Profesoriui Kazimierui Romualdui Župerkai įteikta premija

Birželio 20 dieną Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje įteikta trečioji kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Ši premija skirta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesoriui emeritui habil. dr. Kazimierui Romualdui Župerkai. Apdovanojimas kalbininkui skirtas už viso gyvenimo indėlį į lituanistikos tyrimus, ypač už lietuvių lingvistinės stilistikos stiprinimą, už mokyklinės lituanistikos plėtojimą, mokytojų ir viešosios kalbos specialistų rengimą bei visuomenės švietimą.

Birželio 20 dieną Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje įteikta trečioji kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Ši premija skirta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesoriui emeritui habil. dr. Kazimierui Romualdui Župerkai. Apdovanojimas kalbininkui skirtas už viso gyvenimo indėlį į lituanistikos tyrimus, ypač už lietuvių lingvistinės stilistikos stiprinimą, už mokyklinės lituanistikos plėtojimą, mokytojų ir viešosios kalbos specialistų rengimą bei visuomenės švietimą.

Kazimieras Romualdas Župerka – pedagogas ir mokslininkas, daugelio lietuvių kalbos stilistikos vadovėlių autorius, visuomenės kalbotyros pagrindų kūrėjas, teksto lingvistikos tyrėjas, visuomenės švietėjas, tautinės ir pilietinės visuomenės žmogus, savo aukštosios mokyklos ir miesto patriotas, kuris savo įžvalgomis mielai dalijosi su studentais ir doktorantais, dalijasi su kolegomis.

„Esu trečias šios premijos laureatas. Man labai didelė garbė būti tarp tokių iškilių lituanistų – pirmosios premijos laureato Broniaus Dobrovolskio ir praėjusių metų laureatės Ritos Miliūnaitės“, – kalbėjo profesorius. – Premija skirta už viso gyvenimo veiklą. Manau, kad apie daugelį lituanistų būtų galima pasakyti taip, kaip buvo pasakyta apie mane.“
Profesorius atviravo, kad žinia apie Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos skyrimą jam  buvo netikėta, tarsi griaustinis iš giedro dangaus ir pajuokaudamas pridūrė, kad tarp visokių ordinų, padėkų ir kitų apdovanojimų, jam pirmą kartą teikiama premija. „Matyt, kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau visokių apdovanojimų susikaupia“, – pajuokavo laureatas.

2003 m. K. Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, (2016), įvertintas Šventojo Kazimiero ordino Lelijos garbės ženklu (2016), gavęs įvairių padėkų.

Kalbėdamas premijos įteikimo ceremonijoje profesorius su dėkingumu prisiminė pirmuosius darbo metus tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, kuriame jam baigus studijas buvo pasiūlyta pasilikti ir kuriame jis pradėjo mokslininko kelią.

„Dirbant Šiauliuose ypač didelis pavyzdys man buvo profesorius Vytautas Sirtautas, kurio šimto metų jubiliejų minėjome šių metų birželio 10 dieną. Tai buvo ne tik ryškiausias mokslininkas Šiauliuose, bet ir kalbos populiarintojas, rašęs laikraščiams apie lietuvių kalbą. Pasisėmęs iš jo patirties vėliau ir aš ėmiausi tos veiklos“, – kalbėjo profesorius.
K. Župerka su pagarba prisiminė žmones, kuriuos sutiko studijuodamas Vilniaus universiteto aspirantūroje. Tai dr. Aldoną Pupkį, kitus žinomus kalbininkus.  Ir, be abejo, profesorių Juozas Pikčilingis, su kuriuo rengti lietuvių kalbos vadovėliai.

Tuo pačiu laureatas apgailestavo, kad pastaruoju metu atsiranda nuomonių, kuriomis praėjusio amžiaus pradžioje pradėtą lietuvių kalbos norminimą bandoma traktuoti kaip sovietmečio padarinį.

