Rita Miliūnaitė. Mintys po diskusijos seminaro „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“

Diskusijų seminaras „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“ subūrė mokytojus praktikus, kalbos mokymo metodikos, tarties ir kirčiavimo specialistus, bendrinės kalbos normintojus, ŠMSM, Švietimo agentūros atstovus ir šiaip tuos, kuriems rūpi, kad viešumoje girdėtume gražią, skambią lietuvių kalbą. Pabrėžta, kad nuo to, kiek išugdyta mokinių kalbinė klausa, daug priklauso ir jų rašybos įgūdžiai.

Diskusijose išsigvildeno trys svarbūs dalykai.

1) Žinomi mokslininkai, tarties ir kirčiavimo specialistai, bendrinės tarties ir kirčiavimo normų neketina atšaukti. Bendrinė tartis yra ta lietuvių kalbos garsinė atmaina, kuri sieja visą įvairiatarmę, įvairiakalbę Lietuvos bendruomenę ir palengvina viešosios informacijos, įvairių kultūros, mokslo formų sklaidą. Pridurčiau – tai yra ir reprezentacinė lietuvių kalbos atmaina, kurios mokomi užsieniečiai.

2) Kita vertus, buvo pripažinta, kad per daugiau kaip 100-ą bendrinės tarties kristalizavimosi metų įvyko tokių pokyčių, kurių senstelėjusi kodifikacija jau neatspindi. Visi pastebime, kad tai nebėra grynoji suvalkiečių tarmė, kuri kadaise tapo bendrinės tarties pagrindu. Be to, atsiskyrė du bendrinės tarties stiliai – raiškusis ir laisvasis. Todėl galima tikėtis, kad VLKK, kuri ketina persvarstyti kai kurias tarties normas, į tai atsižvelgs ir įteisins bent keletą laisvojo stiliaus variantų, negriaudama esamų bendrinės tarties pagrindų.

3) Išryškėjo lietuvių kalbos ugdymo programos (kurią kaip tik ketinama atnaujinti) spragos, mokinių viešojo kalbėjimo įskaitų, taip pat mokymo metodikų, ypač tų, kurias būtų galima taikyti tautinių mažumų mokyklose, stoka. Tačiau didžiausias yra naujų, šiuolaikiškų bendrinės tarties mokymo priemonių badas. Jeigu palygintume, kaip mokoma užsienio kalbos tarties ir kiek tam skiriama dėmesio, su tuo, ką mokiniai nuvokia apie bendrinę lietuvių tartį, suprastume, kodėl mokykloje ji užmiršta ir apleista. O mokytojams reikia dalykinės paramos, reikia atnaujinti savo pačių tarties įgūdžius.

Visi šie diskusijose kalbėti dalykai suėjo į atsakingųjų ausis ir į seminaro protokolą. Postūmis judėti yra.

Ir dar reikia pabrėžti: bendrinė tartis – subtilus reikalas. Dažnai tai kompromiso su savo gimtąja tarme ar kitokia gimtąja kalba paieškos. Bet reikiamoj vietoj įsijungti reikiamą kodą nėra kaži kas nepasiekiama.
O ar visiems būtina mokėti bendrinę tartį ir ja kalbėti? Žinoma, ne. Dar iki pastarųjų metų imigracijos Didžiojoje Britanijoje bendrine anglų tartimi (BBC variantu) kalbėjo apie 5–10 proc. gimtakalbių. Taigi elitas. Bet turėti supratimą apie bendrinę tartį ir gauti jos pagrindus mokykloje – reikia. Nepamankštinus kalbos padargų vaikystėje, o vėliau gyvenime tapus viešai kalbančiu asmeniu, suvelta tarsena ir ryškūs nukrypimai nuo tarties normų gali gadinti patį elegantiškiausią įvaizdį.
FB-logo