Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės

„Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ – šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren. Būtent jos vardą kartu su garsiojo režisieriaus Ingmaro Bergmano dažniausiai pamini švedai, kai jų užklausia apie žymiausius šalies žmones. Tačiau buvo laikas, kai jos vardas nebuvo žinomas taip plačiai, ir pati rašytoja nenumanė, kad kada ištars tokius žodžius. Astridos laukė ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo. Lapkričio 14 d. minime švedų rašytojos 111 gimtadienį, tad ta proga prisiminkime, kokia buvo jos kelionė.
Skaityti toliau: Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės

Lietuvių literatūros klasikos kūrinius dabar rasite ir portale „ePaveldas“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka papildė portalą „ePaveldas“ lietuvių literatūros klasikos kūriniais, kuriais teisėtai ir nemokamai gali naudotis visuomenė. Mokytojams ir mokiniams sukurtos galimybės lengviau naudotis klasikos kūriniais ugdymo procese.
Skaityti toliau: Lietuvių literatūros klasikos kūrinius dabar rasite ir portale „ePaveldas“

Gintarė Judžentytė. 25-oji – jubiliejinė – Jono Jablonskio konferencija

Rugsėjo 27–28 d. įvyko tradicinė Jono Jablonskio konferencija, kasmet pakaitomis rengiama Vilniaus universitete arba Lietuvių kalbos institute. Šiais metais tarptautinės konferencijos dalyvius priėmė Vilniaus universitetas. Kaip rašo straipsnio autorė ir viena iš konferencijos organizatorių Gintarė Judžentytė,  jubiliejinės konferencijos tikslai ir siekiai įgyvendinti su kaupu: „akademinis dialogas tarp variantiškumo aspektais besidominčios tarptautinės lingvistų bendruomenės narių įvyko – po kiekvienos sekcijos pranešimų aktyviai ir vaisingai diskutuota; pasidalyta mokslinė patirtis buvo naudinga tiek Lietuvos, tiek kitų šalių mokslininkams: labai daug kalbėta apie metodologinius klausimus, įvertintos dominuojančios lingvistinės mokyklos ir kt. Bendrinės kalbos sekcijos užsienio mokslininkų pranešimai patvirtino mintį, kad kitos kalbos taip pat susiduria su anglų kalbos įtaka įvairiuose kalbos lygmenyse ir diskursuose. O svarbiausia – per šią jubiliejinę konferenciją atsiskleidė dar vienas naujas Jablonskio veidas – modernusis Jablonskis, savo be galo plačiu domėjimosi sričių spektru sugebantis vienyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kalbininkus.“
Skaityti toliau: Gintarė Judžentytė. 25-oji – jubiliejinė – Jono Jablonskio konferencija

Kur Lietuvoje stovės skulptūra raidei Ė ir kodėl ji yra reikalinga?

Ar žinote, kuri mūsų abecėlės raidė yra unikali ir specialiai sukurta būtent lietuvių kalbai dar 1653 m.?
„Kiekviena kalba yra atskiras pasaulis, turintis savitas reikšmes, žodžius ir garsus. Tiems garsams pažymėti lotyniškos abėcėlės nepakako, todėl reikėjo perimti ar sukurti dar specialių raidžių. Viena iš seniausių tokių raidžių yra „ė“, kurią specialiai lietuvių kalbai sukūrė Danielius Kleinas ir įtvirtino 1653 metais išspausdintoje pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje. Lietuvininkų tarpe užgimusi raidė „ė“ XIX amžiuje buvo priimta ir visų lietuvių, nuo to laiko ji lydi mus ir atspindi mūsų protėvių ryžtą puoselėti gimtąją kalbą. Labai džiugu, kad privačios iniciatyvos vertina lietuvių kalbos reikšmę ir atsigręžia į unikalius tapatybės aspektus. Skulptūra raidei „ė“ bus labai simboliška ir graži dovana lietuvių kalbai“, – mintimis apie unikalios skulptūros svarbą dalijasi Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Šinkūnas.
Skaityti toliau: Kur Lietuvoje stovės skulptūra raidei Ė ir kodėl ji yra reikalinga?

Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Prenumeratorius greit pasieks „Gimtosios kalbos“ spalio numeris, kuriame galima bus rasti ne vieną įdomų straipsnį. Baigiantis Vydūno metams, dr. Jolanta Zabarskaitė panagrinėjo filosofo požiūrį į kalbą. Autorė įsitikinusi, kad „Vydūnui, antroposofinės krypties mąstytojui, rūpėjo viskas – nuo bendrųjų tautos bei kalbos dalykų, kalbos kultūrinės misijos iki jos įtakos žmogaus dvasinio tobulėjimo procesams ir lietuviškos rašybos klausimų.“ Agnė Klimaitienė, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais, svarsto, kada kuris painiojamas terminas tinka. Regina Samuolienė aptaria, kaip reikėtų tobulinti baigiamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Šis klausimas domina ne tik mokytojus lituanistus, bet ir didelę visuomenės dalį. Žodžiu, yra ką skaityti, yra apie ką skaitant mąstyti, svarbu „Gimtąją kalbą“ prenumeruoti.
Skaityti toliau: Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Jūratė Mičiulienė. Nesudeginti Žemaitės laiškai

Biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ parašiusi Aldona Ruseckaitė atskleidė daug rašytojos paslapčių ir dramatiškų gyvenimo vingių, apie kuriuos iš mokyklinės programos nieko nežinota. Daugeliui ji iki šiol buvo tik paprasta kaimo moterėlė su skara, o jos kūryba atrodė visiška atgyvena.
Skaityti toliau: Jūratė Mičiulienė. Nesudeginti Žemaitės laiškai

Virtuali pamoka. „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „A. Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės bei politinis veikėjas; Nijolė Selvestravičiūtė-Grybovienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio metodininkė; Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokiniai.
Skaityti toliau: Virtuali pamoka. „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“

XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai. Daukantas: „ir kraštą vadino valstybe“. Mokslinės konferencijos programa

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia visus, besidominčius Lietuvos valstybingumo istorija ir Simono Daukanto daugiašakiu palikimu, į XVIII kartą rengiamus Jurgio Lebedžio skaitymus, kurie skirti Simono Daukanto gimimo 225-osioms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms pažymėti.
Skaityti toliau: XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai. Daukantas: „ir kraštą vadino valstybe“. Mokslinės konferencijos programa