Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis

Žymiausio lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio (1860–1930) vardu pavadinta mokslinė konferencija pirmą kartą surengta 1993 m. Lietuvių kalbos instituto (www.lki.lt) Kalbos kultūros skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros pastangomis. Nuo tada konferencijos tapo tradicinės ir vyksta kas rudenį (iki 2003 m. Vilniaus universitete, išskyrus ketvirtąją, kuri surengta Marijampolėje, o nuo 2003 m. – pakaitomis Lietuvių kalbos institute arba Vilniaus universitete). 2005, 2009 ir 2010 metais konferencija buvo tarptautinė. 2011 m. konferencija nebuvo surengta, o įkūrus institute Bendrinės kalbos skyrių, 2012 m. vėl atnaujinta.
Skaityti toliau: Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis

Bronė Stundžienė. Tradicinės kultūros akiračiai šiandien

Šiandien nebepakanka vien kalbėti apie mūsų tradicinės kultūros vertę ir savitumą. Apibendrintai kalbant, vertingiausia jos dalis – senasis folkloras, papročiai bei tikėjimai – dabar daug kam, ypač jaunimui, tėra tik pasenusi, prie dabartinio laiko nebeprisiderinanti kultūros forma. Kaip jie patys pasakytų – visa tai svarbu buvo seneliams ir proseneliams, bet tikrai nebeaktualu mums – šiuolaikinei, į modernias vakarietiškas nuostatas besidairančiai dabartinei jaunajai kartai.
Skaityti toliau: Bronė Stundžienė. Tradicinės kultūros akiračiai šiandien

Valdemaras Kukulas. Nuo šiol mokysimės tylėti

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška: vidurinės ir pagrindinės mokyklos kasmet vis daugiau ir daugiau išleidžia beraščių (bent jau gimtosios kalbos mokėjimo – taigi tiesiogine prasme), ir raštingesni darbdaviai nuolat paliudija, kad net pareiškimą, prašantį priimti į darbą, jau retas parašo be gramatinių klaidų. Skaityti toliau: Valdemaras Kukulas. Nuo šiol mokysimės tylėti

Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Šiemet minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Straipsnyje neketiname pateikti šiam reikšmingam įvykiui skirtų mokslinių tyrinėjimų apžvalgos, gal tik priminsime, kad 1990 m. liepos 15 d. pirmą kartą Nepriklausomoje Lietuvoje buvo iškilmingai paminėtos Žalgirio mūšio 580-osios metinės. Ta proga Lietuvos istorijos draugija ir Lietuvos istorijos institutas bei Klaipėdos universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai“, kurioje dalyvavo lietuvių, lenkų, vokiečių, švedų mokslininkai. Konferencijos medžiaga buvo publikuota (1).
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Antanas Balašaitis. Iš lietuvių kalbotyros terminų istorijos

Lietuvių kalbos gramatikos ir vadovėliai lietuviškai pradėti rašyti tik XIX a. pradžioje. Iki tol gramatikos buvo rašomos viduramžių mokslo kalba – lotynų. Pirmasis lietuviškų vadovėlių, kaip ir daugelio kitų liaudžiai skiriamų knygelių, autorius buvo Simonas Daukantas (1793–1864).
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Iš lietuvių kalbotyros terminų istorijos

Rita Miliūnaitė. Teksto spaudimas

Nagrinėjamas vartosenos reiškinys, kurį sąlygiškai galima pavadinti teksto spaudimu. Tai atvejai, kai vartosenoje didesnius ar mažesnius nukrypimus nuo neutraliosios normos išprovokuoja konkretaus teksto garsiniai, leksiniai ar gramatiniai ypatumai: pats tekstas sudaro sąlygas vienokiai, o ne kitokiai raiškai. Atskleidžiamos teksto spaudimo priežastys, reiškimosi būdai ir reiškinių, atsiradusių dėl teksto spaudimo, santykis su bendrinės kalbos normomis.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Teksto spaudimas

Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas

Poeto biografija, kaip yra sakęs Borisas Pasternakas, – tai, kas atsitinka jo skaitytojams. Jei tikrai taip, tai Henrikas Radauskas, nors jam jau penkiasdešimt aštuoneri, priklauso jauniausiems lietuvių poetams, kadangi jį skaitydamas nuolat patiri nelauktų atradimų ir jais žaviesi. Radausko pirmoji knyga Fontanas išėjo 1935 metais, bet didžioji kūrybos dalis gimė išeivijoje: Strėlė danguje išleista 1950, Žiemos daina – 1955, vėliausias rinkinys, Žaibai ir vėjai, 1965 metais rinktinėje Eilėraščiai. Tačiau jo poezijos šiuolaikiškumas priklauso ne nuo publikacijų datų, o nuo pačios kūrybos prigimties.
Skaityti toliau: Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas