Tautos savastis – per išmintį ir žaismę

Sako, nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas. Dangus aukštai, o Seimas – toli. Geriau žvirblis rankoje nei žąsis lovoje. Patarlių perdirbiniai dabar labai populiarūs, o naujųjų tautosakos reiškinių tyrinėtoja dr. Dalia Zaikauskienė džiaugiasi senojo klodo gyvybingumu ir tautos kūrybingumu.
Užsienyje naujieji tautosakos reiškiniai jau seniai tyrinėjami. Amerikiečiai, vokiečiai, rusai ir kitos tautos jau seniai turi ir vadinamųjų antipatarlių žodynėlius. D.Zaikauskienė, prieš kelerius metus pradėjusi rinkti tokią medžiagą, nusprendė neapsiriboti vien perdirbiniais, o aprėpti visumą ir atskleisti, kokia yra dabartinė patarlių ir kitų trumpųjų posakių vartosena Lietuvoje. „Norėjau parodyti, kad tradicinės patarlės ir jų perdirbiniai yra susiję, nes antipatarlės atsiradimas ir sėkmingas pavartojimas labai priklauso nuo to, kiek žmogus išmano senąjį klodą, – kalbėjo tyrinėtoja. – Perkūrėjas, aišku, žino pamatinį posakį, tačiau reikia, kad ir klausytojas ar skaitytojas žinotų, iš ko antipatarlė sukurta. Tada poveikis bus maksimalus. Humoristinis efektas garantuotas, ironija ar satyra pasiekia tikslą, kai žinoma situacija, kuriai iliustruoti, aktualizuoti perdirbinys skirtas.“ Šiemet D.Zaikauskienė apgynė disertaciją „Lietuvių paremijos XX-XXI a. sandūroje: tradicija ir inovacija“. Vietoj įprasto patarlių bei priežodžių junginio darbui pasirinkta platesnė graikiškos kilmės sąvoka paremijos, nes aprėpiami ir kiti, į patarles bei priežodžius savo funkcijomis, forma, vartojimo ypatumais panašūs trumpieji posakiai: situaciniai pasakymai, etiketo formulės, kai kurie aforizmai, sentencijos, frazeologizmai, literatūrinės kilmės citatos. Prie disertacijos kaip priedas pridėtas ir antipatarlių žodynėlis.
Visas tekstas ir jo iliustracijos čia