Išeivių rašytojų suvažiavime – lietuviai nuo Meksikos iki Australijos: smagu sutiki sielos brolius ir seses

Nuo abiejų Amerikos žemynų iki Europos ir tolimosios Australijos į Lietuvą suvažiavę rašytojai neslepia, po pastaruoju metu pasaulį užgriuvusių negandų, toks susitikimas visiems tarsi šviežio oro gurkšnis.

Rašytojai pasakoja, kad užmegzti naujus kontaktus ir ryšius jiems nepaprastai svarbu. O vėliau gimsta ir nauji projektai, kurie padeda visame pasaulyje vis garsiau kalbėti apie Lietuvą.

Skaityti toliau: Išeivių rašytojų suvažiavime – lietuviai nuo Meksikos iki Australijos: smagu sutiki sielos brolius ir seses

Rašytoja E. Frank: dėl gebėjimo lengvai perprasti žmonių jausmus moku savą kainą

Ar rašytojai yra kitų žmonių jausmų kolekcionieriai? Kaip laviruoti tarp skirtingų moters gyvenimo vaidmenų? Kada mirtis tampa tikresnė nei gyvenimas? Ar geras rašytojas privalo galvoti apie savo skaitytojus? Ir su kuo pašokti scenoje norėtų rašytoja EGLĖ FRANK?

Skaityti toliau: Rašytoja E. Frank: dėl gebėjimo lengvai perprasti žmonių jausmus moku savą kainą

Romaną apie V. Mykolaitį-Putiną parašiusi A. Ruseckaitė: „Kiekvienas žmogus turi įvairių silpnybių, nėra dievų žemėje“

ALDONOS RUSECKAITĖS vardas plačiai žinomas dėl įvairialypių veiklų: parašytų arti dvidešimties įvairaus žanro knygų, parengtų, sudarytų literatūrologinio, kultūrinio šviečiamojo pobūdžio leidinių, o kur dar daugybė straipsnių.  Skaityti toliau: Romaną apie V. Mykolaitį-Putiną parašiusi A. Ruseckaitė: „Kiekvienas žmogus turi įvairių silpnybių, nėra dievų žemėje“

Pirmas sakinys. Uršulė Gedaitė. Poetas Geda ir tėvas Sigitas

Neseniai pasirodžiusioje rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ iš naujo apmąstoma šio poeto kūryba ir asmenybė, analizuojant jo santykį ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir dukra Uršulė Gedaitė.

„Pirmame sakinyje“ kartu su ja kalbamės apie atmintį, joje išlikusį tėvo vaizdinį ir tūkstantį jo veidų, kurių vienas buvo tikrasis.

Skaityti toliau: Pirmas sakinys. Uršulė Gedaitė. Poetas Geda ir tėvas Sigitas

Pokalbiai su Profesore

Įdėmiai skaitau profesorės Viktorijos Daujotytės knygas – vis ką nors pasižymiu, vis iš naujo atsiverčiu kai kuriuos puslapius. Eidamas ar kambaryje sėdėdamas vis ką nors atsimenu ir mėginu kalbėtis. Toks neakivaizdinis kalbėjimo būdas man labai patinka. Visos Profesorės mintys čia cituojamos iš knygų, kurias skliaustuose ir nurodau.

Skaityti toliau: Pokalbiai su Profesore

Sveikiname su Rugsėjo 1-ąja!

1509122177-gettyimages-707707189

Mieli mokiniai, gerbiami mokytojai, akademinės bendruomenės nariai, tėveliai,

nuoširdžiai sveikiname su Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena! Tegul naujieji mokslo metai įkvepia sužinoti daugiau, pažvelgti giliau, mąstyti plačiau. Gražios ir turiningos kelionės mokslo ir žinių pasaulyje!

 

Dalia Satkauskytė. Literatūrinės prognozės ir tikrovė

Neseniai tiesioginio darbo tikslais perskaičiau kone visas literatūros kritikos, esė, poleminių straipsnių publikacijas 1988-ųjų „Pergalės“ žurnale. Tais metais susikūrė Sąjūdis, nepriklausomybės viltis jau tvyrojo ore ir literatūros kritikai, rašytojai bei filosofai ėmė svarstyti, kas bus su sovietmečio literatūros kanonu, kaip keisis mūsų literatūra demokratėjančioje visuomenėje (šia fraze dažniausia buvo apibūdinama tuometė būklė). Bene labiausiai baimintasi dėl dviejų dalykų: dėl poezijos, kuri buvo pernelyg sureikšminta sovietmečiu, likimo ir dėl populiarios kultūros antplūdžio.

Skaityti toliau: Dalia Satkauskytė. Literatūrinės prognozės ir tikrovė

Violeta Kelertienė: „Tarnystė literatūrai – viena iš gyvenimo prasmių“

Literatūrologei, vertėjai, redaktorei, žurnalo „Metai“ redkolegijos narei, ilgametei Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėjai prof. Violetai Kelertienei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui 2021 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Dar sovietmečiu įvykusių kelionių ir mainų į Lietuvą metu ryšį su Vilniaus universitetu ir ten dirbusiais dėstytojais užmezgusi mokslininkė vėliau į tėvynę grįždavo dėstyti Vilniaus pedagoginiame ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Savo paskaitose profesorė stengėsi sovietinėje švietimo sistemoje užaugusius Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus supažindinti su vakarietiškais literatūrologijos metodais ir pakraipomis humanitariniuose moksluose, o atvykusiems ilgesniam ar trumpesniam laikui studijuoti ar stažuotis į PLB Lituanistikos katedrą Čikagoje suteikė progą pajusti kitokį dėstymo stilių ir universitetinę aplinką, liberalų santykį tarp profesoriaus ir studento, atvėrė geresnes bibliotekas, skatino plėsti ne tik ir ne tiek akademinį, bet ir žmogiškąjį akiratį.

Skaityti toliau: Violeta Kelertienė: „Tarnystė literatūrai – viena iš gyvenimo prasmių“