Skaitome Vilnių

Jau antrus metus Vilniaus gyventojai, pasitikdami gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, įvairiose miesto viešose vietose ant grindinio ras trumpus tekstus – Vilniui ir visai Lietuvai svarbių žmonių eilėraščių eilutes, citatas. Tai – antra dalis projekto „Skaitome Vilnių“ (#skaitomevilniu), kurį sumanė ir įgyvendina VšĮ „Laikas skaityti“, Vilniaus miesto savivaldybė, Benedikto Gylio paramos fondas ir Lituanistų sambūris, norėdami tokiu būdu pažymėti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Kai kurie tekstai gali pasirodyti negirdėti, niekada neskaityti. Kai kurias asmenybes mes nepelnytai primiršome, taip pat ir jų nuopelnus Lietuvai. Trumpą informaciją apie visus 20 tekstų ir jų autorius bei pasirinktas vietas galima rasti „Laikas skaityti“ fb bei interneto svetainėje www.auguskaitydamas.lt

Pasirinkti tekstai žmonių, kurie neatskiriami nuo Lietuvos istorijos, palikę ir vis dar palieka ryškius ženklus mūsų gyvenime. Kai kurie šių tekstų svarbūs Vilniaus istorijai, Vilnius vis dar kalba šių žmonių lūpomis ir kalbomis. Šiemet grindinys įvairiose vietose išrašytas žodžiais, kuriuos tarė ryškiausios asmenybės – rašytojai, poetai, visuomenės veikėjai, mokslininkai, intelektualai – Didysis kunigaikštis Gediminas, prezidentas Antanas Smetona, Sofija Kymantaitė Čiurlionienė, Jurgis Kunčinas, Tomas Venclova, Vincas Kudirka, Judita Vaičiūnaitė, Ona Šimaitė, Algirdas Julius Greimas, Sigitas Geda, Kazys Bradūnas.

Projekto idėja – pakviesti žmones ne tik stabtelti ir susikaupti žodžiams, jų prasmei, bet ir pamąstyti apie tai, kokia stipri tauta esame, kiek įdomių, išmintingų, jautrių, pasaulyje garsių asmenybių, kūrėjų yra užauginusi mūsų valstybė. Šiemet visi tekstai pažymėti grotažyme #skaitomevilniu, tad bus lengviau rasti informaciją internete apie pasirinktus autorius ir vietas, kuriose išrašyti jų tekstai, o jų galima rasti nuo Neries krantinės iki Užupio, nuo Vilniaus universiteto iki Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Kviečiame visus vilniečius ir svečius dalytis socialiniuose tinkluose viešose vietose rastų ir patikusių tekstų nuotraukomis su žyme#skaitomevilniu. Tekstus ant grindinio išrašė menininkas Jurgis Tarabilda.

Vieta
Tekstas
1. Tiltas per Vilnelę į Užupį Šv. Brunono Bonifaco g.

Jurgis Kunčinas (1947–2002) – poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė Alytuje, nuo studijų gyveno Vilniuje. Buvo apdovanotas literatūrine Vilniaus miesto premija (1996 m. už novelių knygą „Laba diena, pone Enrike!“)

Ar būtų „Tūla“ be Užupio? Ar būtų Užupis be „Tūlos“?

Tavęs, Tūla, man stigs ilgai, gal net visą likusį gyvenimą, netgi anapus gyvenimo.

Jurgis Kunčinas, 1993 m.

2. Stanislovo Moniuškos skveras.

Judita Vaičiūnaitė (1937-2001) – viena didžiausių 20 a. antrosios pusės lietuvių kūrėjų. Gimė Kaune, nuo studijų liko gyventi Vilniuje. Vilnius neįsivaizduojamas be jos poezijos subtilumo.

Į S. Moniuškos skverą, esantį prie Šv. Kotrynos bažnyčios, ji dažnai ateidavo pabūti, pasivaikščioti.

Ateis sekmadienis. Ant duonos tepsim bučinius ir sviestą.JUDITA VAIČIŪNAITĖ, 1962 M.
3. Vokiečių gatvės alėja, prie fontano.

Jonas Strielkūnas (1939-2010) – poetas, vertėjas, publicistas. Daugelis jo eilėraščių yra tapę dainomis.

