Rūta Švedienė. Kalbiniai pasižvalgymai ir patarimai atėjus žiemai

Gruodis – savas ar skolintas? Dažniausiai žodis „gruodis“ žmonių yra kildinamas iš žodžio „gruodas“, tačiau, norint sužinoti pirminę žodžio reikšmę, jo kilmę, pasikliauti vien žodžių panašumu – rizikinga, reiktų remtis išvadomis mokslininkų, kurie išmano kalbos istoriją, geba įsiskverbti į tolimą praeitį, kur nesiekia jokie rašytiniai šaltiniai, jokie kiti istoriniai dokumentai.

Štai lenkų kalbininkas J. Safarewiczius (Safarevičius) šio žodžio nepriskiria prie liaudiškosios lietuviškos leksikos grupės. Jo nuomonę galima rasti Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazėje (http://etimologija.baltnexus.lt): „Sunku įsivaizduoti, kad šitie pavadinimai būtų atsiradę be lenkų kalbos įtakos: gruodis – grudzień.“ Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojos prof. G. Blažienės nuomone, derėtų pavartyti lietuvių kalbos etimologijos žodynus, kuriuose rašoma, kad žodžio „gruodis“ kilmė – iš rus. gruden (žodžio gale minkštumo ženklas) ir iš lenk. grudzień. (Ko gero, reikšmingiausi etimologijos žodynai yra vokiečių kalbininko E. Fraenkelio (Frenkelio) „Litauisches etymologisches Woerterbuch“ (2 tomai,1962, 1965), lenkų mokslininko W. Smoczynskio (Smočinskio) „Słownik etimologiczny języka litewskiego“ (2008), prof. V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“ (4 tomai, 1988–1997).

Tačiau visgi abejoti galima, ar tai skolinys, juk lietuvių ir slavų (ne tik vienų lenkų) šio mėnesio vardai nebūtinai yra paskolinti vienų kitiems (slavų lietuviams ar lietuvių slavams), jie gali būti bendros kilmės (ir fonetika dėsninga: liet. gruod- ir grud-, plg. dar kuop– ir kup-). Apie galimą baltų ir slavų šio žodžio bendrą kilmę iš bendros indoeuropietiškos šaknies užsiminė ir prof. K. Būga (Rinktiniai raštai, 1 t.), nagrinėdamas kitus galimus bendrašaknius slavų ir baltų žodžius. Taigi čia gali būti bendras paveldas, ne skolinys. Beje, jei skolinys, tai ir gruodą, per kurį važiuojant dantys barška, reikia laikyti skoliniu? Sunkoka patikėti.“ O jei atsiverstume didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, pamatytume, kiek visokių žodžių visose tarmėse su šaknimi gruod- esam prisidarę. Nebūtumėm spėję iš naujo skolinio tiek visko prikurti.

Mes turime seną, garsią kalbą. Daugybė žodžių yra tokie patys kaip ir senųjų kalbų, ir jie nagrinėjami visame pasaulyje, netgi Japonijoje ir Taivane.

Gruodis – siekis, Kalėdų mėnuoGruodis yra dvyliktas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Lotyniškas mėnesio pavadinimas December reiškia, kad tai dešimtasis mėnuo. Sako, kad gruodis vadintas ir vilkiniu, sausiniu, tačiau tokių reikšmių ir pavyzdžių žodynai neteikia. Šis mėnuo vadintas siekiu. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ yra tokių pavyzdžių: Siẽkis sausis – Kalėdos tarpe; Pernai, siẽkio mėnesė, pakliuvo į muno rankas dainų pėdelis; Siekių sausių tarpe – Nauji metai; Laikos kriaušės nuo lapkrisčio lig pat siekio ir sausio.

Siekis – tai vardas tryliktojo mėnesio, kuris buvo pridedamas keliamaisiais metais, derinant saulės ir mėnulio ciklus. Gruodis vadintas ir sausio vardu, Kalėdų mėnesiu. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ yra toks pavyzdys: Sausis, arba Kalėdų mėnuo, tur 31 dieną.

Kas tas Grigaliaus kalendorius?

