Tomui Venclovai įteiktas „Rzeczpospolita“ apdovanojimas

Varšuvoje įteikti dienraščio „Rzeczpospolita“ Jurgio Giedraičio (Jerzi Giedroyc) vardo apdovanojimai. Pirmąkart medaliais apdovanojo ir Lietuvos atstovus – jais pagerbti publicistas ir eseistas Tomas Venclova ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės institutas.

Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje, Antano Venclovos šeimoje, vėliau augo Kaune. 1946 metais šeima persikėlė į Vilnių.

1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.

1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė.

Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba Niuhavene (JAV).

Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.

T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).

Įvertintas:

  • 1978 m. V. Krėvės literatūrinė premija, už „98 eilėraščius“
  • 1995 m. LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius
  • 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius
  • 2000 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija
  • 2002 m. Šv. Kristoforo statulėlė
  • 2005 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ Jotvingių premija
  • 2009 m. „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ T. Venclovą išrinko Tolerancijos žmogumi
  • 2010 m. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas
  • Tarptautinės Vilenica (1990 m.), Capri (1991 m.), Qinghai (2011 m.), Petrarca (2014 m.) premijos
  • 2012 m. Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas
  • 2013 m. Vilniaus garbės piliečio vardas
  • 2013 m. Lenkijos atgimimo ordino Didysis kryžius.

Pasak laureato, eseisto Tomo Venclovos, Jerzio Giedroyco veikla – itin svarbi abiem šalims. Jis daug dėmesio skyrė geriems Lietuvos ir Lenkijos santykiams, aktyviai rėmė mūsų šalies siekius dėl nepriklausomybės.

„Jis pirmasis sukūrė naujovišką lenkų politikos koncepciją. Pradėdamas nuo to, kad Vilnius priklauso Lietuvai, O Lvovas priklauso Ukrainai. Kas didelei daliai lenkų viešosios visuomenės ilgai nebuvo priimtina, bet ilgainiui virto Lenkijos politikos aksioma. Tai buvo nepaprastai svarbus posūkis Rytų Europos istorijoje“, – pasakoja T. Venclova.

Nuoširdžiai sveikiname poetą Tomą Venclovą, Lituanistų sambūrio narį, gavus šį garbingą apdovanojimą.

Šaltinis čia