Theodoras S. Thurstonas. Apie lietuvių kalbos grožį

Theodoro S. Thurstono rašinys apie lietuvių kalbą primena odę: „Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra“. Nors straipsnis rašytas dar 1941 metais, jis lietuvių aptiktas ir interneto svetainėse pradėtas skelbti tik visai neseniai. Ir, nenuostabu, sukėlė naują pasididžiavimo savo kalba bangą.

Skaityti toliau: Theodoras S. Thurstonas. Apie lietuvių kalbos grožį

Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ medžiaga

2011 m. spalio 21–22 dienomis Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje (S. Nėries g. 5, Anykščiai) įvyko Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“.
Skaityti toliau: Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ medžiaga

Tautinių mažumų mokyklų lituanistams – metodiniai seminarai apie lietuvių kalbos mokymą

Tęsiasi metodinių ir dalykinių seminarų ciklas lituanistams, dirbantiems mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba. Šiuose mokymuose dalyvauja taip pat lietuvių kalbos mokytojai iš kitų mokyklų, kuriose mokosi daug mokinių, kuriems lietuvių kalba yra negimtoji. Druskininkuose baigiasi jau trečiojo etapo seminarai, tačiau netrukus, per mokinių atostogas lapkričio mėnesį, lituanistai vėl susirinks į mokymus Klaipėdoje ir Druskininkuose.
Skaityti toliau: Tautinių mažumų mokyklų lituanistams – metodiniai seminarai apie lietuvių kalbos mokymą

Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ akimirkos

2011 metų spalio 21–22 d. įvyko Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“. Ją organizavo asociacija „Lituanistų sambūris“, Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus edukologijos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Ugdymo plėtotės centras, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla.
Skaityti toliau: Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ akimirkos

Asociacijos „Lituanistų sambūris“ seminaras-kūrybinė laboratorija

Asociacija „Lituanistų sambūris“, vykdydama projektą „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“, skirtą atnaujintų Vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimui, rengia seminarą-kūrybinę laboratoriją tautinių mažumų, Pietryčių Lietuvos ir kitų Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams.

Skaityti toliau: Asociacijos „Lituanistų sambūris“ seminaras-kūrybinė laboratorija

Vaiva Narušienė. Česlovo Milošo kelionė į praeitį jo eseistikoje

Vienas svarbiausių Česlovo Milošo kūrybos motyvų yra sugrįžimas į praeitį. Rašytojas nuolat į ją atsigręžia, ieškodamas savo šaknų ir savosios tapatybės pagrindimo, mėgindamas suprasti istoriją, jos prasmę ir sąryšį su dabartimi, suvokti atskiro žmogaus likimą didelių istorinių konfliktų akivaizdoje, atrasti tai, kas sieja ir skiria žmones bei tautas.
Skaityti toliau: Vaiva Narušienė. Česlovo Milošo kelionė į praeitį jo eseistikoje

Netektis. Profesorius Aleksas Girdenis (1937 10 19 – 2011 09 16)

2011 m. rugsėjo 16-osios naktį, eidamas 74-uosius metus, mirė iškilus kalbininkas, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius emeritus, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys Aleksas Girdenis.
A.G
Velionis pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas sekmadienį (rugsėjo nuo 18 d.) nuo 10 iki 19 val., karstas išnešamas pirmadienį 15 val. Skaityti toliau: Netektis. Profesorius Aleksas Girdenis (1937 10 19 – 2011 09 16)

Laiko ženklai. Simonas Daukantas

Laida apie istoriką, švietėją, tautinio atgimimo žadintoją Simoną Daukantą ( 1793- 1854 ), jo asmenybės mastą ir veikalų reikšmę Lietuvai. Laidos svečiai ir vedėja įvairiais rakursais apžvelgia jo gyvenimo kelią, tikslus, darbus, charakterio bruožus, santykius su kitais didžiaisiais ano meto žmonėmis- T. Narbutu, M. Valančiumi.
Skaityti toliau: Laiko ženklai. Simonas Daukantas

Jūratė Baranova. Kito kitybė kaip iššūkis mano laisvei

Yra galimi keli įvairūs aš ir kito santykio aptarimo aspektai. Kitas gali būti traktuojamas sociologiškai kaip subjektas, atsiduriantis už mano grupės ar postuluojamos normos ribų: kaip svetimšalis, kitos grupės, kitos planetos, kitos lytinės ar politinės orientacijos ženklas. Čia bus kalbama siauriau – tik apie mano kaip sau tapataus subjekto, Edmundo Husserlio žodžiais tariant, medituojančiojo aš (solus ipse) ir kito, kaip kito tokio paties kaip aš (alter ego), santykį, susiklosčiusį fenomenologiniame ir šiek tiek postmoderniame žvilgsnyje į filosofiją ir literatūrą.

Skaityti toliau: Jūratė Baranova. Kito kitybė kaip iššūkis mano laisvei