Povilas Šverebas. Vydūno pėdsakai Telšiuose ir jo laiškai miesto gimnazijos direktoriui Antanui Simaičiui

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, buvo ne tik rūpinamasi atkurti Lietuvos valstybingumą, bet ir jaunimo ugdymo reikalais. Suvokta, kad atsikuriančiai valstybei reikės išsilavinusių žmonių. Telšiuose lietuviškų mokyklų steigėjais buvo du kunigai — Paulius Korzonas (1877-1943) ir Antanas Simaitis (1887-1959). Telšiuose 1918 m. buvo įkurta „Saulės“ gimnazija. Jos direktoriumi dirbo ir A. Simaitis.

Šios iškilios asmenybės, vėliau tapusios Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, prelatu, dėka į Telšius buvo pakviestas mokytojauti ir žinomas filosofas, rašytojas, abstinentas Vilhelmas Storasta-Vydūnas (1868-1953). Jo 150-ųjų gimimo metinių proga 2018 metai yra paskelbti Vydūno metais.

Dr. Vacys Bagdonavičius Vydūno raštų I tomo įvade (1990) rašo, kad rašytojas „1920-1923 m. pavasariais atvažiuodavo dėstyti literatūros į Telšių gimnaziją“. Ant namo, kuriame jis gyveno, yra pritvirtintas memorialinis bareljefas. Jame nurodyta: „Šiame name gyveno Vydūnas 1920-1921“. Neaišku, ar naujausi tyrimai leido sutrumpinti Vydūno mokytojavimo Telšiuose laiką, ar kitais metais jis gyveno kitame/kituose pastatuose. 2010 m., ruošiant knygą „Salantų bažnyčia: istorija ir kultūra“, teko susipažinti su šios parapijos archyvu. Klebonas Saulius Katkus parodė bylą, kuri buvo įvardyta „Kun. A.Simaitis teolog. magistras“. Joje buvo ir keturi Vydūno laiškai, adresuoti būsimam prelatui. Jie svarbūs ne tik rašytojo biografiniams tyrimams, bet ir Telšių švietimo istorijai.

Manau, kad dėl šios priežasties juos yra tikslinga paskelbti telšiškiams. Laiškus transkribuosiu į dabartinę lietuvių kalbos rašybą, pasistengiant išlaikyti Vydūno, kaip lietuvininko, originalumą, nors tai nėra lengva padaryti. Nosinės ir ilgosios balsės rašytos viršuje su ilginimo brūkšniais, bet jais pažymėtos ir raidės, kurios ilgai tariamos. Vietoj priebalsio š vartota didžioji S. Mūsiškas z keičiamas į dabartinės kirilicos z, o jos stačiais kampais akcentuota viršutinė dalis jau reiškia raidę ž. Jo rašyboje pasitaiko ir vokiečių kalbos elementų. Pavyzdžiui, bibliotheka rašyta su h.

Iš pirmo laiško suprantame, kad A.Simaitis rašytoją nori prisikviesti dirbti į Telšius, bet Vydūnui atrodo, kad jam svarbiau yra išleisti knygą „Tautos Gyvata“.

Tilžėj 26. 7. 1920 mt.
Augštai gerbiamas Tautieti,
nedaviau atsakymo gavęs lakštelį, nežinodamas ar galėsiu keliauti Telšiuosna. Rodos sakiau Sveikui, kad spauzdinasi viena mano knygų, būtent Tautos gyvata. Norėjau atsakymą duot, matydamas, kad knyga bus užbaigta man dar neiškeliavus. Nėsa, jeigu iškeliautiau ankstiau, tad jos išleidimas nusitęstų gal net kol vėl sugrįšiu. Siuntinėjimas korektų labai yra keblus dalykas. Ir man pasidaro klausimas, ar svarbiau išleisti savo raštą kuo greitiau ar mokytojauti Telšiuose. Žiūrėdamas į visą, ką man Sveikas yra sakęs apie Telšių kraštą, apie jų žmones, o vyriausiai apie reikalingumo mano darbo ten ir apie Sveikojo rūpesnius man ten parengti smagų gyvenimą, labai norėtiau nukeliauti. Bet svarbesnis, rodos, tik bus mano rašytojo darbas. Turiu pirma prižiūrėti knygos atspausdinimo užbaigimą. Tik ir šiandien nematau, ar tą sulauksiu jau pirm 18. Rugp. Greitiau to nebus. Nuolatai atsitinka kliūtių. Todėl ir dabar negaliu žadėt atkeliauti. Nors man nesmagu, kad Sveiką turiu palikt rūpesniuose, bet rodos reikia daryt, kas yra augštesnioji pareiga. Jeigu pasidarytų galima vėliau atkeliauti, atrašytiau. Tik reikėtų Sveikui žvalgyties kito mokytojo. Gali susikaupt ir polit. sunkenybių, kurios neleistų manęs per ribas.
Daug viso labo
su pagarba
Vydūnas

Antras laiškas nėra įprastas, o atvirlaiškis. Jis siųstas ne tiesiai direktoriui A.Simaičiui, bet per tarpininką, gyvenantį Klaipėdoje, Žvejų gatvėje.

