Švietimo ekspertė: temų, kurios turėjo būti dėstomos kovą ir balandį, brandos egzaminuose gali ir nebūti

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotojos Astos Ranonytės teigimu, atsisakyti valstybinių brandos egzaminų kol kas neketinama, tačiau temų, kurios dvyliktokams turėjo būti dėstomos kovo ir balandžio mėnesiais, egzaminuose gali ir nebūti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė šiemet nevykdysianti dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, o abitūros egzaminai stumiami iš balandžio į birželį.

Eina antra netikėtų pavasario atostogų savaitė. Tiesa, daugeliui pedagogų anokios tai atostogos – vos spėjama suktis jungiantis prie įvairių elektroninių sistemų.

Paklaustas, kaip šiuo metu atrodo gyvenimas Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje, jos direktorius Rimtas Baltušis sako, kad susiklosčiusi situacija nėra naujiena, todėl gana stabiliai valdoma.

„Gimnazijoje yra dirbta su „Moodle“ programa, o dabar „Office 365”. Toks darbas vyksta daug metų, nuotolinės užduotys skiriamos ir per gripo epidemijas, todėl daug streso nematau“, – tikina jis.

Paklaustas, ar dvyliktokai yra pakankamai susipažinę su naująja tvarka ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams, R. Baltušis patikino, kad tiek mokytojai, tiek vaikai jaučiasi gana saugiai.

„Mokyklos, įpratinusios vaikus mokytis projekto metodais ir planuoti savo laiką, problemų tikrai neturės. Manau, kad motyvuoti abiturientai kaip tik sutelks dėmesį į svarbius egzaminams dalykus, todėl didelių problemų kilti neturėtų. Žinoma, viskas priklausys ir nuo mokytojo sąmoningumo“, – atkreipė dėmesį jis.

Įžvelgia nevienodas galimybes

Anot pašnekovo, didesnė problema – netolygumas tarp Lietuvos mokyklų.

„Lietuvos švietimo sistema nuėjo ne tuo keliu. Atskirtis tarp mokyklų yra milžiniška. Kai kurioms iš jų šių metų brandos egzaminai bus tikras iššūkis, o kiti beveik to nepajaus“, – pabrėžė R. Baltušis.

Pašnekovo manymu, taikant mokymą nuotoliniu būdu, svarbiausia pasirinkti tinkamą sistemą: „Ar tai bus visiška naujovė ir mokinys turės eikvoti jėgas, kad išmoktų (informaciją – LRT.lt), ar dirbs prie to, prie ko yra įpratęs.“

Pažymys nelygu pažymiui?

Tarptautinio bakalaureato organizacija paskelbė atsisakanti baigiamųjų egzaminų. Abiturientai bus vertinami remiantis jų metiniais pažymiais, kaupiamais dvejus metus. Manoma, kad taip bus išlaikomas objektyvumas, esą moksleivio pažymius lems daugybės mokytojų nuomonė.

Lietuvoje tarptautinio bakalaureato klases turi penkios mokyklos, o likusios dirba pagal nacionalinę programą. Paklaustas, ar analogiškas scenarijus būtų įmanomas visose šalies ugdymo įstaigose, LRT RADIJO kalbintas mokyklos direktorius tokią idėją kategoriškai atmeta.

„Lietuvos mokyklos yra susisluoksniavusios. Vienos mokyklos pažymys neprilygsta kitos mokyklos pažymiui. […] Tai nebūtų objektyvu, nes yra mokyklų, laikančių vaikus, kurie turėtų rinktis profesinę mokyklą jau po aštuntos klasės. Viskas daroma dėl mokinio krepšelio. Tokiam dalykui tikrai nepritarčiau“, – pabrėžė R. Baltušis.

Atsisakyti egzaminų nesvarsto

Artimiausiu metu bus priimti konkretesni sprendimai dėl egzaminų. Anot A. Ranonytės, svarstomi keli galimi scenarijai. Pasak pašnekovės, priimant sprendimą bus atsižvelgta ne tik į karantino pratęsimo laikotarpį, bet ir į ugdymo įstaigų bei aukštųjų mokyklų atstovų poziciją.

„Šiuo metu yra svarstomi realiausiai variantai, kad brandos egzaminų sesija būtų vykdoma birželio mėnesį. Dėliojami tvarkaraščiai, nes egzaminus sudaro ne vien vykdymo, bet ir vertinimo procesas“, – pabrėžė A. Ranonytė.