„Šiaip esu optimistas. Gyvenimas gražus, įdomus, tačiau lietuvių kalbos ateitis, mano manymu, yra labai miglota. Čia gimę ir gyvenantys žmonės turėtų ją puoselėti, saugoti. Pastaraisiais metais įsivyrauja iškreipta nuomonė, kad gimtoji kalba nėra svarbi, ypač įsibėgėjus migracijai, atsivėrus verslo ir socialiniams ryšiams su užsieniu. Gimsta įvairios ideologijos, kurios skleidžia mintį, kad gimtoji kalba yra nesvarbi, – kalbėjo profesorius. – Jeigu remsimės tokia šių ideologų nuomone, gimtosios kalbos situacija dar labiau prastės, taip pat netobulės ir mūsų mokslinė lietuvių kalba, o ji bus vartojama tik gatvėje, namuose. Norėtųsi, kad teisingo požiūrio į savo gimtąją kalbą pamatai būtų klojami nuo pat vaikystės. Pirmiausia vaikas turi pajusti žemę po kojomis, o paskui gali tyrinėti pasaulį, kuris šiuo metu yra labai sudėtingas.“

Pagrindinės profesoriaus Kazimiero Romualdo Župerkos mokslinės veiklos kryptys: lietuvių kalbos stilistika, teksto lingvistika, kalbos kultūra, neprofesinė kalbotyra.

1983 m. jis išleido vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams „Lietuvių kalbos stilistika“, 1997 m. (ir vėliau) – vadovėlį „Stilistika“, 2008 m. – knygą „Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba“, 2012 m. – monografiją „Metalingvistika. Nekalbininkų kalbotyra“. Profesorius yra lietuvių kalbos vadovėlių aukštesniosioms klasėms autorius ir bendraautoris.
Šiemet kartu su kolegėmis kalbininkėmis Regina Kvašyte ir Džiuljeta Maskuliūniene parengė ir išleido knygą „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“.

„Apie žodžio korektiškumą filologų  (ir ne tik) yra rašyta nemažai, tai rodo ir pateikta gausi, kruopščiai surinkta bibliografija, tačiau trijų pripažintų mokslininkų sukauptos naujos pateiktos medžiagos aptarimas originalus ir taiklus, o apibendrinimai kiekvienos temos gale – reikalingi, sudedantys galutinius akcentus. Man priimtina autorių argumentuotai pagrįsta ir išaiškinta platesnė, negu iki šiolei lietuvių lingvistų, korektiškumo samprata“, – leidinį apibūdina profesorė, habil. dr. Regina Koženiauskienė.

Tarp profesoriaus darbų – iš čekų kalbos išverstos K. Hausenblas’o, F. Čermák’o mokslo studijos. 2009 m. į lietuvių kalbą (kartu su kitais) išversta J. Rozenbergs’o knyga „Stilistika: stilistinių kalbos priemonių klasifikacija“. Parengta ir paskelbta įvairių  mokslo straipsniai Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

K. Župerka nuo 1990 iki 2007 metų buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. Nuo pat įkūrimo dalyvauja Lietuvių kalbos draugijos veikloje.  Jis yra Latvijos mokslo tarybos užsienio ekspertas ir Lietuvių kalbos mokslo leidinių redaktorius, redakcijų kolegijų narys.

Su garbingu apdovanojimu trečiąjį kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatą sveikino Kazickų šeimos fondo atstovas, Aleksandros ir Juozo Kazickų vaikaitis Piteris (Peter) Kazickas, Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, docentė, asociacijos „Baltų centras“ vadovė dr. Regina Kvašytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir kiti apdovanojimo ceremonijos svečiai.

Premijos įteikimo akimirkos:

Laureatą sveikina Kazickų vaikaitis Piteris Kazickas.

Sveikina Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė, profesorė dr. Genovaitė Kačiuškienė.


Kazimieras Župerka, Piteris Kazickas, Genovaitė Kačiuškienė.

Sprendimą skirti premiją perskaitė ir laureatą pasveikino Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis.


Laureatą sveikina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Laureatą pasveikino Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.

Sveikina Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, asociacijos „Baltų centras“ vadovė dr. Regina Kvašytė.


Žurnalo „Gimtoji kalba“ redaktorė Rinta Urnėžiūtė, Kazimiemieras Župerka, Piteris Kazickas ir Genovaitė Kačiuškienė.

Karolina Baltmiškė
Aurelijos Baniulaitienės nuotr.

mano-krastas-logo