Herrn dr. A. Simaitis.
Per Adr. L.Gutowsky
Memel
Fischer str. 7
Gerbiamasis,
tai ką jau padarysiu, atkeliausiu. Veikalas nebus atliktas. Kalbėjau spaustuvėj. Nemato tam galimybės. Todėl ir tegalėsiu pasilikti kelias savaites. Sakysime mėnesį. Bet ir tai man rūpės, kaip bus su raštu. Tik meldiamas rūpinkitėsi kitu kalbininku. Visai ne nežinau, ar aš Sveikui būsiu naudingas. Bet matysime. Tik ar ir gausiu iš Vok. pasą? Seniau man jo nedavė.
Viso labo su pagarba
T.5.8. 1920 mt.
Vydūnas

Iš trečio laiško suprantame, kad rašytojas tikrai buvo atvykęs į Telšius ir juose dirbo. Be to, aišku, kad jis gimnazijos bibliotekai jau anksčiau buvo išsiuntęs knygų, parašytų vokiečių kalba, o dabar nurodo, jog Klaipėdoje yra palikęs ir savo įvairių leidinių.

Tilžėj 27-11. 1920-
Augštai gerbiamas ir mielas Tautieti,
džiaugiuos gavęs lakštelį iš Tamstos su tiek malonių apreiškimų. Ir labai esmi Tamstai dėkingas, kad mane išviliojęs tuo kart į Telšius. Tas širdingumas, kurs ir tče man pareina, yra man tikras palaiminimas. Ir norėtiau kiek tiktai galėsiu atsilyginti. Gal pasiseks. Tuo tarpu už visokį dar esu telšiškiams kaltas. Gal Sveikas malonės, progai pasitaikius, pasiimti iš Ad. Brako, Klaipėdoj, Libauer str. 5 I, kas ten padėta Telšių Gymn. Bibliothekai, būtent 1 Amžina ugnis (rišta), 1 Prob. Šešėliai, 1 Naujovė (3 sasaginiai), 1 Kaimo Didvyris, 1 Enokas Arden, 1 Jaunimas 1911, 1 Jaunimas 1912, (geltonu audimu) rišti (Aut. past. — abu komplektai), 1 Jaunimas 1913 (rudu aud.), 1 Jaunimas 1914 rišti (Aut. past. — abu komplektai), 1 Jūrų Varpai (rišt.), 1 Jonukas (rišt.), 1 Tautos Gyvata (rišt.), 1 Tėviškė, 1 Numanė, 1 Smark. Kruša, 1 Kur prots, 1 Pikt. Gudr., 1 Birutininkai, 1 Vargšas ir Besotis, 1 Ragana, 1 Vergai ir Dykiai, 1 Sigutė, 1 Liet. Pasakėlė, 1 Mūsų Laimėj, 1 Mūsų uždavinys, 1 Gimd. Slėpiniai, 1 Apsišvietim., 1 Likimo kilmė, 1 Žmonijos kelias, 1 Mirtis ir kas toliau, 1 Slapt. žmog. Did., 1 Visatos Sąranga, 1 Liet. Varpeliai, 1 Einfūler in die Lit. Sprache.
Be to dar 10 Tautos gyvatų siuntiau padalinimui kaip Tamsta manys, kad pritiktų.
Gaila, kad Vokietių raštijos knygos, kurias skyriau gymn. bibl., nėra dar parėjusios. Primenu, kad tūli mano raštai, kurių po 1 egz. gymn. bibl. teikiu, nebėra gaunami. Gal bus surandamas dar vienas antras egz., bet tuo tarpu šie, kuriuos siuntiau, yra paskut. Pav. Jaunimo kompl., Mūsų uždav. ir kt.
Daug, daug viso labo su širdingumu
Ir pagarba
Vydūnas.