BET VIS TIEK, BET VIS TIEK

VIENĄ VASARĄ ČIA

BUVO MŪSŲ PASAULIS,

DŽIAUGSMAI IR KANČIA.

JONAS STRIELKŪNAS, 1973 M.

4. Užupyje, Malūnų gatvėje, už tilto per Vilnelę.

Konstanty Ildefons Gałczyński (1905-1953) – lenkų poetas, kurio kūryboje daug satyros ir absurdo humoro. 1934-36 metais gyveno Vilniuje Malūnų gatvėje, čia jiems su žmona gimė dukra.

– PASAKYK MAN, KAIP MANE MYLI.

– PASAKYČIAU.

– TAIGI?

– POWIEDZ MI JAK MNIE KOCHASZ.

– POWIEM.

– WIĘC?

Konstanty Ildefons Galczynski, 1950 m.

5. Rūdininkų – Vokiečių g.

Ona Šimaitė (1894-1970) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, daug padėjusi Vilniaus geto žydams II pasaulinio karo metu. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.

Šiomis gatvėmis ėjo Vilniaus Geto sienos.

Kiekvienas iš Vilniaus Geto žmonių, net ir pats mažiausias, visai to nejausdamas, buvo didelis herojus.

ONA ŠIMAITĖ, 1965 M.

6. Takas skvere nuo Katedros link Lietuvos nacionalinio muziejaus.

Gediminas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1275-1341). Jo valdymo laiku Vilnius tapo europiniu miestu.

Pirmiau geležis pasikeis į vaškąir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį.
Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.
7. Prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Henrikas Radauskas (1910-1970) – vienas žymiausių lietuvių poetų, modernistas. 1944 m. pasitraukė į Berlyną, dar po kelerių metų – į JAV. Nuo 1959 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

AŠ NESTATAU NAMŲ, AŠ NEVEDU TAUTOS,

AŠ SĖDŽIU PO ŠAKOM AKACIJOS BALTOS…
HENRIKAS RADAUSKAS, 1950 M.

8. Gedimino – Gynėjų g.

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886-1958) – poetė, vertėja, rašytoja, literatūros ir meno kritikė, aktyvi visuomeninio moterų sąjūdžio dalyvė. 1909 m. susituokė su M.K. Čiurlioniu. 1918-19 gyveno Vilniuje, Uosto(dabar Pamėnkalnio) gatvėje.

TURIME SAVO KRAŠTĄ GRAŽINTI, ŠVIESTI, KAD JAU NIEKAS IŠ LIETUVOS BĖGTI NENORĖTŲ.

SOFIJA KYMANTAITĖ-ČIURLIONIENĖ, APIE 1926 M.

9. Takas nuo Karaliaus Mindaugo tilto link Lietuvos nacionalinio muziejaus.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) – Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja, mokytoja, viena iš Lietuvos moterų sąjungos steigėjų. Rėmė gabius jaunuolius, padėdama siekti jiems mokslo.

KAIP ŽEMĖ SUKASI APIE SAVO AŠĮ,

TAIP MŪSŲ TAUTOS GYVYBĖ APIE VILNIŲ.

GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ, 1914 M.

10. Universiteto g., netoli VU Istorijos fakulteto

Algirdas Julius Greimas (1917-1992) – kalbininkas, semiotikas, eseistas, mitologas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, įkūrė Paryžiaus semiotikos mokyklą. Vilniaus universitete skaitė paskaitas, sulaukdavusias didžiulio dėmesio. 2017-ieji Lietuvoje paskelbti Algirdo Juliaus Greimo metais.

KAI NIEKO NEBELIEKA,

LIEKA DAR NORAS,

KAD BŪTŲ GRAŽU. BASTA.

ALGIRDAS JULIUS GREIMAS, 1991 M.

11. Prie pagrindinių Bernardinų sodo vartų nuo Maironio g.

Sigitas Geda (1943-2008) – poetas, vertėjas, 20 a. antroje pusėje tęsęs ir atnaujinęs lietuvių poetinę tradiciją, atnešęs į ją naujų vėjų. Vertėjas, eseistas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Gimė Paterų kaime, nuo studijų metų liko gyventi Vilniuje.

BUVAU Į LIETUVĄ IŠĖJĘS,

TEN PAUKŠČIAI, MOTERYS IR VĖJAS.

SIGITAS GEDA, 1966 M.

