Poetui Jonui Strielkūnui atminti

Dar viena skaudi netektis užtemdė lietuvių literatūros erdvę. Šį pasaulį paliko tradicinės, dainiškosios lietuvių poezijos kūrėjas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Strielkūnas.

 

Romualdas Granauskas. Pasijos pagal Joną
Henrikas Algis Čigriejus. Žodelis apie Joną
Paskutinis Jono Strielkūno interviu
Mindaugas Klusas. Ne jam vyšnia kieme pražydo
Aleksandras Šidlauskas. Žodis apie Joną Strielkūną

Séparateur4

 

Jonas Strielkūnas

Lietuva – akmuo prie slenksčio seno
Ir lietaus lašelis debesy.
Lietuva – ugnis, kurią kūrenam,
Ir kurioj sudegsime visi.

Lietuva su pagonybės mitais,
Lietuva su šimtmečių lažu.
Lietuva – grėsmingas dinamitas
Tūkstančiuos sukilėlių laužų.

Visos pievos, upės apraudotos
Graudžiose lietuvės raudose.
Švietė revoliucijos raudonos –
Požemiuos įkalinta dvasia.

Mes visi tenai – gelmėj – užgimę
Po lenktu sukilėlio dalgiu.
Ir visus mus Lietuva augino
Tarsi lauką želiančių rugių.

Ak, rugiai, iškentę gruodžio vėją,
Ir keliai, nubėgantys kalvom…
Kažkada iš Lietuvos atėję,
Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon.

Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: L i e t u v a .

Strielkūnas, Jonas. Vėjas rugiuos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1971.