Ketvirtas laiškas mažiausiai dalykinis, atskleidžiąs filosofo emocijas ir požiūrį į jaunimą, rodąs, kad Vydūną pasiekė direktoriaus jam siųsti riešutai. Matosi, kad tai jam buvo labai malonu, nes direktorius prisiminė jo maitinimosi ypatumus. Suprantama, kad po ilgesnio bendravimo atsirado ir didesnis atvirumas.

Tilžėje 18.12. 21.
Augstoj garbėj laikomas
Pone direktoriau,
Sakau širdingai atiū už tai, kad manęs dar vis taip maloniai atsimenate ir kad man atsiųsdinote riešutų. Valgiau jų kasdieną. Ir jų saldumas man priminė visą Telšių apygardės grožę. Būtiau tuojau rašęs, visam tam apreikšti. Bet paskutines savaites tiek turėjau kas dienai pasirinkti darbo, kad vos-ne-vos visa atlikti įstengiau. Vis dėlto nuolatai atsimenu Telšių ir ypatei Telšių gymnazės direktoriaus, mokytojų ir mokinių su dideliu širdingumu. Ritmetiais pabudus tuojau mano siela nulekia į Jūsų šalį visiems lemdama viso labo, trokšdama ypatiai mokiniams, kad būtų kas kart jiems ir joms augštesnių galių tikram, kilniam darbui ir gyvenimui. Ir per dieną, kaip tik sustosiu akies mirksnį dirbęs, pamanysiu. Kažką jie dabar gal veikia. Einu per klases ir žvalgaus savo draugų. Norėtiau kiekvieno-kiekvienos akyse išvyst, kad jų sielos yra augusios. O kartais man jausmas, lyg nebatsenku, lyg tče vėl daug svetimumo, daug tamsumo ir kaži-ko dar.
Kad tik nepamirštų nei vienas-nei viena to, ką iš Platono kartoju, būtent kad sielai sparnai tam teauga, kuomet maitinasi tuo, kas teisu, gera ir gražu, vėl gi, kad sielai sparnai džiūsta nukrinta, kad žmogus pasiduoda tam, kas nedoru, biauru. Būtina veltui buvęs Telšiuose. Ir veltui pasiilgstu visų tų žmonių ten, vėl juos regėti ir paprastomis akimis. Bet rodos galiu džiaugties tuo, kad didesnioji mokinių dalis žengia tais takais, kuriais prieinama slėpiningoji žmogaus didybė. Ir vakarais įmigdamas atsimenu savo draugų ir bitiulių, brolelių ir seselių. Manau, tegul bus visiems teikiamas sveikas atilsis ir tegul pabus visi tvirtu noru visam gerui.
Daug viso labo punui direktoriui, visiems mokytojams ir mokytojoms ir visiems — mokiniams-visoms mokinėms.
Su tikra pagarba
Jūsų Vydūnas.

Apibendrinant galima daryti išvadą, jog rašytojo laiškai rodo, kad jis į Telšių gimnaziją atvykdavo ne tik pavasariais, bet trumpą laiką dirbo ir 1920 m. rudenį. Vydūnas gimnazijos bibliotekai pirmą kartą perdavė knygų vokiečių kalba, o antrą sykį — įvairių savo leidinių. Kai kurie iš jų buvo paskutiniai jo turėti egzemplioriai. Tai rodytų, kad Telšiuose jam patiko. Iš laiškų taip pat suprantame, kad Vydūnas turėjo keliauti ir po jų apylinkes, o ir knyga „Tautos Gyvata“ tikrai lapkričio mėnesį jau buvo išėjusi. Aišku, kad direktoriui A.Simaičiui nebuvo lengva jį prikalbinti atvykti į Telšius, o prelatas su rašytoju ryšius palaikė ir vėliau.

Vydūno įtaka mokiniams buvo didžiulė. Iš jų atsiminimų ir veiklos galime suprasti, kad ne vienas persiėmė jo idėjomis ir tapo Vydūno pasekėjais. Gimnazistai su dviračiais, apkabinėtais plakatais, važinėjo po įvairias regiono mokyklas, skaitė paskaitas ir ragino visus pasirinkti blaivų gyvenimo būdą. Telšiuose tuo metu mokęsis sediškis Antanas Krausas tapo dešiniąja Vydūno ranka Lietuvoje. Istorikas Petras Sūdžius rengė labdaringas loterijas, kurių metu surinkti pinigai buvo skiriami šelpti neturtingiems studentams abstinentams, prisidėjo prie Simono Daukanto knygos „Būdas žemaičių“ išleidimo.

Delfi