Poetą Marių Buroką eiles įkvepia kurti ir Vilniaus rajonas kitapus bėgių

Poetas ir vertėjas Marius Burokas – vienas iš nedaugelio kūrėjų, ne tik gyvenančių Naujininkuose – už geležinkelio bėgių esančiame Vilniaus rajone, bet ir rašantis apie jį eilėraščius. Ar tokia dažnam vilniečiui ne itin patraukli vieta gali būti poeto įkvėpimo šaltiniu?
43 metų M.Burokas kas rytą iš Naujininkų į darbą Rašytojų namuose eina pro Aušros vartus. Ir tarsi įžengia į kitą šalį, kurią ne kartą yra apdainavę ir aprašę rašytojai bei poetai.

„Žingsniuodamas Senamiesčiu nori nenori prisimeni ir istorinius romanus, ir įvairius autorius, kurių kūryboje atrandi vis kitokį Vilnių.

Antano Ramono kūriniuose Vilnius romantiškas, bet nenusaldintas, Ričardo Gavelio Vilnius niūresnis, bet ne mažiau mistiškas, prisimeni poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščius apie Senamiestį ir bažnyčias, Vilniuje gyvenusių žydų poeziją, Česlovo Milošo barokinio Vilniaus debesis.

Kūrėjų dėmesio nusipelnė ne tik Senamiestis, tačiau apie naujuosius rajonus rašoma gerokai mažiau. Vienas tokių autorių – Sigitas Geda, kuris yra rašęs apie Justiniškes, nes čia užaugo. Jis jas vadindavo kiek necenzūriškai – jabaniškėmis. 

Algimantas Baltakis nemažai dėmesio skyrė Antakalniui, kuriame iki šiol gyvena.

Tiesa, Karoliniškėse, Viršuliškėse užaugo nauja karta kūrėjų, kurie sugeba kitaip žvelgti į pilkus daugiabučių rajonus miesto pakraščiuose“, – pasakojo M.Burokas. Jis – irgi vienas tų kūrėjų, kurį labiau traukia rašyti apie miesto paribius.

Visas tekstas čialrytoLogoFb