Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Vilniaus universiteto prof. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės pranešimas „Kristijono Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata: antikinės ir protestantiškosios natūrfilosofijos kontekstai“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame?

Tekstas paremtas pranešimu, skaitytu 2014 m. rugsėjo 26 d. Biržuose vykusiame lituanistų ir istorikų forume „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“

Europos Sąjungos biurokratams pradėjus kalbėti apie „naują Europos naratyvą“, lietuvių politikams paskelbus apie Lietuvos įsijungimą į „propagandos karą“, o politologams ir filosofams reikalaujant imtis griežtos „istorijos politikos“, regis, pats metas aptarti Lietuvos pasakojimą mokykloje. Ar jis reikalingas? Kokia galėtų būti jo paskirtis?
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame?

Liucija Citavičiūtė. Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos

Dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva) pranešimas „Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Regina Koženiauskienė. Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pranešimas „Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai garsiesiems kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

 

Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Šių metų rugpjūtį sukako 80 metų, kai gimė literatūros tyrinėtoja, kritikė, Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė
Elena Nijolė Bukelienė (1934–2006).Elena-Nijolė-Bukelienė
Pažymint šią datą, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB)  parengta virtuali paroda „Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…“, kurioje atspindėti svarbiausi profesorės biografijos momentai, kūrybinė veikla, pateikta bibliografija, kultūros atstovų įžvalgos apie
E. Bukelienę ir jos kūrybą, gausi fotografijų ir rankraščių galerija.
Skaityti toliau: Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Apie lotyniškos knygos klestėjimą LDK laikais

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo pat spaudos atsiradimo pradžios knygos buvo leidžiamos įvairiomis kalbomis. Ypatingą vietą Lietuvos raštijoje, knygos kultūros raidoje užėmė lotyniškoji spausdinta knyga. XIV–XVIII a. laikotarpiais lotynų kalba parašyta įvairiausių žanrų kūryba. Jai priskiriami ir kitose šalyse Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose lotynų kalba išleisti kūriniai. Vieni jų autoriai – lietuviai, kiti – kitataučiai, tačiau vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Lotyniškoji Lietuvos literatūra atsirado XIV a., plečiantis LDK politiniams ir kultūriniams ryšiams su Vidurio ir Vakarų Europos šalimis.