Paklausta, kiek tikėtina, kad Lietuva paseks Tarptautinio bakalaureato organizacijos pavyzdžiu ir atsisakys valstybinių brandos egzaminų, atestate paliekant tik metinius pažymius, NŠA atstovė sakė, kad kol kas toks variantas nesvarstomas.

„Laikomasi nuomonės, kad egzaminus galima nukelti. Tarptautinio bakalaureato sistema negali būti pritaikoma Lietuvos ugdymo sistemai. Visi mūsų metiniai įvertinimai yra vertingi, teikia informaciją apie mokinio pasiekimus, bet tarpusavyje lyginti tų pažymių matematinės galimybės šiuo metu nematytume“, – komentavo A. Ranonytė.

Palaiko nuotolinių egzaminų idėją

Vertindama nuotolinių egzaminų galimybę Lietuvoje, A. Ranonytė teigė, kad tai nėra pats blogiausias scenarijus, ypač kai bendrojo ugdymo elektroninis testavimas Lietuvoje jau yra išbandytas.

„Nuotolinis testavimas nėra vien kompiuterio turėjimas. Yra programinė įranga, kad visiems mokiniams būtų užtikrintos lygios galimybės atliekant užduotis. […]

Kitas svarbus momentas – rezultatų vertinimo patikimumas. Jeigu mokiniams leidžiama užduotis atlikti iš namų, natūralu, kad reikėtų naudoti kitų tarptautinių egzaminų priežiūros sistemą, kad būtų matoma kiekvieno mokinio elgsena atliekant užduotis“, – aiškino ji.

Tikimiausias scenarijus – egzaminų nukėlimas

Kad ir kaip būtų, pasak A. Ranonytės, šiuo metu visos pastangos yra sutelktos į vėlesnį egzaminų vykdymą. Viliamasi, jog, pradėjus egzaminus vykdyti birželio antroje pusėje, pirmojoje vasaros pusėje jau būtų turimi ir jų rezultatai.

Atsakymų dėl stojamųjų egzaminų tvarkos, anot pašnekovės, dar neturi nė viena šalis. Labiausiai orientuojamasi į Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, kur, jos teigimu, stoja daugiausiai Lietuvos moksleivių.

„Neabejojama, kad šalys įvertins tai, kad stoja ir kitų šalių moksleiviai, ir pasiūlys stojimo būdą, į kurį mums reikės greitai sureaguoti, kad mokiniams būtų sudarytos galimybės“, – kalbėjo A. Ranonytė.

Neišdėstytų temų gali ir nebūti

Anot pašnekovės, temų, kurios turėjo būti dėstomos kovą ir balandį, valstybiniuose brandos egzaminuose gali ir nebūti.

„Klausimas apie nuolaidas arba egzamino turinio pritaikymą šiuo metu taip pat yra ant mūsų stalo. […] Viena, kad centralizuotai numatant, kokio turinio egzamine turėtų nebūti, galime ir nepataikyti. […] Mokykla turi teisę pasirinkti, kokiu nuoseklumu ir tempu tam tikras temas jie mokosi. Taip gali būti sudaromos netolygios sąlygos mokiniams.

Šiai dienai toks konkretus sprendimas nėra priimtas, bet svarstome ir tokį variantą, kad egzamino užduotys, kurios pagal programą, tikėtina, turėjo būti mokomos antrame dvyliktos klasės pusmetyje (kovo–balandžio mėnesiais), atsižvelgtume į tai ir spręstume mokinio naudai“, – pažymi A. Ranonytė.

Apibendrindama pašnekovė teigia, kad esminis vedlys ruošiantis egzaminams yra mokytojas, tačiau pabrėžė ir savarankiško mokymosi svarbą.

„Mokytojas turėtų užtikrinti komunikacijos kanalus tarp mokytojo ir mokinio. […] Kad ir kaip būtų, abiturientas turi būti adekvatus, pats išsikelti uždavinius, susidaryti mokymosi planą ir daug ruoštis savarankiškai“, – sakė A. Ranonytė.

Jonė Kučinskaitė, LRT RADIJO laida „10 balų“, LRT.lt

Išsamiau – laidos „Dešimt balų“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė. LRT