Ramutė Skučaitė – 2016-ųjų „Poezijos pavasario“ laureatė

Gegužės 3 dieną Maironio premija už eilėraščių ir prozos knygą „Nepaslaptis tokia balta“, kurią išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, skirta poetei, vertėjai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramutei Skučaitei.
Nuoširdžiausiai sveikiname!

Poe­tas, ku­riam ski­ria­ma pre­mi­ja, tam­pa tarp­tau­ti­nio poe­zi­jos fes­ti­va­lio „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“ lau­rea­tu. Mai­ro­nio pre­mi­jos stei­gė­ja – Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė, pre­mi­jo dy­dis – 3000 eu­rų. Ski­ria­ma ji už ge­riau­sią nau­ją poe­zi­jos kny­gą, iš­leis­tą per pra­ėju­sius ka­len­do­ri­nius me­tus. Pre­mi­jos Ko­mi­si­ja lai­mė­to­ją rin­ko iš pen­kių kan­di­da­tų. Į Mai­ro­nio pre­mi­ją taip pat pre­ten­da­vo Eri­ka Drun­gy­tė ir jos kny­ga „Pa­tria“, Al­do­na Gus­tas su kny­ga „Pa­do­va­nok man obuo­lį iš ana­pus“, Vy­tau­to Ka­zie­los kny­ga „Vie­ta ir ki­ti nu­ty­lė­ji­mai“ bei Ar­tū­ras Va­lio­nis su kny­ga „Iš na­tų“, pra­ne­ša Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­ga.

An­ta­nas Shes­hi: „Ste­bi­na ko­ne 20 me­tų trun­kan­tis au­to­rės kū­ry­bi­nis re­ne­san­sas – kas­met po vie­ną ar ke­lias kny­gas. Su­ge­bė­ji­mą ne­si­kar­to­ti, ne­su­si­pai­nio­ti tarp ad­re­sa­tų, ak­ty­viai ra­šant įvai­rio­mis ma­nie­ro­mis ir skir­tin­goms am­žiaus gru­pėms (o kur dar ver­ti­mai), tur­būt ga­li­ma lai­ky­ti vie­nu iš Sku­čai­tės ypa­tin­gu­mo ženk­lų. Ir nors pa­ti ra­šy­to­ja ne­syk dek­la­ra­vo ne­skirs­tan­ti poe­zi­jos į vai­kų ir su­au­gu­sių­jų, „Ne­pas­lap­tis to­kia bal­ta“ – lei­di­nys su­bren­du­siam skai­ty­to­jui. Kny­go­je ne­abe­jo­ti­nai (ne tik pa­gal skai­čių, bet ir pa­gal kū­ri­nių siun­čia­mos ži­nios di­men­si­ją) do­mi­nuo­ja poe­zi­ja. Ta­čiau aiš­kiau­si pra­ne­ši­mai skai­ty­to­jui, apie ką, su kuo ir kaip ši poe­zi­ja kal­ba, iš­reikš­ti pro­zi­niuo­se in­tar­puo­se: Sa­kau tiek, kiek no­riu pa­sa­ky­ti. Kiek sau lei­džiu. Kiek ga­liu. Ši­tie – da­bar iš­tar­ti, par­ašy­ti – žo­džiai už­den­gia ki­tus: te­bū­na tiems ki­tiems ra­mu (p. 63).“

Ona Da­nu­tė Klum­by­tė: „Ra­mu­tės Sku­čai­tės kny­ga „Ne­pas­lap­tis to­kia bal­ta“ pers­melk­ta au­to­biog­ra­fiš­ku­mu ir liu­di­ja dra­ma­tiš­kus Lie­tu­vai ke­lių XX a. de­šimt­me­čių oku­pa­ci­jos me­tus. Rin­ki­nys su­da­ry­tas iš 76 ei­lė­raš­čių ir 27 au­to­biog­ra­fi­nių rit­mi­nės pro­zos mi­nia­tiū­rų. Pa­sta­ro­sios pra­ple­čia, tar­tum pa­aiš­ki­na at­ski­rų ei­lė­raš­čių pra­smes ir vie­ni­ja juos į se­man­ti­nę vi­su­mą. Jo­se su­kre­čian­tys tė­vų areš­to frag­men­tai, dė­dės (ge­ne­ro­lo K. Sku­čo), iš­duo­to sa­vų­jų tau­tie­čių, tra­ge­di­ja, sa­vis­ta­bos įžval­gos, au­to­rės cre­do ir pan.“

Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė: „Ne tik ei­lė­raš­tis, ne tik ei­lė­raš­čių kny­ga yra (ar tu­ri bū­ti) struk­tū­ra. Struk­tū­riš­kas yra ir poe­zi­jos laik­me­tis; kad ir XXI am­žiaus lie­tu­vių poe­zi­ja. Ji tu­ri sa­vo avan­gar­dą, prieš­aki­nį bū­rį, nors po tru­pi­nį at­nau­ji­nan­tį poe­ti­ką, už­da­res­nę, ne vi­siems su­pran­ta­mą, tu­ri ir sa­vo at­vi­ra­šir­džius, lei­džian­čius ei­lė­raš­čius už sa­vo pi­ni­gus. Bū­ti­na­sis poe­ti­nės laik­me­čio struk­tū­ros dė­muo – ei­lė­raš­čiai, ku­rie ra­šo­mi iš pa­tir­ties, iš tos jos da­lies, ku­rią pe­ri­ma poe­ti­nė kal­ba, ga­ran­tuo­jan­ti ko­ky­bę, ly­gį ir kar­tu su­pran­ta­mu­mą, prie­ina­mu­mą. R. Sku­čai­tės poe­zi­jos kny­gos pri­skir­ti­nos tam bū­ti­na­jam laik­me­čio poe­zi­jos dė­me­niui: at­vi­ra skai­tan­čiam, bet sau­go­ma sa­vi­tos in­to­na­ci­jos, la­biau in­to­na­ci­jos ne­gu poe­ti­kos, nors ir ne­ats­ki­ria­mų“.

***

Ra­mu­tė Sku­čai­tė gi­mė 1931 10 27 Kau­ne. Tė­vai bu­vo mo­ky­to­jai, dė­dė – tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras. 1940 m. tė­vas su­im­tas ir iš­trem­tas į Pe­čio­rą. R. Sku­čai­tė į Si­bi­rą iš­trem­ta 1949 m. Ten dir­bo me­džio ap­dir­bi­mo fab­ri­ke, bai­gė Zi­mos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. 1952–1956 m. ne­aki­vaiz­džiai stu­di­ja­vo pra­ncū­zų kal­bą Ir­kuts­ko už­sie­nio kal­bų pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te. 1953–1954 m. mo­ky­to­ja­vo Zi­mo­je. 1956 m. su ma­ma grį­žo į Lie­tu­vą, ap­si­gy­ve­no Vil­niu­je. 1956–1959 m. Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te (da­bar Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas) stu­di­ja­vo pra­ncū­zų kal­bą ir li­te­ra­tū­rą. Dir­bo „El­to­je“, „Ge­nio“, „Žvaigž­du­tės“, „Va­ka­ri­nių nau­jie­nų“ re­dak­ci­jo­se. 1992 m. re­da­ga­vo žur­na­lą „Ant ma­my­tės ke­lių“. Dra­ma­tur­gė, ver­tė­ja, ope­rų lib­re­tų au­to­rė ir ver­tė­ja, dai­nų teks­tų au­to­rė, pub­li­cis­tė. Pir­mie­ji ei­lė­raš­čiai su­au­gu­sie­siems spau­do­je pa­si­ro­dė 1957 m., o vai­kams – 1959 m. „Ge­ny­je“. Vai­kams skir­ta di­des­nio­ji kū­ry­bos da­lis. Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė – nuo 1969 m.

Mai­ro­nio pre­mi­jos lau­rea­tą rin­ko pre­mi­jos ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­ro pa­sku­ti­nių­jų pen­ke­rių me­tų „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ lau­rea­tai: Jo­nas Ka­li­naus­kas, Eu­ge­ni­jus Ali­šan­ka, Taut­vy­da Mar­cin­ke­vi­čiū­tė, Kęs­tu­tis Na­va­kas ir Vla­das Bra­ziū­nas.

Pre­mi­ja bus įteik­ta „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ fes­ti­va­lio, ku­ris vyks ge­gu­žės 15–29 die­no­mis, me­tu.

Lietuvos zinios logo