Kad kažkada gruodžiu vadintas ir 12-as metų mėnuo, ir lapkritis, o sausiu ir pirmasis metų mėnuo, ir gruodis ir pan., paaiškinama tuo, kad XVI a. buvo reformuotas vadinamasis saulės, t. y. Julijaus, kalendorius – popiežiaus Grigaliaus XIII bule įvesta kita metų skaičiavimo sistema, vadinamasis Grigaliaus kalendorius (angl. Gregorian calendar). Julijaus metai yra 0,0078 paros ilgesni už atogrąžinius metus, dėl to pavasario lygiadienis, IV a. sutapęs su kovo 21, 16 a., atslinko į kovo 31. Buvo pastebėta, kad bažnytinės šventės ėmė labai neatitikti joms priklausančių metų sezonų, pvz., Velykos nusikėlė beveik į vasarą, nuo trumpiausios metų dienos gerokai nutolo kūdikėlio Kristaus gimtadienis ir kt., tad ir buvo atlikta kalendoriaus reforma – 1582 m. paskelbta, kad po spalio 4-osios, kuri tada buvo ketvirtadienis, seks penktadienis, bet bus jau spalio 15-oji. Pagal Grigaliaus kalendorių keliamieji metai nustatomi laikantis tokios taisyklės: metai, išskyrus šimtmečių metus, yra keliamieji, jei jie dalosi iš 4, šimtmečių metai yra keliamieji, kurie dalosi iš 400. Naujojo stiliaus kalendoriuje vienos paros paklaida susidaro tik per 3 300 metų.

Adveñtas – ne šventė, o laikotarpis

Po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu. Šiuo susikaupimo, kūno ir dvasios apsivalymo periodu prasideda bažnytinių švenčių laikas.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ adveñtas apibūdinamas kaip keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas.

Žodis adveñtas yra 2 kirčiuotės, taigi kirčiuojama taip: v. adveñtas, k. adveñto, n. adveñtui, g. adveñtą, įn. adventù, vt. adventè.

Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adveñtas rašomas mažąja raide. (Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan.)

KELETAS „ŽIEMINIŲ“ KALBOS PATARIMŲ

„Žiemos laiku“ ar „žiemą“?

Laiko trukmei reikšti taisyklinga vartoti tiek įnagininką laiku (polinksnio reikšme),tiek galininko linksnį,jie yra lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Žiemos laiku (arba Žiemą) dienos trumpos. Nakties laiku (arba Naktį) ligoniui pablogėjo.

Kaip rašyti: „priežiemis“ ar „priešžiemis“?

Rašytina priešžiemis (žodžio dalys: prieš – priešdėlis, žiem – šaknis ir is – galūnė) – tai laikas prieš žiemą. Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašomos abi, pvz.: priešžiemis, priešžaismis, išsaugojimas, išsiblaškymas, užžarstymas ir pan.

Ar vartotinas veiksmažodis „žiemavoti“?

Nevartotinas. Jis sudarytas su svetimu baigmeniu –avoti. Todėl ne žiemavoti, o žiemoti.

„Žieminis“ ir „žiemiškas“ – ne tas pats?

Žieminis – susijęs su žiema arba priklausantis tam tikrai žiemos sezono rūšiai: Žieminiai obuoliai ilgai stovi. Žieminių javų – rugių, kviečių – mūsų ūkininkai sėdavo nemažai. Čia mano žieminis paltas.

Žiemiškas – primenantis žiemą, tinkamas žiemai: Dar tik gruodis, o jau visai žiemiškas oras. Koks žiemiškas vėjo skvarbumas! Geriau nesakyti Ko jūsų visų tokia žieminė (– žiemiška, žiemos) nuotaika. Ten parduoda žiemiškas (– žiemines) kepures.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

(Remtasi leidiniu „Kalbos patarimai“, Kn. 2: „Sintaksė“ (Vilnius, 2003), el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ (http://www.lki.lt/dlkz/), „Lietuvių kalbos žodynu“ (http://www.lkz.lt), V. Straižio „Astronomijos enciklopediniu žodynu“ (Vilnius, 2002), VLKK konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/), Terminų banku (http://terminai.vlkk.lt)

www.kedainiai.lt