Rita Tūtlytė. Dialogas su tradicija Janinos Degutytės poezijoje: vaizdo aspektas

Anotacija. Janina Degutytė (1928–1990) kūrybinį kelią pradėjo ir baigė sovietinės okupacijos metais. Poetės karta, šeštojo dešimtmečio pabaigoje išleidusi pirmuosius rinkinius, jautė stiprų ideologinį spaudimą, bet ieškojo individualaus balso, anot Vytauto Kavolio, siekė užpildyti ištuštėjusią sąmonę, atgauti tradiciją. Pirmųjų rinkinių ideologinių reikalavimų tankis kreipia Degutytę ieškoti literatūrinės „genties“. Šioje poetinio kelio atkarpoje labiausiai atpažįstame Salomėjos Nėries ir Eduardo Mieželaičio eilėraščio poetiką. Ryškėja poetės kūrybai svarbi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų vaizduotė, Vinco Mykolaičio­Putino pasaulėvaizdžio kontūras, romantizmo epochos muzikos, Friedricho Hölderlino ir Rainerio Marios Rilkės poezijos įspūdžiai, kurie yra receptyvios sąmonės kūrybiniai įvykiai.
Dėmesys sutelkiamas į šių skirtingų šaltinių meninio vaizdo persiklojimus, į daugiasluoksnę poetės meninio vaizdo prigimtį. Meninio pasaulėvaizdžio šaltinių įtėkmė stebima estetiniu ir vertybiniu požiūriu, laikomasi atidaus tekstų skaitymo ir hermeneutinių pozicijų.
Dialogas su tradicija Janinos Degutytės poezijoje- vaizdo aspektas 

Internete jau paskelbtas paskutinis ir net jubiliejinis Lietuvių literatūros katedros žurnalo „Literatūra“ 60 (1) numeris: http://www.zurnalai.vu.lt/literatura/issue/view/1133.

Pagrindinė šio numerio tema – Janinos Degutytės gyvenimas ir kūryba. 2018-aisiais buvo minimas poetės 90-metis. Jai skirtos net keturios išsamios publikacijos. Viena iš jų – Ritos Tūtlytės straipsnis „Janinos Degutytės dialogas su tradicija: vaizdo aspektas“, kurį siūlome skaityti.

VU-FilF