12. Literatų g., netoli Švietimo ir mokslo ministerijos.

Danielius Naborovskis (1573-1640) – poetas, mokslininkas. Gimė Lenkijoje, studijavo Bazelyje ir Orleane, 1602 m. atvyko į Lietuvą, Vilniuje nusipirko namą dabartinės Švietimo ir mokslo ministerijos vietoje. Danielius Naborovskis daug rašė apie Lietuvą, pastebėdamas ne tik gražiausias lietuvių savybes, bet ir ydas.

Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:

Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Danielius Naborovskis, 1620 m.

13. Neries krantinė, už Baltojo tilto.

Antanas Jonynas (1923-1976) – poetas, mokytojas, Lietuvos neregių draugijos steigėjas. Gimė Alytuje. Meilę knygoms įskiepijo tėvas, o pats Antanas nuo vaikystės mėgo skaityti visai šeimai. Būdamas šeštoje klasėje neteko regėjimo. Rašė ir skaitė brailio raštu.

IR NE MĖNUO ŠIĄ NAKTĮ MAN ŠVIEČIA,

O TU!

ĮSTABI TAVO MEILĖS ŠVIESA!

SAKO,

VILNIUJ NEBŪNA BALTŲJŲ NAKTŲ?

NETIESA, NETIESA…

ANTANAS JONYNAS, 1956 M.

14. Aušros vartų g., netoli Aušros vartų.

Kazys Bradūnas (1917-2009) – poetas, publicistas, viena svarbiausių literatūrinio, kultūrinio gyvenimo išeivijoje figūrų, daug dirbo Lietuvos kultūros labui. 1994 m. grįžo į Lietuvą.

VIEŠPATIE, LEISK MAN BYRĖTI

GRŪDU Į TAVO KLĖTĮ…

KAZYS BRADŪNAS, 1958 M.

15. Prie paminklo Vincui Kudirkai.

Vincas Kudirka (1858-1899) – poetas, vertėjas, gydytojas, Lietuvos himno autorius.

GERIAU SU TEISYBE LAIMĖT PRIEŠININKĄ,

NE KAIP SU MELU DRAUGĄ.

VINCAS KUDIRKA, 1895 M.

16. Gedimino pr., netoli paminklo Vincui Kudirkai

Tomas Venclova – poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą, tais metais iš jo buvo atimta sovietinė pilietybė.Poeto ryšys su Lietuva visą laiką išliko stiprus.

JUK MALONU SAKYTI TEISYBĘ, VISĄ TEISYBĘ…

TOMAS VENCLOVA

17. Odminių skvere priešais Katedros aikštę.

Antanas Smetona (1874-1944) Lietuvos Respublikos prezidentas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, iš jos pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai. 1918 m vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919-1920 – pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

KAS LIETUVIŠKA, TAI TURI BŪTI IR ŽMONIŠKA.

ANTANAS SMETONA, 1933 M.

18. Dešinioji Neries krantinė, už Karaliaus Mindaugo tilto.

Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė, 1927-2013) – poetė, vertėja. Gimė Mažeikiuose, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, iki gyvenimo galo gyveno JAV. Rašyti pradėjo 1941 m., paskatinta brolio, poeto Henriko Nagio. Kūrybą spausdino JAV lietuvių spaudoje.

SMAGU RAŠYTI GRAFFITĮ,

KAI ŽINAI, KAD VISKĄ LIETUS NUPLAUS,

LIŪTIS NUSKALAUS,

LIŪNĖ SUTEMA, 1993 M.

19. Universiteto g. pradžioje, ant šaligatvio (Universiteto-Šventaragio susidūrimo vietoje)

Marija Gimbutienė (1921–1994) – archeologė, antropologė, iškiliausia, pasaulinį pripažinimą pelniusi, lietuvė mokslininkė, atradusi bei aprašiusi iki tol neištirtą Senosios Europos civilizaciją.

Vilnius liko man kaip stiprybė,kaio gyvybės vanduo

Marija Gimbutienė, 1993 m.

20. Gedimino pr. Prie Vienuolio – Gedimino susikirtimo

Justinas Marcinkevičius (1930-2011) – 20 a. antros pusės lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, tęsęs klasikinę Maironio tradiciją.

 

Augu sk

Lietuva, ką tu veiki?

Justinas Marcinkevičius, 1976 m.