Seniausia žinoma Lietuvos bibliotekose saugoma spausdinta knyga

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje „atrastas“ „naujas“ inkunabulas: Johanneso de Aragonios „Oratio ad Sixtum IV. Oratio ad Ferdinandum regem“, Johanneso Philippo de Lignamineʼo išspausdintas Romoje po 1471 m. gruodžio 19 d. (knygos šifras: I-25g). Šį atradimą lėmė tai, kad Biblioteka jau kurį laiką dalyvauja tarptautiniame projekte MEI (Material Evidence in Incunabula), kurio tikslas – aprašyti inkunabulus, pagrindinį dėmesį kreipiant į kiekvieną konkretų knygos egzempliorių, jo proveniencijas, kitus ženklus, galinčius padėti identifikuoti knygos istoriją. Tai paskatino nauju žvilgsniu peržiūrėti turimus inkunabulus bei pradžiugino netikėtais atradimais.

Vienas iš tokių atradimų buvo jau minėta Johanneso de Aragonios knyga. Tai yra nedidelės apimties, vos 4 lapų knyga, įrišta su dar šešiais 1472–1477 m. išleistais inkunabulais (knygų šifrai: I-25a – I-25f). Bibliotekoje saugomas egzempliorius yra defektuotas – trūksta pirmojo lapo. Negalima sakyti, kad tai buvo visiškai nežinomas inkunabulas. Jis buvo suinventorintas kartu su kitomis konvoliuto knygomis, tačiau iki šiol nebuvo įmanoma jį identifikuoti ir aprašyti, nes trūko knygos pradžios, be to, nebuvo inkunabuluose beveik visuomet randamo kolofono. Vienintelė užuomina apie šią knygą buvo lape 2v esantis pavadinimas „Oratō ab eodē habita ad Ferdinandū regē“. Atpažinimą palengvino internetinės bazės: inkunabulų trumpųjų aprašų kataloge (ISTC – Incunabula Short Title Catalogue) pavyko rasti tik kelis galimus veikalus, o galutinai atpažinti turimą knygą padėjo Štutgarte esančios Viurtembergo žemės bibliotekos egzemplioriaus skaitmeninė kopija.

Išsiaiškinus, kokia knyga baigiasi šis konvoliutas, paaiškėjo, kad ji yra seniausia šiuo metu žinoma Lietuvos bibliotekose saugoma spausdinta knyga (kelios 1472-ais išspausdintos knygos saugomos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekose). Į Biblioteką ji buvo atvežta iš Karaliaučiaus, ką liudija išlikusi Wallenrodtų bibliotekos lipdė.

Seniausias knygoje esantis įrašas yra metai „1478“, įrašyti pirmąją konvoliuto knygą (Werner Rolevinck, Fasciculus temporum. Speyer: Peter Drach, 1477) pradedančios rodyklės pabaigoje. Rodyklė baigiama spausdinta lotyniška fraze „Sit laus Deo“ (liet. „Tebūna šlovė Dievui“). Skaičius įrašytas tuo pačiu rašalu, kuriuo pažymėtos rubrikos ir parašytos inicialinės raidės. Galima manyti, kad jį įrašė dailininkas, baigęs darbą. Knygoje esama ir mėgėjiškų iliustracijų, kurias kartu su įvairiais įrašais paliko vėlesni skaitytojai.

Knyga įrišta vadinamuoju vienuoliniu įrišu. Jam būdinga tai, kad oda yra dengiama tik nugarėlė ir po pusę greta jos esančio kietviršio, kitoje pusėje paliekant nedengtą medį. Tokių įrišų pavyzdžių turi ir kitos XV–XVI a. knygos, atvežtos iš Karaliaučiaus. Aptariamos knygos medinė viršutinio kietviršio dalis buvo panaudota užrašyti šiuo metu nebeįskaitomam tekstui, be to, tiek į medį, tiek į odą buvo įspausti inicialai „VS“, tikriausiai priklausę nežinomam XV–XVI a. knygos savininkui, kurio herbas su tomis pačiomis raidėmis yra nupieštas knygoje. Knyga atskleidė dar ne visas paslaptis, bet norisi tikėtis, kad, gausėjant inkunabulų tyrimų bei skaitmeninės informacijos apie jų savininkus, vieną dieną pavyks atpažinti ir šį, tikriausiai patį pirmąjį, knygos savininką, užsakiusį, kad jam įrištų septynias per kelerius XV a. metus išleistas knygas.

mab