Profesoriaus Juozapo Girdzijausko 80-mečiui skirta paroda VU bibliotekoje

Juozapas Girdzijauskas – literatūrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, lietuviškosios eilėtyros tradicijos patriarchas, žymus visuomenės veikėjas.
VU biblioteka parengė parodą prof. Juozapo Girdzijausko 80-čio sukakčiai bei jo mirties metinėms paminėti. Publikuojami jo asmens fondo, kurį pats sudarė VUB Rankraščių skyriuje, dokumentai, leidiniai iš VUB fondų.
Parodos partneris – VU archyvas.

 

Profesoriui Juozapui Girdzijauskui skirtos parodos atidarymas vyks 2015 m. spalio 29 d. 16 val. Vilniaus universiteto Baltojoje salėje.

Juozapas Girdzijauskas gimė 1935 m. liepos 10 d. Benedikto ir Julijonos Girdzijauskų šeimoje, Kalupiuose (Raseinių apskritis).

Mokėsi Paupio pradžios mokykloje, Vadžgirio progimnazijoje, Viduklės vidurinėje, 1953 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. Lankė J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumą. 1953–1958 m. Vilniaus universiteto (toliau VU) Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1960 m. dirbo vertėju Šalčininkų rajono laikraščio redakcijoje, vakarais mokytojavo Šalčininkų darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1960–1963 m. VU Lietuvių literatūros katedros aspirantas (mokslinio darbo vadovas prof. Jurgis Lebedys). 1963–1965 m. dirbo „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ redakcijoje.

1965–1992 m. dėstė VU Lietuvių literatūros katedroje. 1966 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių eilėdara: silabinės-toninės sistemos susiformavimas“. 1975 m. parengė mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių eilėdara: XX amžius“, bet dėl ideologinių priežasčių ją apgynė 1982 metais. 1983 m. filologijos mokslų daktaras, nuo 1985 m. profesorius. 1992–1999 m. VU Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius. 1992–2000 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyr. mokslo darbuotojas. 1997–1998 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyr. redaktorius. 2002 m. išėjo į pensiją.

1969–1975 m. tęstinio leidinio „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Literatūra“, nuo 1989 m. Simono Stanevičiaus bendrijos metraščio „Aitvarai“ atsakingasis redaktorius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius. Nuo 1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Žemaičių kultūros draugijos narys. 1989 m. įkurtos Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, vienas iš Maironio draugijos kūrėjų, Lietuvos maironiečių draugijos globėjas, Krašto apsaugos bičiulių klubo iniciatorius. Vienas iš Pasaulio lituanistų bendrijos kūrėjų, Studijų kokybės ir vertinimo centro, Mokslininkų sąjungos, Klaipėdos universiteto senato narys.

Vienas žymiausių Lietuvoje eilėtyros specialistų. Parašė ir mokslinėje spaudoje paskelbė straipsnių iš lietuvių literatūros istorijos (daugiausiai XIX a.), eilėdaros, literatūros teorijos, estetikos, recenzavo literatūrologines bei grožines knygas. Išleido studijų, mokiniams skirtų knygų, terminų žodyną, parengė vertimų.

Išleido knygas „Lietuvių eilėdara: silabinės-toninės sistemos susiformavimas“ (1966 m.), „Lietuvių eilėdara: mokymo priemonė“ (1967 m.), „Lietuvių eilėdara: XX amžius“ 1979 m.), „Eilėdara: metodinės rekomendacijos“ (1980 m.) Parengė Valerijono Ažukalnio raštus („Raštai lietuviški“, 1968 m.), 1985 m. – knygą „Lietuvių poetikos pradmenys“. Jo dėka ateities kartoms išliks Jurgio Lebedžio darbai („Lituanistikos baruose“, I-II d., 1972 m.), paskaitos („Senoji lietuvių literatūra“, 1977 m.), straipsniai apie jį („Profesorius Jurgis Lebedys“, 1983 m.). Drauge su kitais parengė „Literatūros teorijos apybraižą“ (1982), Kristijono Milkaus („Pilkainis“, su Liucija Citavičiūte, 1990 m.), Henriko Radausko poezijos („Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“, su Ž. Piličiausku, 1993 m.) rinkinius.

1998 m. iš spaudos išėjo parengti „Literatūros terminų žodynas: eilėdara“, o 2001 m. – monografija „Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius“. 2005 m. drauge su Aiste Virbickaite parengė „Kražiai amžių sandūroje“. Savo 70 – čio sukaktį įprasmino straipsnių rinkinyje „Lietuvių literatūros vagoje“ (2006 m.). 2010 m. pasirodė paskutinė sumanyta knyga – Simono Stanevičiaus raštų fotografuotinis leidimas („Raštai“: fotografuotinis leidimas / Simonas Stanevičius; sudarė Jurgis Lebedys, Juozas Girdzijauskas).

Jo darbas įvertintas žurnalo „Pergalė“ premija (1985 m.), už straipsnį apie A. Strazdą, laikraščio „Literatūra ir menas“ premija (1989 m.), už straipsnį apie B. Brazdžionį. 1998 m. apdovanotas Lenkijos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi, 2002 m. – DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu. 2005 m. įteikta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lituanistinės literatūrologijos raidos pjūviai: eilėtyra ir istoriografija (1966- 2001 m.)“.

Mirė 2014 m. gruodžio 31 d. Palaidotas Paupio kapinėse.

Pagal spaudą ir archyvinę medžiagą parengė Aliucija Orentaitė

 

KVIETIMAS_Girdzijauskas