Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

„Atverk rašyklę“, „Parodyk orus“, „Grįžk į pradžią“ – šias ir daugelį kitų komandų jau supranta mūsų kompiuteriai bei kiti išmanieji įrenginiai. Nuo šiol su jais galėsime kalbėtis lietuviškai. Tai – Vilniaus universiteto (VU) beveik įvykdyto projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (LIEPA) rezultatas. Per pustrečių metų sukurtos septynios paslaugos, naudingos įvairioms visuomenės grupėms: moksleiviams, suaugusiesiems, neįgaliesiems.

Šio projekto vadovas, VU Matematikos ir informatikos instituto prof. Laimutis Telksnys, sako, kad LIEPA atvėrė duris į naują aplinką, kurioje galėsime dirbti su kompiuteriais ir kitais kompiuteriniais prietaisais šnekėdami lietuviškai. „Kodėl tai svarbu, žiūrint į ateitį? Patogu, našu, ekonomiškai naudinga ir socialiai reikšminga, nes visuomenė sensta, tad ir vyresni žmonės turėtų perimti naujausias technologijas. Naudotis klaviatūra jie nelabai sugeba, o šnekėtis gali visada“, – paaiškina profesorius.

Jis pacituoja Davidą Brooksą iš „Microsoft“, kuris teigia, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nevartojama. „Taigi lietuvių šneka elektroninėje terpėje turime pasirūpinti labai rimtai. Galime pasidžiaugti, kad tai jau darome, vykdydami projektą LIEPA. Mums talkina informatikai ir filologai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios sritys nelabai tarpusavyje dera“, – šypteli prof. L.Telksnys.

Jo teigimu, pritaikyti užsienio šalių patirties tiesiogiai negalima. VU Matematikos ir informatikos fakulteto doc. Pijus Kasparaitis jau ne vienerius metus bendradarbiauja su belgais, čekais, baltarusiais. Kadangi nepavyko jų patirties panaudoti tam, kad mašina lietuviškai skaitytų teisingai ir taisyklingai, teko pasitelkti mūsų šalies filologus. „Kitų kalbų žinios mums tinka tik iš dalies. Tačiau tai nereiškia, kad nestebime, kas vyksta pasaulyje“, – argumentuoja projekto LIEPA vadovas.

Šiame projekte sukurti lietuvių šnekos atpažintuvai, elektroninio teksto skaitytuvas, lietuvių šnekos garsynas, VU Filologijos fakultete įrengta prof. Alekso Girdenio balso įrašų laboratorija. LIEPOS paslaugos panaudotos Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Nacionalinis dramos teatras kartu su vokiečiais ir šveicarais sukūrė spektaklį „Remote Vilnius“ („Nutolęs Vilnius“), kuriam „vadovauja“ šio projekto balsas Aistė.

„Šekspyras savo kūriniuose vartojo 60 tūkst. žodžių, mes savo kalboje vartojame 2–3 tūkstančius, o šiame projekte operuojama su 300 žodžių. Taigi planuojame tęsti šį projektą. Jame turėtų būti vartojama 3000 žodžių“, – ateities planus atskleidžia prof. L.Telksnys.

Projekto LIEPA rezultatas – septynios paslaugos, jas rasite šioje svetainėje.

Lietuvių kalbos naujažodžių „Tartuvas„ pateikia apie 500 naujų žodžių su aprašymais. „Tai garsinis naujažodžių žodynėlis, kurio antraštiniams žodžiams ir jų formoms įgarsinti panaudotas lietuvių šnekos sintezatorius. Naujažodžiai mūsų kalbai jautrioje visuomenėje turbūt yra bene opiausia dalis“, – sakė dr. Rita Miliūnaitė iš Lietuvių kalbos instituto. Vartotojai gali rašyti atsiliepimus, komentarus, vertinti naujažodžius, balsuoti, išreikšti savo patirtį, siūlyti atitikmenis.

Valdytuvas„ – tai tarsi kompiuterinis asistentas, leidžiantis dažniausiai naudojamas ar giliau paslėptas komandas įvykdyti viena ar dviem balso komandomis. „Valdytuvas“ sugeba atpažinti daugiau nei 200 komandų, kuriomis valdoma daugiau nei 100 funkcijų tiek pačios operacinės sistemos, tiek taikomųjų programų. Paslauga nereikalauja jokių specialių įgūdžių, tad ja gali naudotis pradedantieji dirbti kompiuteriu“, – sakė VU Matematikos ir informatikos instituto dr. Gintautas Tamulevičius.

Naršytuvas„ gali įvykdyti minimalų naršymo darbą balso komandomis: paleisti naršyklę, konkretų puslapį, jį stumdyti aukštyn, žemyn, atverti pasirinktą nuorodą, grįžti atgal, padidinti vaizdą. Iš viso paruošta daugiau nei 160 komandų, su kuriomis valdoma per 50 naršyklės („Google Chrome“, „Internet Explorer“ ir „Mozilla Firefox“) funkcijų. Prieš naudojantis šiomis paslaugomis, pravartu peržiūrėti komandų sąrašą, nes jame nesančios komandos nevykdomos.

Projekto eigoje iškilo poreikis elektroninio teksto skaitytuvą pritaikyti akliesiems. Taip sukurta paslauga „Sintezatorius akliesiems„, kuris rašytinį tekstą paverčia balsu. „Šis sintezatorius palengvino neregių studentų, moksleivių ir dirbančiųjų kasdienybę, nes kompiuteris gali perskaityti lietuvišką tekstą. Tai dar netobulas, bet geras sintezatorius, žingsnis į priekį. Jeigu tai būtų pusėtinos kokybės produktas, aklieji jo išvis nenaudotų“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Arvydas Juchna. Sintezatorių akliesiems, kaip ir elektroninio teksto skaitytuvą, sukūrė doc. P.Kasparaitis.

Dvi paslaugos skirtos moksleiviams. „Ieškotuvas„ – tai balsu valdoma skaitmeninio mokymosi priemonė, kurioje sukaupta pažintinė medžiaga apie UNESCO saugomus objektus. „Pažintuvas„ leidžia mokiniams susipažinti su ląstelės sandara, kitais ląstelėje vykstančiais procesais.

Mokytis lietuvių kalbos ir lavinti socialinius įgūdžius padės paslauga „Pagalbininkas„. Jis siūlo išgirsti visus lietuvių kalbos abėcėlės garsus, dvigarsius, dvibalsius bei 300 žodžių, kuriuose šie garsai girdimi.

Projektą nuo 2013 m. vasario 15 d. iki šių metų rugpjūčio 14 d. vykdo VU (Filologijos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Matematikos ir informatikos institutas). Partneriai – Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvių kalbos institutas.

Šaltinis čia