daugiausia painiavos kyla tada, kai terminai ir žargonizmai patenka į viešąją erdvę.

„Paprastai esame linkę manyti, kad terminų žodynų sudarymas – tos srities mokslininkų darbas. Šio žodyno sudarymo istorija kiek kita – tiek idėja, tiek jos realizavimas priklausė jauniems ryšių su visuomene profesionalams. Džiaugiamės, kad nuo pat pradžių bendradarbiavome su žodyno rengėjais sudarant terminų sąrašus, rengiant terminų apibrėžimus, diskutuojant su terminologais – tikimės, kad šiuo žodynu naudosis ne tik ryšių su visuomene ir komunikacijos studentai, bet ir kitų sričių specialistai“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedros vedėja doc. dr. Renata Matkevičienė.

Žodyną rengė 12 profesionalų. Žodyno autorių grupę sudarė LTKA narės Toma Lipskytė, doc. dr. Renata Matkevičienė, Orinta Barkauskaitė, Gabija Vaičeliūnaitė ir Birutė Norvaišienė.

Rengiant žodyną konsultacijas teikė terminologė Jolanta Gaivenytė-Butler, komunikacijos, rinkodaros ir žiniasklaidos sričių ekspertai: prof. dr. Andrius Vaišnys, Lina Jakučionienė, Daiva Lialytė, Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Dainius Radzevičius, Indrė Radavičienė.

Ryšių su visuomene terminų žodyno rengimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jam suteikta komisijos aprobata. Artimiausiu metu komunikacijos srities terminais bus papildytas Lietuvos Respublikos terminų bankas ir atnaujinta dabartinė lietuvių kalba.

Žodynas skaitytojams prieinamas elektronine forma Asociacijos svetainėje www.ltka.eu, tačiau ateityje planuojama išleisti ir spausdintą žodyno variantą.

Delfi